Teigiama, kad įstatymo pakeitimu sudaromos galimybės savivaldybėms gauti papildomų pajamų iš tradicinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo, kai apmokestinami atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne bendra jų verčių suma.
„Iki šiol gyventojams NT būdavo apmokestinamas ne pagal NT objektą, o bendrą jų verčių sumą. Būdavo paskaičiuojama, kiek gyventojas turi NT, sudedamos vertės į vieną krūvą, ir paskaičiuojama, ar tas žmogus turi mokėti ar ne. Nes iki šiol būdavo kartelė, kurią perlipus reikėdavo tą mokestį mokėti. Atsirasdavo galimybių manipuliuoti, deklaruojant savo gyvenamąją vietą ir taip padarant, kad nereikėtų mokėti mokesčio. Šiuo atveju manipuliacijoms užkertamas kelias“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak finansų ministrės, nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Savivaldai sudaroma daug laisvės sprendžiant dėl mokesčio dydžių ir lengvatų.
„Siūlome, jog Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, būtų mokestis nuo gyventojo turimo nekilnojamojo turto, ko pasiekoje, savivalda turėtų naują tvarų pajamų šaltinį ir galėtų daugiau lėšų skirti gyventojų aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti“, – sakė ministrė.
Galėtų būti taikomas lengvatinis tarifas pirmajam pagrindiniam gyvenamajam būstui. Siūlomos kelios lengvinančios galimybės, pirmiausia – senjorams nuo 65 metų.
„Jeigu jie mato, kad jiems sudėtinga susimokėti šį mokestį, savivaldybės turėtų jiems tą mokėjimą atidėti ne daugiau kaip iki 10 metų arba iki turto perleidimo“, – pristatė ministrė.
Pirmajam būstui siūlomi tarifai, atsižvelgiant į tam tikros savivaldybės medianą, t. y. vidurinę turto vertę. Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o virš dviejų medianų – 0,1 proc.
Ministrė pateikė kelis pavyzdžius, kiek galėtų siekti NT mokestis. Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m. būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. Eur, būtų apmokestintas 16,7 Eur per metus, o Vilniaus senamiestyje naujos statybos 50 kv. m butas, kurio mokestinė vertė – 177 tūkst. eurų, – 110,89 Eur per metus.
Kalvarijos miesto centre 50 kv. m. senos statybos būstas būtų apmokestinamas 4–5 Eur per metus, o rajone – iki 0,6 Eur. Pastaruoju atveju netektų mokėti, nes siūloma nuo mokesčio atleisti asmenis, kurių mokestis už visą NT neviršija 2 Eur.
Kauno senamiestyje įsikūrusio būsto mokestis siektų apie 32 Eur per metus, o Šilainiuose – apie 16 Eur.
„Remiantis preliminariais skaičiavimais, vidutinis mokestis už pagrindinį būstą siektų 13,5 eurų per metus“, – pažymi ministrė.
„Kalbant apie visa gyventojų NT, įskaitant komercinį, būtų taikoma minimali įmoka, jeigu visgi mokestis, kuris yra suformuotas, jeigu matome, kad visas jo dydis mažesnis nei 2 eurai, tuomet nereikėtų mokėti. Analogiška situacija su Žemės mokesčiu: jeigu mokėtina suma mažesnė nei du eurai, žmogus atleidžiamas nuo tokio mokėjimo“, – nurodo G. Skaistė.
Registrų centro duomenimis, NT savininkų Lietuvoje – 1,4 mln., o potencialių NT mokesčio mokėtojų – 1,2 mln. Palyginimui: žemės savininkų šiuo metu Lietuvoje yra 1 mln., o Žemės mokesčio mokėtojų – 719 tūkst.
Finansų ministerijos siūloma nustatyti, kad visas – tiek komercinės, tiek nekomercinės paskirties – nekilnojamojo turto mokestis būtų įskaitomas tik į savivaldybių biudžetus.
Anot ministrės, jei savivaldybės nustatytų minimalius tarifus, surinkimas į biudžetus per visą Lietuvą siektų apie 25 mln. Eur per metus.
Kaip nurodo ministerija, šis savivaldos teisių plėtimas savarankiškai spręsti dėl lengvatų taikymo galiotų visais atvejais, išskyrus įstatyme reglamentuotas mokesčio lengvatas, kurių taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika (pavyzdžiui, diplomatinių atstovybių, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų nekilnojamojo turto) ar atitinkamais valstybės prioritetais (pavyzdžiui, mokslo ir studijų institucijų, labdaros ir paramos fondų nekilnojamojo turto), ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais (priešgaisrinei ar aplinkos apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas, bendros paskirties objektai).
Įstatymų pakeitimais, siekiant didinti savanorišką mokesčių mokėjimą, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (su apskaičiuotu mokesčiu kiekvienam gyventojui) parengs Valstybinė mokesčių inspekcija ir gyventojui tereiks patvirtinti ar nurodyti duomenys teisingi.
Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.
Anot ministrės, gyventojai pasirengti tokiam modeliui turėtų laiko. Siūloma, kad pirmosios deklaracijos apie mokėtiną mokestį būtų pateikiamos 2025 m., iki kovo 1 d.
Lankstesnis skolinimasis
Finansų ministerija pateikė įstatymų paketą dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo, kurį sudaro lankstesnio savivaldybių skolinimosi galimybė ir naujas tvarus savivaldybių pajamų šaltinis, rašoma pranešime spaudai.
Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais siūloma aktyvioms savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama, įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.
„Šiuo metu savivaldybės neturi galimybių papildomai skolintis, išskyrus atvejus, kai yra vadinamieji „blogi metai“ ir įstatymas jiems leidžia ribotos apimties skolinimąsi. Šiais įstatymo pakeitimais siūloma neriboti skolinimosi kofinansuojant Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių fondų lėšomis įgyvendinamus projektus. Manome, kad pasiūlymas padės užtikrinti didesnį savivaldybių investicinį potencialą, sukuriant naudą visos valstybės mastu“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė
Pasak ministrės, pasinaudojus numatomu lankstumu savivaldybėms atsiranda erdvė pajamas naudoti kitoms investicijoms, neįšaldant šių lėšų ES ir kitų tarptautinių fondų finansuojamų projektų kofinansavimui. Pabrėžtina, kad šie įstatymų pakeitimai nekeltų rizikos valdžios sektoriaus ir savivaldybių finansų tvarumui, o siūlomas mechanizmas leistų užtikrinti nesudėtingą ir skaidrų praktinį taikymą.
