Pavyzdinių buvusios pramonės architektūros objektų architektai siūlo ieškoti XX amžiaus Rusijos, Europos architektų veikloje bei prieškarinės Lietuvos ir sovietmečio laikotarpio architektūroje.
Pramonės architektūrinis paveldas
© "Statyba ir architektūra"

Pavyzdžiai – iš sovietmečio

Charakteringiausių pramonės architektūros objektų prieškario Lietuvoje daugiausia pastatyta Kaune: tarp jų – alaus darykla „Ragutis“ (tarpukariu didžiausia alaus darykla šalyje vadinosi „I. B. Volfas Engelman“), Degtukų fabrikas ar Kauno automobilių remonto gamykla, taip pat „Drobės“ gamykla. Daugelis jų šiandien yra kultūros paveldo objektai.

Sovietmečiu – Kauno dirbtinio pluošto gamykla, baldų kombinatai Kaune ir Vilniuje, Ignalinos atominė elektrinė bei Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Vertikalieji elektrinių akcentai savo estetika, tūriais ar išorės struktūra buvo suvokiami kaip gamybos, energetikos ar miestų struktūros simboliai. Tarkime, Kauno hidroelektrinė ir jos vandens nuleidimo kaskados dėl savo architektūros estetikos buvo pristatomos kaip didingų statybų simboliai.

Išskirtinumo nebereikia

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docentas ir architektų biuro „H&I“ architektas Henrikas Žukauskas tvirtino, kad šiandien, kad ir kaip būtų gaila, neliko pavyzdžių, kurie būtų suvokiami kaip geros pramoninės architektūros pavyzdžiai. Tokią situaciją jis laiko dėsninga, nes iš esmės pasikeitė ekonominis valstybės potencialas – gamybos veiklą pakeitė paslaugų teikimo veikla.

Pasak H. Žukausko, vieninteliai objektai, kurie šiandien galėtų pretenduoti tapti pramonės architektūros pavyzdžiais, yra didieji energetikos statiniai, tarkime, būsimoji atominė elektrinė ir kt. Bet ar šie objektai taps naujais išskirtinės pramonės architektūros simboliais, galėsime spręsti juos pamatę.

Šiuo metu daugiausia statomi pramoninės architektūros pavyzdžiai – terminalai, arba universalios paskirties bei funkcijos pastatai – angarai, kuriuose, atsižvelgiant į paskirtį ar technologiją, galima išdėstyti gamybinius bet kokios paskirties įrenginius.

Henrikas Žukauskas
Henrikas Žukauskas

Šiandien, pasak architekto H. Žukausko, pasikeitė viskas – ir technologijos, ir pramonės architektūros samprata. Sovietmečiu buvo galima atskirti pramonės paskirties pastatą, o šiandien tai padaryti gana sudėtinga: pramonės objektų apdailai pasirenkamos tokios pat medžiagos, kokios naudojamos ir biuruose, administraciniuose pastatuose: sieninės plokštės, stiklas, įvairus fasadų spalvinimas. Tai ir yra vizitinė šiandienės pramoninės architektūros kortelė. Svarbiausi veiksniai – universalumas, palyginti paprasta statyba, statybos sąnaudos, technologinių įrenginių sutalpinimas, na ir greitas technologinių įrenginių pakeitimas pasirinkus kitą gamybos kryptį.

„Paklausite – o kaip architektūra? Ar tokiam pastatui suprojektuoti reikia architekto? Be jokios abejonės, architektūros ten nėra daug. Yra estetinis fasado apipavidalinimas arba, kitaip sakant – nuspalvinimas. Kas įmantriau ar originaliau nudažys sienines plokštes. Tai ir viskas“, – reziumavo architektas H. Žukauskas.

Užtenka tik dekoro

Lietuvai tapus tranzitine ir paslaugų šalimi, dažniau statomos ne gamyklos, o logistikos centrai. „Projektuojant pramonės objektus, anksčiau gaminius ir medžiagas reikėjo rinktis iš tipinių gaminių katalogų, tačiau pagrindinių tūrių proporcijos, fasadų estetika ar objekto savitumas buvo viena pagrindinių architektūrinių paieškų temų. Spalvų ar medžiagų trūkumas skatino architektus ieškoti kitų būdų kurti kuo įmantresnę ar išraiškingesnę pastatų estetiką“, – kalbėjo architektas.

Vieni tokių pastatų – architekto Raimundo Arno Dineikos suprojektuoti Šiaulių televizorių gamyklos sporto salė ir gamybinio susivienijimo „Vilma“ korpusas, kurie ir šiandien, keliolika kartų rekonstruoti ir perstatyti, dėmesį traukia savo architektūriniais sprendiniais.

Pagrindinis šiandienės pramoninės statybos – H. Žukauskas šios kategorijos statinių net nevadina architektūros objektais, – bruožas yra spalvinis sprendimas ir naudojamos fasado apdailos medžiagos. Dekoras paprastai sudaro galimybę atskirti vieną pramonės objektą nuo kito. Vienas statytojas pasirenka sienų plokštes montuoti horizontaliai, kitas – vertikaliai, vienas dažo pilkai, kitas pasirenka tam tikrą raštą. Užsakovams svarbu, kad statybų darbai būtų atlikti kuo greičiau, todėl ir priimami patys paprasčiausi sprendimai.

Rezultatas – didžioji dauguma šių pastatų neišsiskiria nei forma, nei tūriu, nei proporcijų individualumu. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, nes unifikavimas, sprendinių vienodumas yra pasaulio globalizavimo padarinys. Pasižvalgius Austrijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje – sprendiniai tokie patys. Daugelis garsių firmų net nesivargina rengti ir projektuoti individualiųjų pastatų – įvairiose šalyse naudojami unifikuoti, tipiniai projektai bei sprendiniai – taip paprasčiau ir pigiau.

„Viskas supaprastėjo. Svarbus tapo pastatų turinys, paslėptas dėžutėje, kurią įrėmina konstrukcinės plokštės. Nesvarbu, ar gamykloje gaminamas pienas, ar popierius. Visais atvejais skardinės dėžutės statyba labai paprasta: pastatomos kolonos, išbetonuojamos grindys, pastatas apdailinamas, o viduje įrengiamos reikalingos technologijos“, – dėstė architektas.

Kadangi viską galima išsirinkti kataloguose, kurie irgi yra vienodi visoje Europoje, individualumo, šalies charakterio ar regiono savitumų lyg ir nelieka. Pastatai tampa vienodi. Pasak architekto, vienodėja ne tik pramoniniai pastatai, bet ir gyvenamieji objektai, biurai. Toks yra Europos globalizacijos padarinys. Ar tai gerai, ar blogai?

„Architektūros, meno statyti ar architektūros kokybės požiūriu tai nėra labai gerai. Tačiau puikiai suprantame, kad tai, kas greitai ir pigiai pastatoma, greitai ir nugriaunama. Todėl tose vietose, kur įrengta infrastruktūra ir nutiesti keliai, kada nors gali atsirasti tikrai kokybiškų ir patrauklios architektūros pastatų“, – atkreipė dėmesį architektas.

Ribų kūrybai nėra

Anksčiau miestuose buvo kuriamos pramonės zonos. Gamyklos statytos ten, kur vyraujantys vėjai galėjo nupūsti kenksmingas dulkes. Dabar logistikos centrai ar kiti pramonės objektai statomi prie pagrindinių transporto magistralių, tokių kaip „Via Baltica“, Vilnius–Klaipėda ar Vilnius–Minskas, arba vis labiau populiarėjančiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ).

Šiandien labiausiai išplėtotoje Klaipėdos LEZ daugiausia įsikūrusių pramonės bei paslaugų įmonių. Nors jose gamyba skirtinga, numanyti jos pobūdį pagal pastato eksterjerą, pasak H. Žukausko, keblu – visur naudojami tie patys tipiniai modeliai. Įdiegtos modernios technologijos, parinktas reikiamas apšvietimas, būtinas langų skaičius, ventiliacija, bet architektūros čia nėra.

Kodėl viskas pasikeitė? „Architektūra – ekonomikos ir estetikos veidrodis. Šiuo metu ekonomika šiek tiek šlubčioja, niekam nereikia didelių gamyklų, ir investuotojai į Lietuvą nelabai veržiasi“, – situaciją apibendrino architektas. O tie, kurie dar sukrapšto lėšų statyboms, nelabai rūpinasi architektūra. „Kam statyti unikalų statinį, jei jį reikės perduoti, palikti bankams ar kreditoriams? Ar tai teisinga?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

H. Žukauskas pabrėžė: kaip ir projektuojant bet kokį statinį, viskas priklauso nuo užsakovo ir architekto santykių bei noro ką nors padaryti, parodyti.

Architektai H. Žukauskas, Ieva Grudzinskienė ir jųdviejų komanda, šiuo metu projektuojanti sąlygiškai didelį, 40–50 tūkst. kvadratinių metrų ploto, logistikos centrą Vilniaus rajone, Didžiasalio kaime, šalia greitkelio Vilnius–Minskas, bando parodyti, kad požiūris į pramoninius objektus gali būti kitoks. Architektų idėja neapsiribojo vien didelio ploto sandėlių išdėstymu ir technologijos sutvarkymu. Vieta, skirta objektui, yra gražiose Vilniaus apylinkėse, netoli Nemėžio dvaro, šalia tvenkinio, todėl paprastas tokio didelio tūrio pastatymas būtų svetimas aplinkai. Architektai, pasinaudodami reljefo peraukštėjimais, sandėlius paslėpė po žeme, o matomiausioje sklypo vietoje, šalia plento, siūlo pastatyti biurus, automobilių salonus, kavines ir kitas lankytojams skirtas patalpas.

Projektavimas, pasak H. Žukausko, prasideda ne nuo pastato funkcijos ir technologinių įrenginių išdėstymo. Svarbiausia, kad šie sprendiniai – kaip ir pastato pastatymas konkrečioje vietovėje ar jo estetinis vaizdas, būtų pasirinkti vienu metu. „Jei šių klausimų nesprendi – joks dekoras, spalvų ar raštų naudojimas nepadės. Pastatas – ne tautinė juosta, kurią užsijuosi šventinėmis dienomis. Bet koks, kad ir pramoninis, objektas yra kaip skulptūra. Jei architektas nori ir gali, nesvarbu, kokia yra technologija ar kiek yra skirta pinigų statybai, jis pasieks, kad kūrinys išsiskirtų forma, struktūra, proporcijomis. Jei noro kurti nėra, viskas telpa paprastoje dėžutėje“, – įsitikinęs architektas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Telia Lietuva“ susitarė dėl pastato sostinėje pardavimo

Integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos ir mobiliojo ryšio paslaugų bendrovė „ Telia...

Statybų sektorius kritikuoja naują darbuotojų atsivežimo tvarką (8)

Lengviau įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių padėsiantis baltasis sąrašas jau sulaukė...

JAV būstų statyba gruodį smarkiai sulėtėjo (2)

Būstų statyba Jungtinėse Valstijose pernai gruodį smarkiai sulėtėjo, rodo ketvirtadienį...

Lietuvoje būsto kainos augo sparčiau nei ES (15)

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas...

Šventosios komplekso „Elija“ plėtotojas pateikė 25 mln. eurų ieškinį (7)

Buvusio Šventosios komplekso „ Elija “ plėtotojas verslininkas Vaidas Šimaitis ir jo motina...

Top naujienos

Baikerio Kilkaus nužudymu įtariamas Baltrūnas griebėsi naujos taktikos (340)

Prieš daugiau kaip tris mėnesius mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus tyčiniu nužudymu...

Gyvai / Lemtingasis 13-asis Dakaro etapas: lietuviai nesiruošia sudėti ginklų Vanagas turėjo techninių problemų (351)

Paprastai 13-asis Dakaro ralio etapas vadinamas lemtinguoju, mat jame sportininkai galutinai...

Papasakojo, kas Kaune dedasi vakarais: be dujų balionėlio į gatvę nekelia kojos (362)

„Apie 22 val. laukiau autobuso ir telefonu kalbėjau su drauge. Stotelėje sėdėjęs aiškiai...

Nesušalkite! 6 pozos, tinkamos seksui po antklode (32)

Neatsisakykite meilės žaidimų vien dėl to, kad kambaryje yra vėsu.

Gudaitis ir Kuzminskas solidžiai prisidėjo prie netikėtos pergalės Vitorijoje, CSKA paėmė „Panathinaikos“ tvirtovę

Viena autsaiderių Milano „AX Armani“ (6/13) Eurolygoje iškovojo antrąją pergalę iš eilės....

Kaip buvo „taisoma“ nomenklatūrininkų sveikata (148)

Dažnas vyresnio amžiaus skaitytojas atsimena sovietmečiu sklidusius gandus apie tai, kad įtakingus...

Brolių Ballų vardu reklamuoja šakočius (48)

Kai buvo paskelbta, kad į Lietuvą atvyks krepšininkų Ballų šeima, netruko pasipilti prognozės,...

Jaunieji žalgiriečiai Eurolygos atrankoje latviams atseikėjo 107 taškus (3)

Eurolygos jaunimo atrankos turnyro A grupės antrose rungtynėse Kaune „Žalgirio“ dubleriai...

Šie specialistai taps aukso vertės (281)

Pastarąjį pusmetį įsibėgėjusios intensyvios diskusijos apie idėjas, kurios į Lietuvą...

Sugalvojo, kaip pagauti nesilaikančius kelio ženklo vairuotojus (49)

Kėdainiuose Didžiosios gatvės atkarpoje nuo Senosios gatvės iki Didžiosios Rinkos aikštės...