„Po nelaimės Rygoje ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse padidėjo dėmesys tiek naujai statomiems, tiek esamiems statiniams. Į asociaciją ateina informacija, kad objektuose yra apsilankoma kur kas dažniau, tikrinami statybos žurnalai, atestatai, tad visas procesas yra stebimas su didesniu atidumu. Tikimės, kad nuo tokių stresinių patikrų bus pereita prie metodinių“, - sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
DELFI primena, kad Rygos vakariniame rajone esančio prekybos centro "Maxima" stogas įgriuvo lapkričio 21 dienos vakarą. Per tragišką incidentą žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Šis įvykis turėjo atgarsių Lietuvoje: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir kitos už saugumą nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje atsakingos institucijos ėmė tikrinti pastatų saugumą.
„Po prekybos pastato Rygoje griūties per televiziją pasirodžius reportažui apie prastą daugiabučio namo Gabijos g. 30, Vilniuje, techninę būklę, inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnai nuvykę į vietą tik įsitikino, kad šiame pastate statybos darbai nevykdomi, - apie patikrinimus po nelaimės Latvijoje informavo Statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė. - Tuo pačiu tikslu Panevėžio ir Utenos skyrių specialistai vizualiai apžiūrėjo didžiųjų prekybos centrų - „Maximos“, „Iki“ , „Rimi“, „Norfos“, „Senukų“ ir kitų parduotuvių - pastatus, bet vykdomų statybos darbų neaptiko. Analogiškus veiksmus inspekcija numačiusi atlikti ir kituose regionuose.“
„Didžiąją dalį „Norfų“, „Maximų“, „Iki“, „Rimi“, kurios užima daugiau nei 2 tūkst. kv. m, o jų yra daug, patikrinome. Buvo patikrinti 303 prekybos paskirties pastatai, - sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys. - Kiti patikrinti pastatai: kultūros namai, teatrai, sporto arenos, restoranai, viešbučiai.“
Be to, papildomai pastatų saugumu rūpinosi savivaldybių administracijos, kurios yra atsakingos už pastatų naudojimo priežiūrą, taip pat kitos institucijos.
„Valstybinės institucijos vykdo sustiprintą kontrolę, tą pajutome. Galbūt po nelaimės buvo duotas nurodymas patikrinti viešos paskirties objektus. Mes vykdome kelių prekybos centrų statybos priežiūrą, tad sulaukėme inspektorių vizito, nors ir anksčiau negalėjome skųstis, kad mums trūksta dėmesio. Tiesa, kad statybininkai papildomai kreiptųsi – dar negavome užklausų, nes techninė priežiūra yra ir taip privaloma“, - dėstė bendrovės „Statybų techninė priežiūra“ direktorius Antanas Latakas.
Ruošiasi samdyti naujų specialistų
Pasitarimui susitikę su statybų sektoriumi dirbančių asociacijų atstovai - kelininkai, melioratoriai, energetikai, statybininkai – nutarė, kad verslui reikia papildomų specialistų, galinčių konsultuoti dėl statybos saugumo.
„Asociacijų vadovai sutarė, kad į savo etatų sąrašą reikia būtinai priimti inžinierių – statybininką arba su juo sudaryti samdos sutartį, kol vyks statybos. Taip objektas turėtų ne tik techninį prižiūrėtoją, bet ir inžinierių, kuris konsultuotų ir padėtų užsakovui susiorientuoti statybos procese“, - sako D. Gedvilas.
Nors kiekvieniems statybos darbams yra būtinas techninis jų prižiūrėtojas, kuris ir konsultuoja, ir prižiūri, statybų srities specialistai jo vaidmenį mato kiek kitokį. Techniniam prižiūrėtojui tektų eksperto funkcija, o inžinierius – statybininkas būtų konsultantu.
„Techninio prižiūrėtojo misija yra būti nešališkam tiek užsakovo, tiek rangovo atžvilgiu ir nenuolaidžiauti užsakovui. Bet dažnai būna, kad pinigais disponuojantis užsakovas daro spaudimą tiek statybininkams rangovams, tiek techniniam prižiūrėtojui, o tai gali lemti pakeitimus projekte statybos metu ir turėti įtakos saugumui“, - sako statybininkų asociacijos prezidentas.
Paklaustas, ar dabar inžinierių - statybininkų rinkoje pakanka, D. Gedvilas dėsto, jog jų trūkumas jaučiamas, tačiau kiek tiksliai specialistų neužtenka paaiškės pavasarį, kai prasidės aktyvus statybų sezonas.
„Manau, kad jaunuoliai, kurie nori turėti darbo, gali mokytis šios profesijos ir tikrai turės darbo“, - sako jis.
Be to, asociacijos nuomone, dėl įvykių Rygoje greičiausiai ūgtels ir NT draudimo kainos, tačiau galiausiai tai atneš naudos.
„Dabar automobilio civilinės atsakomybės draudimu pasirūpiname privaloma tvarka, tad jeigu įvyksta avarija, vairuotojams nereikia vienas kitam į atlapus kabintis, o tam, kuris nukentėjo, bus atlygintos remonto išlaidos. Jeigu draudimas ateitų didesne apimtimi į mūsų gyvenimą, nuo to tik pasijaustume saugesni“, - mano D. Gedvilas.
Ką rado tikrintojai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skaičiuoja, jog po lapkričio 21 d. nelaimės iš viso patikrino daugiau nei 400 pastatų visoje Lietuvoje, o 54 objektų atsakingiems asmenims buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.
„Dažniausiai pasitaikęs pažeidimas – užkrauti priėjimai prie elektros skydinių arba prie gaisrinių vidaus vandentiekio čiaupų. Kai kur numatyti praėjimai buvo susiaurinti, juos kažkuo užkraunant. Nustatėme ir pažeidimų sandėliuose, kai tarpai tarp jų buvo per maži, užkrauti prekėmis, neišlaikyti pusės metro atstumai nuo šviestuvų, dėl ko prekės gali užsidegti“, - vardijo A. Čiuplys.
Taip pat nustatyta, jog kai kuriuose pastatuose dirbantys žmonės yra netinkamai instruktuojami, ne visur yra įrengti tinkami naudoti gesintuvai arba yra pasibaigęs jų garantinio naudojimo terminas.
Tačiau, anot A. Čiuplio, pažeidimai – eksploatacinio pobūdžio ir dalis jų jau gali būti pašalinta kitą dieną, tad negalima sakyti, kad objektai – nesaugūs. Dėl to neskelbiami patikrintų pastatų tikslūs sąrašai.
Specialistai primena, jog pastatų saugumo lygis skiriasi ir priklausomai nuo jų statybos metų: kuo pastatas naujesnis, tuo daugiau reikalavimų jam reikia atitikti.
„Situacija kaip su automobiliu: prieš 15 metų gamintame automobilyje nėra antiblokavimo sistemos, oro pagalvių, o dabar tai – įprasti dalykai. Tačiau senesniais automobiliais nedraudžiama važiuoti. Tas pats ir su pastatais: prieš 10 metų nebuvo reikalaujama įrengti gaisro aptikimo sistemą, o dabar ji yra privaloma. Mes nereikalaujame pastatų perstatyti pagal dabartines normas, tai reikalaujama, kai vyksta rekonstrukcijos ir sukuriami nauji projektai“, - paaiškino A. Čiuplys.
Pasak jo, pastatai Lietuvoje yra tikrinami dviem principais: vadovaujantis planinių patikrinimu planu ir vykdant operatyvinius patikrinimus, pavyzdžiui, nutikus rezonansiniams įvykiams arba padidėjus nelaimių statistikai.
