aA
Daugiabučių namų modernizavimą galėtų paskatinti naujas mokestis, svarsto aplinkos viceministras Marius Narmontas.

„Turėtų būti ne tik finansinės paskatos, bet ir pareiga renovuotis. Yra Švedijos ir Kanados modeliai, pagal kuriuos, jei energijos sunaudojimas viename kvadratiniame metre viršija tam tikrą kilovatvalandžių skaičių (pavyzdžiui, 140 ar 160), skiriamas mokestis.

Turėtum už tą taršą ir energijos vartojimą susimokėti. Energetiškai neefektyviems namams tai būtų papildomas stimulas renovuotis“, – pirmadienį laidoje DELFI 11 sakė jis.

Marius Narmontas
Marius Narmontas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Nustatė problemas

Valstybės kontrolės ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius pasakojo, kad neseniai paskelbta audito ataskaita skirta ateičiai.

„Mūsų rekomendacijos pateiktos ateičiai – rengiant ir įgyvendinant ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją. Nematėme tokių problemų, kurios būtų spręstinos tuoj pat čia ir dabar.

Renovacijos potencialo panaudojimas yra neatskiriamas nuo gyventojų įsitraukimo. 2013 metais, kai savivaldybės savo teritorijose atrinko per 2 tūkst. daugiabučių namų ir parengė jiems renovacijos investicinius planus, 35 proc. nebuvo įgyvendinta. Tad – gyventojų įsitraukimas yra pagrindinis dalykas“, – kalbėjo jis.

Julius Lukošius
Julius Lukošius
© DELFI / Josvydas Elinskas

J. Lukošius sakė, kad visi gyventojai turi savo lūkesčius.

„Pirmiausia, dėl darbų eigos, kokybės, taip pat – dėl finansavimo. Pirmiausia, įvyksta investicinio plano parengimas. Atlikę auditą, matome, kad apie 78 proc. paraiškų yra grąžinama tikslinti. Nepakankamai gerai ištaisius paraiškas, apie 30 proc. yra apskritai atmetama. 9 proc. investicinių planų koreguojami jau renovacijos proceso metu – tai apsunkina darbus, užtęsia eigą iki 18 mėnesių. 33 proc. atvejų darbai buvo vykdomi su trūkumais. Visi gyventojų skundai buvo susiję su netinkamai atliekamu renovacijos projekto administratoriaus darbu.

Yra projektų, kurių atsiperkamumo laikotarpis yra labai ilgas. Gali būti 20 metų ir daugiau. Šiuo metu Lietuva yra pasirinkusi finansuoti pilną renovacijos procesą, bet mes manome, kad galėtų būti skatinama ir etapinė renovacija. Tai rekomenduoja ir Europos Sąjungos direktyvos. Tokiu būdu gyventojai galėtų pasirinkti alternatyvias priemones, kurios galbūt atsipirktų per trumpesnį laikotarpį.

Renovacija yra labai intensyvus finansavimui procesas. Matome, kad paraiškų gali būti daugiau nei šiuo metu susitarta dėl finansavimo. Šią problemą irgi reikia spręsti“, – dėstė Valstybės kontrolės pareigūnas.

Savo ruožtu M. Narmontas pastebėjo, kad nuo sausio 1 dienos jau galima pasinaudoti nauja priemone „mažoji renovacija“.

„Tai – šilumos sistemų ir šilumos punktų pertvarka. Tokių priemonių galėtų būti daugiau. Ne kiekvieną daugiabutį reikia renovuoti naudojant tik dabar esančias priemones. Yra atitvarų šiltinimas, C energetinės klasės siekis ir pan.

Turime daugiabučių, kurie pastatyti pakankamai efektyviai. Jiems užtenka pakeisti langus, stogą, sutvarkyti šilumos punktą. Tai taip pat vadinsis renovacija.

2019 metais buvo renovuota 380 daugiabučių, bet pagal mūsų C klasės siekio programą (40 proc. sutaupymo) – buvo 270“, – kalbėjo jis.

Rengia strategiją

Laidoje dalyvavęs Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis apibendrino, kad renovacijos procesas šiandien vyksta pasyviai.

Juozas Antanaitis
Juozas Antanaitis
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Tai lemia ne administratorių kaltė, o tiesiog pasikeitė valstybės požiūris. Renovacija šiai dienai nėra prioritetas. Daugiau dėmesio nukreipiama į pelkes, į gamtą. Taip, to reikia, bet renovacija tada lieka užnugaryje.

Kalbama apie teisinės bazės reguliavimą, tobulinimą. Bet matome tendenciją, kad nėra pagrindinio strateginio dokumento valstybėje, kuriuo remiantis eitume į priekį. Turėtų būti strateginis planavimas“, – sakė jis.

Viceministras atsakė, kad valstybė puikiai žino, kur ji keliauja.

„Turime daugiabučių renovacijos programą, kuri yra numačiusi kasmet renovuoti 500 namų. Ją galima rasti Būsto energijos taupymo agentūros tinklapyje.

Strategiją rengiame ir pavasarį turime ją pateikti Europos Komisijai. Tačiau kalbama ne tik apie daugiabučius, bet apie visą pastatų ūkį.

Europos Sąjungos reglamentai prašo kiekvienos valstybės turėti strategiją iki 2050 metų, kad tada pastatų ūkis būtų beveik nevartojantis energijos. Tai liečia ir komercinius, ir pramoninius, ir daugiabučius, ir net individualius namus“, – sakė M. Narmontas.

J. Lukošius pridūrė, kad minėta programa jau eina į savo gyvenimo pabaigą.

„Liko tik paskutiniai 2020 metai, o tada pradedama rengti nauja strategija. Visi mūsų pasiūlymai yra naujai strategijai“, – sakė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(162 žmonės įvertino)
2.0988

EIKA įmonių grupė investavo 116 tūkst. eurų į startuolį „Movewise“

EIKA įmonių grupė pirmą kartą žengė investicinį žingsnį į tarptautinę rinką – investavo...

Statybos darbų per tris mėnesius atlikta 4 proc. mažiau (2)

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje per šių metų sausio-kovo mėnesius atliko 563,9 mln....

NT rinka laukia naujo Vilniaus bendrojo plano, bet mato ir jo trūkumų (2)

Vilniaus valdžiai netrukus ketinant patvirtinti naują 15 metų trukmės miesto bendrąjį planą...

Nuosavas būstas – tolstanti svajonė net regionuose: prognozuoja amžinų nuomininkų erą (485)

Jaunoms šeimoms svajonė turėti namus darosi panaši į tolstantį miražą. Per pastarąjį...

Šimonytė: prieš pradedant įgyvendinti Nacionalinio stadiono projektą, turi būti labai aiškūs visų pusių įsipareigojimai (17)

Vertindama Vyriausybės galimybes pasirašyti susitarimą ir finansuoti Nacionalinio stadiono...

Top naujienos

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (347)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (944)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (195)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Dalį Lietuvos ir toliau merks lietus, kitur – gaivus pavasaris

Antradienio dieną orus lems ciklono vakarinė dalis. Rytinę šalies pusę dengs storų debesų...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (17)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (112)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (337)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...

Su sijonu-kiltu ant „Eurovizijos“ kilimo sužibėjęs „The Roop“ lyderis – apie žmonių reakcijas ir šiuo įspūdingu įvaizdžiu pasiųstą žinutę žiūrėkite vaizdo pokalbį (338)

Jau visai netrukus, šį antradienį, nuskambės taip ilgai lauktas pirmasis „Eurovizijos“...

Didžiulės paklausos susilaukęs NT: vietoje – net aktyvus ugnikalnis (7)

Sumanymas įsigyti privačią salą – jau nebemadingas. Verčiau pasidairykite vietovės, kur esama...

Pangoso pastangų nepakako: Vieningosios lygos pusfinalį CSKA pradėjo dramatiška pergale

VTB Vieningosios lygos pusfinalio pirmoje kovoje žingsnį finalo link dėjo Maskvos CSKA , kuri...