Sklypas atkovotas, tačiau šiandien neaišku, ar pavyks iš teisme nė karto nepasirodžiusio asmens susigrąžinti nesumokėtą žemės nuomos mokestį. Tokios ilgos bylinėjimosi istorijos su žemės nuomininku savivaldybė dar nėra turėjusi. Dar nebūta ir tokio atvejo, kad pats nuomininkas nesirodytų teisme, jam atstovautų tik advokatai.
Grėsė prarasti beveik 300 tūkst. litų
Kai daugiau nei prieš aštuonerius metus Alytaus miesto savivaldybės skelbtame aukcione beveik 23 arų komercinės paskirties žemės sklypą S.Dariaus ir S.Girėno g. 9, šalia „Nemuno“ prekybos centro, 90 metų išsinuomojo alytiškis Saulius Luckus, sutikdamas per metus mokėti 310 tūkst. litų, daug kam kėlė nuostabą pasiūlyta tokia didelė nuomos kaina. Tačiau jei žmogus laisva valia, norėdamas nugalėti kitus pretendentus į šio sklypo nuomą, pasiūlė jam priimtiną kainą, su juo ir buvo pasirašyta žemės sklypo nuomos sutartis.
S.Luckus sklypo nuomos sutartį 2006-ųjų vasario pradžioje pasirašė su tuomete Alytaus apskrities viršininko administracija, nes ji buvo valstybinės žemės valdytoja, o savivaldybė tik skelbė šios žemės aukcioną ir vykdė nuomos mokesčio administravimą.
Alytiškis pasirašytos nuomos sutarties metais savivaldybei sumokėjo 264 tūkst. 193 litus. Daugiau iš jo išsireikalauti nepavyko. 2008-aisiais savivaldybė kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio už praėjusius metus – 310 tūkst. litų ir daugiau kaip 24 tūkst. litų delspinigių.
Bylos nagrinėjimas kuriam laikui buvo sustabdytas, nes S.Luckus bylinėjosi su išsinuomoto sklypo kaimynais dėl sutikimo leisti vykdyti statybas įsigytame sklype. Čia ketinta statyti 3 tūkst. kv. metrų komercinį pramogų centrą su gyvenamosiomis patalpomis.
2012-ųjų gegužės pradžioje Kauno apygardos teismas patenkino savivaldybės ieškinį alytiškiui. Šis tokį teismo sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui prašydamas pripažinti žemės nuomos sutartį negaliojančia, vykdyti restituciją – sklypo grąžinimą valstybei, nes jis išnuomotas neatidalijus nuo kito sklypo kaip jo dalis, kurioje negalima vykdyti statybų be bendraturčio sutikimo, o jo negaunama. S.Luckui buvo išnuomota beveik 23 arų sklypo dalis daugiau kaip 30 arų sklype. Per 7 arus šioje vietoje priklauso Vilniuje registruotai bendrovei „Alytaus valda“, kuri šį sklypą įsigijusi iš privataus asmens. Ji kartu su S.Luckumi dalyvavo ir savivaldybės skelbtame aukcione 90 metų terminui išsinuomoti beveik 23 arų sklypą, tačiau alytiškio pasiūlytos kainos aplenkti nepavyko.
Lietuvos apeliacinis teismas šiemet vasario pabaigoje priėmė S.Luckui palankų sprendimą. Nuspręsta panaikinti su juo sudarytą žemės nuomos sutartį, alytiškis įpareigotas grąžinti sklypą valstybei, o iš savivaldybės jo naudai priteista grąžinti sumokėtą žemės nuomos mokestį už ne visus 2006 metus ir daugiau kaip 18 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų. Savivaldybei grėsė prarasti beveik 300 tūkst. litų. Dar iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos S.Luckui priteista per 3 tūkst. litų nuostoliams, susijusiems su detaliojo plano parengimu, nuomos sutarties įregistravimu, atlyginti.
Pagrindinė priežastis teismui tenkinti alytiškio prašymą – prieš sklypo nuomos sutarties su juo sudarymą negautas sklypo bendraturčio sutikimas nuomai, o pagal Civilinį kodeksą tai privalu padaryti nuomotojui.
Kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą
Po tokio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo savivaldybė tuoj pat gavo antstolių raginimą S.Luckui sumokėti priteistą sumą. Plius 1 tūkst. 500 litų išieškojimo vykdymo išlaidų.
Miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Paprašė sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo vykdymą, kol bus išnagrinėtas jos skundas šiame teisme.
Aukščiausiasis Teismas žemesnės instancijos teismo sprendimo vykdymą sustabdė ir priėmė nagrinėti savivaldybės skundą dėl Apeliacinio teismo sprendimo panaikinimo.
Savivaldybė savo interesus bandė apsiginti, motyvuodama, kad žemės nuomos sutartį S.Luckus pasirašė su buvusia Alytaus apskrities viršininko administracija, jos turėtas žemės valdymo funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba, todėl iš esmės alytiškio ieškinys turi būti nukreiptas jai, savivaldybė tik paskelbė aukcioną patikėtam žemės sklypui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dabar priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį šioje šešerius metus trukusioje bylinėjimosi istorijoje. Paliktas galioti Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo vadovaujantis iš S.Luckaus savivaldybės naudai priteista žemės nuomos mokesčio už 2007 metus ir daugiau kaip 24 tūkst. litų delspinigių, taip pat beveik 12 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į valstybės biudžetą.
Šis teismas paneigė Apeliacinio teismo pritaikytą Civilinio kodekso nuostatą dėl turimo gauti sklypo bendraturčio sutikimo prieš pasirašant nuomos sutartį. Konstatuota, kad nepagrįstai sutapatintas privatus ir viešasis interesas, privatūs asmenys interesus ginti teisme gali imtis savo ruožtu, savivaldybė turi užtikrinti viešojo intereso gynimą.
Teismo paprašė vykdomojo rašto
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus miesto savivaldybei palankią nutartį, ši Kauno apygardos teismo paprašė išduoti vykdomąjį raštą dėl priteistos sumos – daugiau kaip 334 tūkst. litų išieškojimo iš S.Luckaus.
Beveik 23 arų žemės sklypo S.Dariaus ir S.Girėno g. 9, kuriame pagal miesto bendrąjį planą leidžiama statyti trijų aukštų su mansarda pastatą ir galima užstatyti 60 proc. viso sklypo, čia pat visos miesto komunikacijos, nuomos sutartį su S.Luckumi turi nutraukti Nacionalinė žemės tarnyba.
Teoriškai savivaldybė, per teismus iš privataus asmens atkovojusi žemės sklypą prestižinėje miesto vietoje, gali kreiptis į teismą dėl nesumokėto nuomos mokesčio nuo 2008-ųjų iki šiol ir prašyti priteisti delspinigius. Tai susidaro per 2 mln. litų.
Tačiau šiandien iškyla klausimas, ar iš S.Luckaus pavyks išsiieškoti teismo priteistą sumą, nes šis alytiškis neturi jokio turto Lietuvoje, pernai kovo viduryje išsideklaravo iš jo šeimai savivaldybės nuomojamo būsto. „Alytaus naujienoms“ pavyko gauti šio asmens mobiliojo ryšio telefono numerį, bet juo neatsakoma.
S.Luckus teisėsaugininkams žinomas kaip ryšius su Alytuje veikusiomis nusikalstamomis grupuotėmis palaikęs asmuo. Tikėtina, kad per jį žemės sklypą Alytaus miesto centre išsinuomojo visiškai kiti asmenys, kurių net nepavyks sužinoti. Neatsitiktinai jis nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, alytiškiui atstovavo advokatai.
Savivaldybė ir kartu valstybė patyrė iš tiesų didelę žalą nesulaukdamos didelių pinigų už išnuomotą žemės sklypą. O jį daugiau kaip prieš aštuonerius metus išnuomojus rimtų tikslų turintiems asmenims, miesto centre gal iš tiesų jau būtų pastatytas kad ir komercinis pramogų centras.