Prie Palangos kyla rąstinių namų gyvenvietė

Jau kitą vasarą atostogautojai galės mėgautis ne tik ošiančios jūros ramybe ar Palangos barų šurmuliu, bet ir gauti daugybę kokybiškų sveikatinimo paslaugų. 3 km nuo Palangos esančiame Žibininkų kaime šešių hektarų plote pradėtas vykdyti ambicingas projektas – statomas didžiulis pirčių ir baseinų kompleksas „Natura Termo SPA“, o šalia jau kyla pirmieji rąstiniai namai. Iš viso numatyta pastatyti net 30 rąstinukų, kurie sudarys naująjį Mėguvos kaimą.

Planuojama, kad centras „Natura Termo SPA“ veiks ištisus metus, o mineralinių vandenų ir sveikatinimo procedūrų kokybe pralenks pačius Druskininkus. Be to, žadama, kad čia paslaugų kainos bus prieinamos ne tik šios žemės išrinktiesiems, bet ir paprastiems žmonėms. Geologai teigia, kad čia, Pajūrio regione, giliai žemėje slypi didžiuliai žmogaus sveikatai naudingų mineralų prisotinti geoterminių vandenų klodai, kuriais pasinaudodami naujai kuriamo parko vadovai ir planuoja plėtoti sveikos gyvensenos, poilsio, atvangos, senatvės ir ligų nutolinimo paslaugas.

Rąstinė technologija pasirinkta ne atsitiktinai

ES simbolika papuoštas informacinis skydas skelbia, kad čia įsikurs Mėguvos kaimas. Pasak įmonės „Atostogų parkas“ vadovo Ričardo Jovaišos, šis pavadinimas pasirinktas ne atsitiktinai. Mėguva – tai istorinis kuršių žemės, kurioje mūsų dienomis įsikūrę Palangos, Šventosios, Kretingos ir kiti Lietuvos pajūrio miestai, pavadinimas. Maždaug 1 km nuo statomo centro – rytiniame Žibininkų kaimo pakrašty – aptikta žalvario amžiaus gyvenvietės liekanų. Tad šalia centro „Natura Termo SPA“ nusprendus statyti poilsio namelių kompleksą jam simboliškai buvo suteiktas istorinis Mėguvos vardas. Kaimelyje planuojama pastatyti 30 rąstinių namų.

Didesni bus su mansardomis, mažesni – be jų. Iš viso kaimelyje vienu metu galės ilsėtis 250 žmonių. Šį pavasarį pelkėtame beržyne įrengus sudėtingą drenažo sistemą buvo išlieti pirmųjų penkių namelių pamatai, o ant vienų jų jau baigiamas ręsti ir pirmasis rąstinis namas. Rąstinė konstrukcija poilsio nameliams pasirinkta tikrai ne atsitiktinai ir net ne dėl ekonominių paskatų. Centras teiks sveikatingumo paslaugas, tad ir statant namelius kreipiamas dėmesys į technologijas, stengiamasi, kad jos būtų ekologiškos, vengiama bet kokių mažiau ištirtų medžiagų.

Rąstiniai namai pasirinkti kaip tradiciniai ir žmogaus sveikatai tinkami statiniai, kuriuose nėra nenatūralių, žmogui kenksmingų medžiagų. Be to, rąstiniai statiniai kvėpuoja, patalpose natūraliai palaikomas optimalus drėgmės balansas, pastelinės medienos spalvos teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą, o sakų aromatas gydo kvėpavimo takus.

Stato iš lietuviškų pušų

Pasak rąstinius namus Žibininkuose statančios bendrovės „Konvesta“ vadovo Rimanto Mušausko, pastatyti 30 namų per metus – nelengva užduotis. Gamybos pajėgumai leidžia gaminti tokius kiekius, tačiau didžiausia problema – kokybiška mediena. „Jeigu tokiais tempais veš į Kiniją kaip dabar, tai visko gali būti. Mūsų krašte, kur netoli uostas, tai labai juntama. Jūrinius konteinerius atveža tiesiog į mišką ir krauna į juos rąstus. Kad ir kaip būtų gaila, kol kas Lietuva – daugiau žaliavos, o ne galutinės produkcijos tiekėja. Vakarų Lietuvos medienos asociacija daug dirbo šiuo klausimu, buvo daug posėdžių, bet mažai kas pasikeitė, nes kažkam naudinga tiesiog greitai pasipelnyti“, – nerimo neslėpė R. Mušauskas.

O lietuviška mediena, pasak pašnekovo, namui, stovėsiančiam mūsų krašte, – pati geriausia: „Visada klientams sakau – jeigu medžiai užaugę Lietuvoje ir iš jų suręstas namas stovės taip pat Lietuvoje, tomis pačiomis klimato sąlygomis, tai nieko geriau pasaulyje nerasi. Be abejo, sibirinės pušys auga sunkesnėmis sąlygomis, jų medienos tankis didesnis. Bet yra visokių nuomonių. Tankesnis medis gal ir tvirtesnis, bet pagal fizikos dėsnius šaltį jis geriau turėtų praleisti.“ Rąstinius namus taip pat puikiai tinka ręsti iš eglių, bet jų mediena smarkiau trūkinėja ir išsiskiria didesnėmis įtampomis nei pušų.

Lankytojai galės pasijusti kaip kaime

Rengiant teritoriją kaimelio statybai buvo stengiamasi išsaugoti kiekvieną medį, tad vaikštant po statybvietę lydi nenutrūkstamas paukščių klegesys. „Būtent tokią muziką atsidarę langą turėtų girdėti ir būsimieji mūsų namelių gyventojai. Norėjome, kad kaimelis atsirastų ne plyname lauke, o miške, kad žmogus galėtų gyventi jausdamas ryšį su gamta, – dėstė R. Jovaiša.

Šalimais aptvare įkurdinsime elnius, pievoje ganysis mūsų karvės ir avys, o amatų dirbtuvėse bus galima pamatyti, kaip iš jų pieno spaudžiamas tikras sūris.“ Taip pat planuojama įrengti kalvę, kepyklą, klėtį. „Siūlysime žmonėms 7–10 dienų poilsį tokiame namelyje, o čia pat jie galės nusipirkti šviežios duonos ir šilto pieno, pajusti, kas yra kaimas, nes šiandien vaikai jau įsivaizduoja, kad pieną motulė „Maxima“ duoda“, – sakė R. Jovaiša.

Sveikatingumo centro idėja – suteikti žmogui visą kompleksą paslaugų. Ne tik įvairių procedūrų, ramią aplinką gamtos prieglobstyje, bet ir sveiko natūralaus maisto. Žmogus į Žibininkus turėtų atvažiuoti ir ilsėtis, ir gydytis. „Mes patikrinsime žmogaus sveikatą, surasime 40 ligų ir skirsime procedūrų, kurių prireiks žmogaus gyvybinėms jėgoms atkurti“, – šypsojosi R. Jovaiša. Taip pat planuojama įrengti miško takų tinklą. Jais pėsčiomis arba dviračiais bus galima nukeliauti iki Baltijos jūros.