Registrų centro duomenys rodo, kad bent 1 butą turinčių namų ūkių skaičius nuosekliai auga, – per trejus metus šis skaičius šalyje padidėjo nuo maždaug 807 tūkst. 2016 m. spalį iki beveik 821 tūkst. šių metų spalį.
„Taigi per trejus metus butų savininkų skaičius išaugo maždaug 14 tūkst. (arba vidutiniškai po daugiau kaip 4 tūkst. per metus)“, – komentuoja Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Gana žymiai augo asmenų ar namų ūkių, turinčių po 2, 3, 4, 5 ar daugiau butų, skaičius.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu 2 butus turi beveik 135 tūkst. namų ūkių, o prieš trejus metus jų buvo apie 126 tūkstančius. 3 butus turinčių savininkų skaičius išaugo beveik penktadaliu iki 23 tūkst., 4 butus – ketvirtadaliu iki 4 tūkstančių.
O turinčių po 5 ar daugiau butų skaičius per pastaruosius trejus metus išaugo pusantro karto – šiuo metu šalyje yra per 1,2 tūkst. tokių butų savininkų. Įdomu tai, kad šalyje yra keletas savininkų, kurie turi po 15 ar net daugiau butų visoje šalyje, nurodo P. Rudzkis.
„Pastaruoju metu, kalbant apie NT rinką, dažnai girdime diskusijų ir keliamų klausimų, ar nepastebima besiformuojančio NT burbulo, ar neartėja nauja krizė, kuri neabejotinai atsilieps ir NT rinkai. Ekspertai šiuo metu dar neskambina pavojaus varpais, tačiau įspėja išlikti budriems ir pirštu dažniausiai beda į tas grupes, kurias reikšmingi ekonominiai pasikeitimai gali paliesti labiausiai.
Viena iš tokių padidėjusios rizikos asmenų grupių gali būti tie, kurie turi sukaupę nemažai nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, sukoncentravę savo investicijas į butus, kurių pasiūla pastaruoju metu išlieka gana didelė“, – apie galimą riziką užsimena P. Rudzkis.
Registrų centras 1 namų ūkiu laiko pavienį asmenį arba santuoką įregistravusius asmenis.
Mauricas: NT – populiariausia investicija tarp lietuvių
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas DELFI komentavo, kad mokestinė aplinka palanki turėti nekilnojamąjį turtą, nes net ir esamas mokestis – ganėtinai mažas, o nuomos rinkoje klesti legalus šešėlis – išsiėmus verslo liudijimą galima nuomoti kad ir 10 būstų. Tad, pasak jo, nestebina, kodėl NT – populiariausia lietuvių investicija.
„Turint omeny „Airbnb“ ir kitų trumpalaikės nuomos platformų populiarėjimą, dalis asmenų užsiima praktiškai mažų viešbučių veikla, tik kad mokesčiai nėra mokami. Susiperkama dešimt būstų, paduodama per skelbimus, platformas ir taip gaunama grąža.
Patrauklumą dar didina tai, kad pastaraisiais metais buvo išaugusios nuomos kainos, dabar šiek tiek stabilesnės“, – pastebėjo ekonomistas.
Jo teigimu, Vakarų šalyse žmonės savo pinigus įdarbina per kelis segmentus, nesudeda visko vien į NT.
„Procentiškai žiūrint, lietuviai didesnę dalį savo santaupų skiria investicijoms į NT, o Vakarų šalyse dažnu atveju tas portfelis labiau paskirstytas: investuojama į vertybinius popierius ir tik dalis santaupų – į NT. O Lietuvoje dažnai praktiškai visos santaupos investuojamos į NT ir būtent į NT Lietuvoje. Tai padidina šalies riziką, nes, jei kas nors blogo nutiks Lietuvoje, sumažės turto vertė, ir tai paveiks tuos gyventojus, kurie investavo“, – pastebėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
Kita grėsmė, kurią jis pastebi, – mažų butų populiarėjimas. Jau kuris laikas kalbama, kad populiarėja vadinamieji mikrobutai, apie 30 kv. metrų. Toks būstas patrauklus tiems, kurie siekia jį išnuomoti. Tačiau, ekonomisto pastebėjimu, ateityje tai gali kelti problemų tarp gyventojų.
„Yra pavojinga tendencija, kad daug projektų turi labai skirtingo ploto būstų. Pavyzdžiui, viršutiniuose aukštuose, kur prestižiškiau, parduodami didesni būstai, labiau skirti šeimoms, o pirmuose aukštuose – mikrobūstai. Tai didelis pavojus. Kils milžiniškų iššūkių kuriant gyventojų bendrijas, nes bus visiškai skirtingi interesai. Tie apatiniai būstai bus didžia dalimi numojami: geresniu atveju – studentams, blogesniu – trumpalaikė nuoma. Tad susitarti dėl bendrų dalykų bus neįmanoma. (…) Turėsime bėdų ateityje, kalbant apie miesto planavimą, nes per didelis mažų būstų kiekis destabilizuos bendrijų kūrimosi procesą.
Laisvai rinkai nepavadovausi, bet būtų lūkestis, kad daugiau pasiūlos nuomos rinkoje atsirastų šeimoms. Maži būstai skirti specialistams, studentams – tai yra gerai, bet nuomos rinka vis dar pakankamai neišsivysčiusi Lietuvoje ir silpnai reglamentuota, dėl to nemaža dalis nuomininkų nenori atvirai įsileisti šeimų, ypač su vaikais“, – mano ekonomistas.
Jis taip pat prideda, kad rinkoje yra ir dalis spekuliacinių sandorių, tikintis, kad turto kaina pakils.
Investuojant į NT – mažesnė rizika
„Ober–Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka tvirtina, kad yra pastebima, jog daugelis gyventojų NT perka investiciniais tikslais. Pasak jo, rinka yra stabili, lengvai prognozuojama, atsiperkamumas tiek Vilniuje, tiek daugelyje kitų miestų didėja, tad žmonės ir linkę investuoti į NT.
„Investicijų alternatyvų žymiai daugiau, bet NT yra patrauklus tuo, kad pokyčiai rinkoje ir kainų dinamika nėra tokie impulsyvūs ir tokie inertiški, kokie yra akcijų rinkoje, vertybinių popierių rinkoje ir t. t. Dažnai dėl šių priežasčių: išprusimo stokos, gebėjimo apčiuopti turtą, kurį turi, dėl žymiai mažesnių laiko sąnaudų, daugelis investuoja į NT“, – DELFI komentuoja A. Šapoka.
Tiesa, gyventojai rinkdamiesi būstą investicijai gali pridaryti klaidų. Neturint patirties neįvertinami visi aspektai, pavyzdžiui, ar šis būstas išlaikys savo vertę po 5–10 metų.
„Pavyzdžiui, kaip tas projektas atrodys po 5–10 metų, kaip atrodys transporto srautai, socialinė infrastruktūra aplinkui, kuri vėliau, po 5–10 metų, ir darys įtaką to turto vertei. Dažnai matyti, kad išsirenkami butai, į kuriuos investuoti – ne pats geriausias pasirinkimas. Antra vertus, tai natūralu, kai neturi gilaus supratimo NT rinkoje. Kai neturi galbūt tiek daug informacijos kaip profesionalai, nieko kažko kito tikėtis labai ir nereikia“, – teigia A. Šapoka.
Kalbėdamas apie tendencijas pašnekovas pastebėjo, kad jos per pastaruosius metus nelabai keičiasi. Didžiuosiuose miestuose, Vilniuje ir Kaune, dažniausia investuojama į butus, jų ilgalaikę nuomą. Sodybų užmiestyje bumas pasibaigė dar 2004 metais.
„Prieš 12–15 metų dominavo sodybos kur nors miške, prie ežero, vaizdingoje vietoje ir panašiai. Dabar į sodybas neinvestuoja. Pakankamai didelė nuomos pasiūla, tad tiesiog paprasčiau išsinuomoti. Didžioji dalis investuoja į miestų butus. Per pastaruosius keletą metų taip pat išaugo pardavimo atvejų kurortuose – Nidoje, Druskininkuose, Palangoje, Neringoje.
Ilgą laiką, galima sakyti, nuo krizės, pasiūloje praktiškai nebuvo jokių naujos statybos daugiabučių namų, nebuvo jokios pasiūlos, tad, viena vertus, ji atsirado. Antra vertus, dalis gyventojų, tie, kurie gauna itin aukštas pajams, dalį savo lėšų gali nukreipti į NT įsigijimą kurortuose“, – teigė A. Šapoka.
Jis taip pat pastebėjo, kad Vilniuje, įsigyjant naują butą, šis dažniausiai perkamas savoms reikmėms (apie 70 proc.). Ir tik likusi dalis perkama dėl investicijų.
