Negalutiniais Registrų centro duomenimis, praėjusį mėnesį visoje Lietuvoje pirkimo sandoriais įsigyta per 9 tūkst. nekilnojamojo turto objektų – apie 27 proc. mažiau nei rekordinį balandį, kuomet buvo perleista 12,7 tūkst. nekilnojamųjų daiktų ir 17,7 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Palyginimui, pernai balandį buvo įsigytas 11321 nekilnojamasis daiktas, 2012 m. balandį – 9919 pastatų, patalpų ir žemės sklypų kartu sudėjus.
Kaip aiškina Registrų centras, nors pirkimo sandoriais perleistų objektų sumažėjimas fiksuojamas visuose rinkos segmentuose, labiausiai išsiskiria butų daugiabučiuose namuose ir žemės sklypų prekybos pokyčiai. Negalutiniais duomenimis, parduotų butų skaičius gegužę, palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo apie puse tūkstančio arba 15 proc.
Labiausiai prekyba butais sulėtėjo Panevėžyje, kuriame gegužę parduotas 81 butas (30,2 proc. mažiau nei balandį). Šiauliuose praėjusį mėnesį parduoti 128 butai (-18 proc.), Vilniuje – 788 (-17,6%), Klaipėdoje – 261 (-13,8 proc.), Kaune – 353 (-9,5 proc.).
Prekyba smuko dviem trečdaliais
Dar didesni neigiami pokyčiai stebimi žemės rinkoje. Prekybos žemės ūkio paskirties sklypais suvaržymai šiemet jau kelis kartus smogė dirbamos žemės segmentui, kuriam paprastai tenka nuo pusės iki dviejų trečdalių visų žemės sandorių. Palyginus su balandžiu, gegužę parduotų žemės ūkio paskirties sklypų skaičius, negalutiniais duomenimis, smuko 63,5proc.
Suvaržymai lėmė, kad šių metų sausį, vasarį bei gegužę užfiksuotos prekybos žemės ūkio paskirties žeme apimtys buvo mažiausios per pastaruosius tris metus. Kitos paskirties žeme prekiaujama taip pat aktyviai, kaip anksčiau.
Registrų centras neturi duomenų apie tai, kad pastarąjį mėnesį įvyko bent vienas pirkimo sandoris, kuriuo užsienio valstybės pilietis ar juridinis asmuo įsigijo žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje.
Registrų centro duomenimis, šių metų pradžioje užsienio valstybių piliečiams ir juridiniams asmenims Lietuvoje priklausė 1171 žemės sklypas, kurių bendras plotas sudarė 874,3 ha.
Iš šio skaičiaus užsienio šalių asmenims priklausė 75 žemės ūkio paskirties sklypai (323,2 ha), 43 žemės ūkio (sodų) paskirties sklypai (2,9 ha), 15 miškų ūkio paskirties sklypų (160,2 ha), 898 sklypai mažaaukščiams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti (211,3 ha).
Absoliučią daugumą išvardintų žemės sklypų savininkų sudarė kitos šalies pilietybę įgiję buvę Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie žemę įsigijo dar gyvendami Lietuvoje arba paveldėjo Lietuvoje gyvenusių giminaičių nuosavybę.
