Jo žodžiais, tokiais atvejais labai sunku iš karto pasakyti, kas galėjo lemti nelaimę, nusinešusią daugiau nei tris dešimtis gyvybių.

„Negaliu kalbėti apie konkretų atvejį, nes nesu net buvęs tame prekybos centre. Tačiau avarijos priežastimi gali būti blogas projektas arba jo atlikimas, bloga eksploatacija. Pavyzdžiui, eksploatacijos metus daro remontą arba kažką naujo stato. Vienu metu gali sutapti kelios priežastys“, – DELFI sakė VGTU Statybos fakulteto, Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas, profesorius dr. Juozas Valivonis.

„Kartais pasitaiko tokių atvejų ypatingai, kai vyksta remontai. Nesąmonė, kai viršuje daro tokius dalykus, o apačioje eksploatuojamas pastatas. Mano supratimu, jeigu kapitaliai keičiamos apkrovos pastato viršuje, tai reikėtų imtis kažkokio saugumo“, – pridūrė jis.

500 kv. m pastato stogo įgriuvo ketvirtadienio vakarą. Ant prieš trejus metus statyto prekybos centro stogo buvo imtasi apželdinimo darbų, buvo klojamas dirvožemis, sodinami augalai. Tuo pačiu metu prekybos centras ir šalia esančios parduotuvės dirbo įprastu grafiku.

„Tikėtina, kad kažkas buvo sukoncentruota. (…) Būna, kad statybininkai neteisingai elgiasi. Viena iš tokių priežasčių būna, kad pažeidžiamos konstrukcijos, kai labai lokalioje vienoje vietoje sukraunamos statybinės medžiagos. Būna, kad jie pasistato kraną ir į vieną krūvą deda medžiagas. Šiuo atveju galėjo būti, kad žemės galėjo būti sukrautos vienoje vietoje. Toje vietoje galėjo pradėjo irti, o kai viena zona irsta, tada konstrukcijos praranda pastovumą ir griūtis eina tolyn“, – teigė pašnekovas.

J. Valivonis įvardijo mažiausiai keturias priežastis, dėl kurių gali įvykti panašios nelaimės.

„Jeigu apskritai kalbame apie stogo konstrukcijų laikomąją galią ir galimybę, kad gali atsirasti pažeidimų, tai pirmiausiai gali būti klaida projektavime. Pavyzdžiui, kažkoks mazgas neteisingai suprojektuotas, kažkokie ryšiai neįrengti. Architektai labai mėgsta, kad nebūtų standžių ryšių, kitaip tariant, konstrukcijos, o ypatingai plieninės, yra liaunos ir gali išklypti, o architektams tai negražu, kažkokia baisybė. Antras dalykas yra įvykdymas, jeigu tai nebuvo gerai padaryta, gali būti ir ta priežastis“, – vardijo VGTU profesorius.

Dar viena galima priežastis – jau ant stovinčio pastato vykstantys taisymai ir renovacijos.

„Dabar mėgstama pastatyti pastatą, o po to ant stogo dėti visokias kondicionavimo sistemas ir dažnai net nesikreipiama į tą projektuotoją, kuris tai darė, o juk turėtų būti patikrinta, ar atlaiko, ar neatlaiko tą apkrovą. Ketvirtas dalykas – eksploatavimo metu būna, kad mėgstama nuo tokių pastatų stogų nukasinėti sniegą. Ką reiškia nuo 1 tūkst. kv. m nukasti sniegą? Tai reiškia, kad jis bus sustumdomas į krūvas. Tokiu atveju vėl susikoncentruoja kelios jėgos“, – kalbėjo J. Valivonis.

„Tokiems pastatams yra labai svarbi žiema. Nes dažniausiai vieno aukšto pastatuose viršutinė stogo konstrukcija būna lengva: plieninės konstrukcijos, o ant viršaus būna lengvos dangos, pavyzdžiui, plieniniai profilitai, šilumos izoliacija ir stogo danga. Tokiam stogui didesnis sniego kiekis gali turėti įtakos, nes dėl jo susidariusi apkrova būna santykinai didelė lyginant su ta, kuri būna įprastai. Todėl labai svarbu, kad būtų įvertintos sniego apkrovos. Žinoma, šiuo atveju sniegas niekuo dėtas“, – pridūrė jis.

Pasak jo, jeigu yra padaryta nuotraukų, kaip stogas atrodė prieš nelaimę, tai padėtų atskleisti jos priežastis.

Prekybos centras, kurį nuomoja „Maxima", buvo pastatytas bendrovės „RE&RE“ pagal bendrovės „Homburg" projektą. Pastatas buvo užbaigtas 2011 metų pabaigoje ir pelnė architektūros premiją.

Bendrovės „Homburg“ antrinė įmonė taip pat dirba Lietuvoje, tačiau situacijos nekomentuoja, o „ RE&RE“ neturi nė vieno įvykdyto projekto Lietuvoje.

„Homburg valda“ savo tinklalapyje nurodo šiuo metu Vilniuje vykdanti penkis nekilnojamojo turto projektus: „Homburg Riešė“, „Homburg Lentvaris“, „Homburg Gulbinai“, „Homburg Kreivasis“ bei „Homburg Tuskulėnai“.

Tuo metu Kaune vykdomas projektas „Homburg Merkurijus“, o Klaipėdoje įgyvendinami du projektai.

Kaip nurodoma bendrovės „Maxima" išplatintame pranešime spaudai, pastaruoju metu ant „Maxima“ parduotuvės stogo vyko statybos darbai. Be to, rūsyje buvo įrenginėjama automobilių stovėjimo aikštelė greta statomo pastato gyventojams.

DELFI primena, kad paskutinį sykį Vilniuje panašaus masto nelaimė įvyko 2002 m. Tuomet įgriuvo apie 2000 kv. m. statomų
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniuje%20%E2%80%93sugriuvo%20%E2%80%93statomu%20%E2%80%93ledo%20%E2%80%93rumu%20%E2%80%93stogas%20%E2%80%93atnaujinta.d?id=690135">Ledo rūmų stogo. Tuokart buvo manoma, kad nelaimės priežastimi tapo storas sniego sluoksnis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (368)