Tuo pačiu jis atkreipia dėmesį, kad Vilniuje vis dar prabangaus būsto paklausa viršija pasiūlą.
„Dirbdami Lietuvoje pastebime tas pačias tendencijas kaip ir užsienyje, kad turtingi žmonės labai pasveria savo investicijas tiek į pirminį, tiek į antrinį būstą ir labai daug galvoja prieš padarydami svarbią investiciją. Kartais sandoriai užtrunka beveik metus“, - pirmadienį žurnalo „Valstybė“ konferencijoje „Investicijos LT“ sakė jis.
Maždaug 15 proc. šios bendrovės klientų sudaro užsienio piliečiai, 85 proc. - Lietuvos gyventojai.
Šiuo metu, anot jo, Vilniuje paklausa prabangiam būstui yra didesnė nei pasiūla.
„Džiaugiamės, kad 2015 m. prasidėjo kažkokios investicijos ir plėtojami nors ir mini projektai, kurie atitinka prabangaus būsto. Turime daug pirkėjų, kurie norėtų pirkti prabangų būstą su gražiais vaizdais, gera infrastruktūra. Tačiau pasiūla yra labai maža“, - pripažino pranešėjas.
Pasak jo, pagrindinė baimė, su kuria susiduria galimi pirkėjai Vilniuje, yra Rusijos agresija Ukrainoje.
„Geopolitinė padėtis yra pagrindinis sprendimo priėmėjo kliuvinys investuojant į nekilnojamąjį turtą. Mes matome viziją, kad per artimiausius dešimt metų pozityvūs pokyčiai rinkoje išliks. Jo labiau, kad nei Vilniaus senamiestis, nei Žvėryno geriausios vietos nėra guminės. Mes galvojame, kad prabangus nekilnojamasis turtas yra saugi investicija“, - teigė „Baltic Sotheby's international realty" bendraturtis.
Neramumai Ukrainoje paveikė ir turtingų lietuvių nuotaikas, dalis jų antrojo būsto žvalgosi toliau nuo Lietuvos.
„Mes matome tendenciją, kad emigrantai yra labiau linkę investuoti didmiesčiuose, sostinėje, o antras būstas pajūryje kuo toliau, tuo mažiau domina. Taip pat pastebime kitą tendenciją, kuri galbūt susijusia su nestabilia geopolitine situacija, lietuviai pradėjo domėtis NT užsienyje, pavyzdžiui, JAV, Ispanijos Marbėjos regionas yra labai populiarus tarp lietuvių. Antras būstas įgauna kitą geografiją, nes jie yra linkę investuoti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, - sakė P. Gebrauskas.
Situacija pas kaimynus – visiškai kitokia
Jo teigimu, kaimyninėje Latvijoje yra visiškai kitokia situacija su prabangiu būstu.
„Pavyzdžiui, Vilniuje labai sunku surasti 300 kv. m prabangų butą, o praėjusią savaitę lankiausi Rygoje, kur mums aprodė 600-700 kv. m butus su vaizdais į senamiestį“, - pavyzdį pateikė pranešėjas.
Pastaruoju metu Ryga susiduria su Vilniui nežinomomis problemomis – beveik nebeliko brangiausius būstus pirkusių rusų.
„Latvijoje rinką labai stipriai iškraipė Rusijos pirkėjai. Kai 2009 m. atsirado rezidento viza, investavus 142 tūkst. eurų į NT atvėrusi Šengeno erdvę Rusijos piliečiams, dauguma Rygos brokerių nustojo dirbti su vietiniais pirkėjais, nes buvo toks didelis Rusijos pirkėjų antplūdis. 95 proc. prabangaus būsto būdavo parduodama Rusijos arba NVS šalių piliečiams. Tačiau pasikeitus įstatymams ir pakėlus sumą iki 250 tūkst. eurų nuo rugsėjo nebesimato Rusijos pirkėjų. Dabar yra visiškas disbalansas, bandoma vėl orientuotis į vietos rinką. Taigi ten situacija yra gerokai sunkesnė“, - teigė jis.
Pasak P. Gebrausko, daugiausiai prabangaus NT pasaulyje nuperkama Niujorke, Londone, Singapūre ir Paryžiuje.
Tyrimais nustatyta, kad patys turtingiausieji pirminį būstą pirmiausiai perka ten, kur dirba, tuo metu antrinio būsto įsigijimą skatina sentimentai arba gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, pirkėjo protėviai gyveno tam tikrose vietovėse arba, turtingas žmogus konkrečioje vietoje mėgsta žaisti golfą.
Pirmąjį būstą milijonieriai keičia kas penkiolika, o antrąjį – kas dešimt metų, tuo metu milijardieriai būstą keičia vidutiniškai kas trejus metus.
