Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios turėtų atgrasyti nuo savavališkų statybų.
Įstatymų projektais siūloma pagreitinti neteisėtų statinių nugriovimą, gerokai padidinti baudas ir įteisinimo įmokas už savavališkus statinius, sugriežtinti tokių statinių registravimo ir įteisinimo procedūras.
„Savavališkos statybos darosi vis agresyvesnės ir įžūlesnės, piktybiški savivaliautojai lieka nenubausti, o pastatai nenugriauti. Būtina nedelsiant imtis priemonių, kurios sutramdytų ir atgrasytų nuo tokių statybų“, – pranešime žiniasklaidai cituojama D. Grybauskaitė.
Vien pernai nustatyti 462 savavališkos statybos atvejai, iš kurių 43 proc. – dėl gyvenamosios paskirties pastatų. Neteisėti statiniai lieka stovėti, nes beveik 40 proc. teismų spendimų liko neįvykdyti.
Didės baudos
Įstatymų pataisomis Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) suteikiami nauji instrumentai, leidžiantys pagreitinti sprendimų dėl neteisėtų statinių įgyvendinimą.
Jei per nustatytą terminą pažeidėjas neįvykdys inspekcijos nurodymų, jie nedelsiant bus vykdomi priverstinai, be atskiro kreipimosi į teismą. Inspekcija pati organizuos savavališko statinio nugriovimo darbus, jų išlaidas išieškant iš pažeidėjo.
Be to, už inspekcijos nurodymų nevykdymą pažeidėjui už kiekvieną pradelstą dieną galės būti skiriama piniginė bauda iki 289 eurų.
Tokios praktikos laikomasi Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Kroatijoje, kur priežiūros institucijos neprivalo kreiptis į teismą su atskirais ieškiniais dėl jų priimtų sprendimų vykdymo.
Pasak D. Grybauskaitės, baudos už savavališkas statybas turi būti ne simbolinės, o atgrasančios, todėl pataisomis siūlomas dvigubinti dabar galiojančias maksimalias baudas.
Pavyzdžiui, už daugiabučio namo savavališką statybą baudos didinamos nuo 14,481 tūkst. iki 30 tūkst. eurų, už savavališką statinį saugomose teritorijose – nuo 27,721 tūkst. iki 40 tūkst. eurų.
Ten, kur statybos galimos, tačiau įvykdytos neturint statybų leidimo arba pažeidžiant jo reikalavimus, siūloma iki 300 tūkst. eurų padvigubinti maksimalią įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Tačiau įmokos vertė turės neviršyti 70 proc. statybos vertės.
Tiems asmenims, kurie patys praneš apie savavališkos statybos darbus anksčiau, nei užfiksavo inspekcija siūloma 50 proc. sumažinti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Įmokas už įteisinimą turės mokėti visi savavališkas statybas vykdę asmenys.
„Manome, kad šie pakeitimai yra labai prasmingi, nes padarinių šalinimas šiuo metu užtrunka labai ilgai, kartais ir 4 ar 5 metus. Priėmus pataisas, prognozuotume, kad jų šalinimo trukmė galėtų sumažėti dvigubai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė VTPSI l.e.p. teisės skyriaus vedėjas Julius Raškauskas.
Jis taip pat paaiškino, kad didinant baudas siekiama, kad statybas vykdyti savavališkai tiesiog neapsimokėtų.
Leis pasitaisyti
Statybos valstybinėje žemėje galės būti įteisintos tik turint tokios žemės naudojimo teises.
Statybų leidimo derinimo procedūroje dalyvaujančios institucijos, laiku pastebėjusios savo klaidingus sprendimus, kurie lemtų neteisėtas statybas ir padarytų žalą valstybei ar gyventojams galės ir be teismo pačios juo panaikinti ar pakeisti.
Jeigu dėl abejotino teisėtumo statinio vyksta ginčas teisme, pataisomis siūloma visais atvejais drausti registruoti tokį statinį nekilnojamojo turto registre. Tai apribos galimybes pažeidėjui parduoti tokį statinį ir išvengti atsakomybės.
„Šiuo metu procesai tęsiasi labai ilgai. Kartais net nebežinome, turime vilties ar neturime, teismų rutinos, per tą laiką pasikeičia savininkai ir t.t. Todėl yra galimybė perleisti nelegaliai statomą pastatą tretiesiems asmenims. Būna situacijų, kai atsiranda nekaltas žmogus ir tampa kaltininku vien dėl to, kad įsigijo“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis.
Savo ruožtu Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė teigė, kad pataisa, neleisianti registruoti ir įteisinti statybų valstybinėje žemėje yra sveikintina.
„Susidaro dvigubas efektas, nes pasitaiko atvejų, kai žemės teisė suteikiama nepagrįstai, pažeidžiant įstatymus, o paskui ten išdygęs statinys, jeigu jis yra įteisinamas, suteikia teisę tą žemę gauti teisėtais būdais. Tarsi išeina dvigubas pažeidimas, nes leidžiamas žemės įsigijimas. Nelegali statyba neturėtų likti nebaudžiama ir dar suteikti papildomų galimybių ar lengvatų įsigyti valstybinę žemę“, – dėstė ji.
