Apie tai, ar galima pamatyti NT burbulą iš jo vidaus, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas svarstė ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Situacija – normali

„Jeigu esame burbule, jo nepamatysime. Visi rinkos dalyviai ras argumentų, kodėl kainos ir paklausa turi didėti“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas kalbėjo, kad natūralu, jog Vilniuje ir Taline vidutinėms butų kainoms artėjant prie 2008 metų lygio, žmonėms kyla klausimas, ar istorija nesikartoja.

Tačiau, pasak N. Mačiulio, keli fundamentalūs rodikliai gali parodyti, ar kils problemų.

„Vienas jų – gyventojų skolos ir pajamų santykis, tačiau lietuviai, „Eurostat“ duomenimis, yra pasiskolinę mažiausiai Europos Sąjungoje“, – sakė N. Mačiulis.

Šio rodiklio dinamika pastaraisiais metais taip pat problemų nerodo.

Nerijus Mačiulis

Kitas ekonomisto įvardytas rodiklis – būsto įperkamumo indeksas. N. Mačiulis sakė, kad 2006 ir 2007 metais šis rodiklis rodė, kad situacija buvo netvari, bet šiuo metu Vilniuje būstas yra pakankamai įperkamas.

„Žinoma, galima žiūrėti vien tik į kainų ir atlyginimų augimo tendencijas. Matome, kad iki 2008 metų kainos augo sparčiau, nei atlyginimai, o pokriziniu laikotarpiu Vilniuje jos yra praktiškai lygiagrečios“, – sakė ekonomistas.

Dar vienas rodiklis, pagal kurį N. Mačiulis vertino, ar formuojasi burbulas – statybų sąnaudos. Tačiau ir jis Lietuvos sostinėje, kol kas problemų neparodo.

„Nuomos pajamingumas gali parodyti problemų, tačiau tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose šalies miestuose šis rodiklis irgi yra arti istorinio vidurkio“, – sakė ekonomistas.

„Situacija Vilniaus butų rinkoje yra normali“, – savo pranešimą apibendrino N. Mačiulis.

Prisiminė spekuliantų laikus

„Ar kiekvienas kainų kilimas turi pasibaigti burbulu? Turbūt, kad ne“, – sakė „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

„Ober-Haus“ indeksas, rodo, kad Lietuvoje NT butų kainos yra grįžusios į 2006 metus, bet 2007 metų pikas dar nepasiektas.

„Realiųjų butų kainų pokytis per pastaruosius penkerius metus kai kuriuose Lietuvos miestuose buvo netgi neigiamas (atsižvelgus į infliaciją)“, – sakė S. Vagonis.

Todėl jis teigė, kad apie burbulo formavimąsi Lietuvoje kalbėti net neverta.

Saulius Vagonis

Tokį klausimą galima kelti nebent Vilniuje, kur kainos augo kur kas sparčiau nei kituose miestuose.

„Tačiau įperkamumas išlieka stabilus, kiti rodikliai irgi“, – kalbėjo NT ekspertas.

S. Vagonis teigė, kad vienas pagrindinių dalykų, kurie lėmė 2008 metų burbulo susiformavimą, buvo blogos patirties nebuvimas.

„Spekuliantų „sėkmės istorijos“ irgi prisidėjo, nes dauguma žmonių turėjo draugų, kurie uždirbo tūkstančius vien iš to, kad nusipirko ir vėliau pardavė kokį nors butą“, – prisiminė jis.

2008-ųjų pamokos

„Mes sekame būtų rinką, kadangi joje veikiame aktyviausiai. Pagal sandorius, ciklas yra viršuje, bet į ką atkreipčiau dėmesį – Vilniuje naujo būsto dalis yra labai smarkiai išaugusi. Tai parodo, kad žmonės galvoja apie išliekamąją vertę“, – sakė įmonių grupės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis.

Jis pastebėjo, kad 2007 metais naujo būsto irgi buvo parduodama labai daug, tačiau pridūrė, jog tuomet jo kokybė buvo daug mažesnė.

„Pagal segmentus (ekonominės, vidutinės ir prestižinės klasių) 2016 metais pastebėjome, jog perkama daugiau būtent vidutinės klasės. Tai reiškia, kad gyventojai galvoja apie ateitį“, – pasakojo D. Dargis.

Verslininkas teigė, kad šiuo metu daugiau nei pusė (57 proc.) rinkoje veikiančių vystytojų yra tie, kurie išgyveno 2008 metų NT burbulą.

„Sandorių kiekis jau beveik pasiekė 2008 metų lygį, bet kainos dar ne“, – pabrėžė D. Dargis.

Domas Dargis

Pranešėjas pasakojo, kad vis daugiau žmonių butus perka investicijai: tarp „Eikos“ klientų jis sudaro maždaug trečdalį (31 proc.).

„Atsakingas skolinimasis galbūt galėjo paveikti rinką, bet mūsų manymu, tai neįvyko. Bankai skolina atsargiau, bet tai rinkai įtakos nepadarė, o mums, vystytojams, tai prideda saugumo“, – svarstė „Eikos“ vadovas.

D. Dargis teigė, kad iš ankstesnio burbulo pasimokė to, jog turi išlikti budrūs.

„Pagrindinis dalykas, kuris mus išgelbėjo ir turbūt išgelbėtų ateityje – pajamos ir iš komercinio turto nuomos. Taigi turime kitus pajamų šaltinius“, – sakė jis.

Verslininkas taip pat tvirtino, jog „Eika“ šiuo metu kaupia rezervą, tai – ne tik pinigai banke, bet ir likvidus turtas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (114)