Statybos vėluoja metus
Vilnietis Rokas (tikrasis vardas žinomas – red.) laukia, kada su šeima galės įsikelti į naują butą Vilniaus Šnipiškių mikrorajone. Deja, statybos vėluoja daugiau nei metus, o ir baigti kai kuriuos statybos darbus tenka jau už savas lėšas.
Kaip skelbiama svetainėje, NT projekto „Andrum Metropolis“ statybų darbų pradžia buvo 2019 m. lapkričio mėn., o numatyta pabaiga – 2021 m. paskutinis ketvirtis.
Dar 2020 m. pradžioje bendrovė „Andrum Group“ buvo įsivėlusi į konfliktą su Vilniaus miesto savivaldybe. Tuo metu ji savo svetainėje pardavinėjo butus 7 aukšte, nors leidimas gautas statyti tik 6 aukštų pastatą.
Rokas sako, kad NT vystytojas šiemet gyventojus įspėjo nebeturintis lėšų pabaigti projekto, o name dar nėra įrengtos šildymo ir karšto vandens sistemos.
„Statybas turėjo pabaigti praėjusių metų trečią ketvirtį. Notarines sutartis pradėjo pasirašinėti balandį, vėlavo apie pusmetį. Ir po jų pasirašymo nepabaigė darbų, yra daug trūkumų: šildymo ir karšto vandens iki šiol nėra. Viso namo kolektoriai kainuoja per 100 tūkst. eurų“, – pažymi jis.
Gyventojų prašo susimokėti
Vystytojas esą gyventojų prašo prisidėti savomis lėšomis: 18 eurų už kvadratinį metrą. Rokui tai atsieis apie 1000 eurų. Jis sutinka, kad tai nėra tokia didelė suma, tačiau dar prisideda ir kitos išlaidos, kaip prasidėjus šildymo sezonui, išgyventi be karšto vandens ir šildymo.
„Surinkęs pinigus vystytojas žada iki lapkričio pabaigos-gruodžio padaryti šiuos darbus. Iki tol gyventojai liks be šildymo. Yra alternatyvų – galima įsistatyti laikinus elektrinius šilumos daviklius, o mano atveju šildo kondicionierius su šildymo siurbliais. Tai išgyventi galima, bet pats faktas, kad įmonė nepabaigia darbų ir tai žmonės kelia didelių nepatogumų“, – piktinasi vilnietis.
Iš kiemo išnešė suoliukus
Pašnekovas vardija ir daugiau paliktų nebaigtų darbų.
„Nesutvarkytas kiemas, laiptinė. Suprantama, kad ji dar vidutiniška, nes vyksta statybos, žmonės įsirenginėja butus, bet vietoje plytelėmis išklotų laiptų paliktas betonas, nors vizualizacijose yra kitaip“, – pažymi Rokas.
Maža to, iš kiemo išnešti jau stovėję suoliukai. Vyras svarsto, ar tai nėra vagystė iš gyventojų.
„Nežinau, ar „Andrum“ priklauso suoliukai, bet įmonė juos užsakė, o visas turtas jau turbūt priklauso gyventojams. Tai ar suoliukus užsakiusi įmonė turėtų kreiptis į „Andrum“ ir išieškoti sumą, kurios nesumokėjo, ar jie gali atvažiuoti ir pasiimti turtą, kuris jau yra gyventojų? Ar tai nėra vagystė?“ – stebisi jis.
Gyventojai apie tai nebuvo informuoti ir apie faktą sužinojo tik pro savo langą pamatę išnešamus suoliukus.
Nerimauja dėl bankroto
Vyrui labiausiai nerimą kelia, kas vystytojo bankroto atveju tęs įsipareigojimus gyventojams. Jis svarsto, kad tokiu atveju tektų statybų darbus baigti savomis lėšomis.
Kaip rodo Registrų centro duomenys, vienintelis „Andrum Metropolis“ akcininkas – kita įmonė „Andrum Realty Development“. 2021 m. ataskaitoje rašoma, kad įmonė neturi jokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto, o jos nuostoliai siekia 217 875 Eur.
Delfi bandė su vystytoju susisiekti „Andrum Metropolis“ svetainėje nurodytais kontaktais, tačiau to padaryti nepavyko. Gavę įmonės komentarą, papildysime.
Vis dėlto Rokas visoje šioje situacijoje mato ir pliusų: NT vystytojas, kitaip nei kiti rinkos dalyviai, per šią krizę nekėlė kainų ir neatšaukinėjo sutarčių. Iš komunikacinės pusės taip pat jis neturi priekaištų: kai įmonė esą susidurdavo su sunkumais, gyventojus informuodavo apie vėlavimą.
Advokatas: jei įmonė taptų nemokia, niekas įsipareigojimų neperimtų
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris Valentas Mitrauskas pirmiausia pažymi, kad sudėtinga tiksliai komentuoti šią situaciją, nes nežinomos konkrečios aplinkybės.
Vis dėlto, jo teigimu, jeigu bendrovei „Andrum Metropolis“ būtų iškelta nemokumo byla, jos įsipareigojimų savaime neperimtų joks kitas subjektas, todėl išlieka pakankamai aukšta rizika, kad dalį darbų gyventoms gali tekti atlikti savomis lėšomis.
„Tai savaime nesukurtų jokių pareigų nei akcininkui, nei susijusioms įmonėms. Tačiau tokios pareigos gali kilti iš atskirai sudarytų susitarimų, išduotų laidavimo ar garantinių raštų ir pan. Todėl tikslus atsakymas yra galimas tik atlikus išsamią faktinės situacijos analizę.
Be to, atskirai turėtų būti vertinamos ir priežastys, lėmusios nemokumą, tyčinio bankroto požymių (ne)egzistavimas, o išimtiniu atveju net ir galimų nusikalstamų veikų požymių (ne)egzistavimas, kas galėtų sudaryti prielaidas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Nepaisant to, išlieka pakankamai aukšta rizika, kad dalį darbų gyventoms gali tekti atlikti savomis lėšomis“, – komentuoja advokatas.
Anot jo, sunku atsakyti, ar vystytojas pažeidžia savo įsipareigojimus, nes nėra žinoma, kokius konkrečius įsipareigojimus jis yra prisiėmęs.
„Tam būtina įvertinti konkrečias su gyventojais sudarytais sutartis. Jeigu sutarčių sąlygų nėra laikomasi, akivaizdu, kad įsipareigojimai yra pažeidžiami. Gyventojų teisės gali būti ginamos civiline tvarka, tiek reikalaujant įvykdyti įsipareigojimus, tiek ir reikalaujant atlyginti padarytą žalą, jei tokia egzistuoja“, – pažymi V. Mitrauskas.
Gali būti vagystė
Advokatas pakomentavo ir suoliukų išvežimo klausimą.
„Jeigu suoliukai tikrai yra gyventojų nuosavybė, tuomet jų surinkimas ir išvežimas galėtų būti laikomas vagyste, taip pat galėtų egzistuoti ir kitų nusikalstamų veikų požymiai. Tačiau gali būti ir taip, kad minimi suoliukai gyventojams nepriklausė ir nepriklauso.
Tiksliau – gali egzistuoti tokia situacija, kad nuosavybės teisių į suoliukus perleidimas buvo susietas su tinkamu atsiskaitymu su suoliukų pardavėju, kurio dėl vystytojo patiriamų nemokumo galėjo ir nebūti“, – pažymi jis.
Kas šalins defektus garantiniu laikotarpiu?
Pašnekovas atkreipė dėmesį į klausimą dėl garantinio laikotarpio defektų šalinimo.
„Statybos įstatymas reglamentuoja statinių garantinius terminus ir atsakomybes. Įstatyme aiškiai nustatyta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį.
Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui).
Taip pat įstatyme labai aiškiai nustatyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
Užtikrindamas šį reikalavimą, nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinio (jo dalies) įgijėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį.
Šis dokumentas nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui.
Todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kokie konkretūs garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentai buvo išduoti ir kokios sąlygos buvo įtvirtintos šiuose dokumentuose. Būtent pagal tai ir būtų sprendžiami kausimai dėl garantinio laikotarpio defektų šalinimo. Gali būti ir taip, kad tokie dokumentai nebuvo išduoti. Be to, papildomos garantijos gali būti įtvirtintos iš šalių sudarytuose susitarimuose, kurie šiuo metu mums taip pat nėra žinomi“, – dėsto „Motieka ir Audzevičius“ partneris.
Bendrovė vysto ir kitus NT projektus, vienas iš jų – „Andrum Renesansas“, įsikūręs Užupyje.
