Iki šiol Lietuvoje apšiltinta daugiau kaip 200 pastatų. Tam buvo skiriama nuo 200 iki 300 mln. litų kasmet. Taigi esant tokiems tempams reiktų ne vieno dešimtmečio. Remiantis pastaraisiais Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pažadais skirti nuo 2 iki 3 mlrd. litų, manoma, kad galėsime apšiltinti nuo 800 iki 1000 namų kasmet.
Tačiau kiekvienas pastatas turi esminių skirtumų: tai statybos metai, statybinių medžiagų sudėtis ir jų kokybė, eksploatacijos sąlygos, aplinkos poveikis (pavyzdžiui, kiauras stogas, vibracijos, jeigu pastatas yra arti geležinkelio ar automagistralės), šilumos punkto ir vamzdynų techninė būklė (jų izoliacija, medžiagos, jų kokybė, eksploatacijos sąlygos, šildymo sistemos tipas ir jo būklė – jos vienvamzdės, kaip ir vamzdynai rūsyje iš vadinamųjų juodų plieninių dujinių vamzdžių; radiatorių tipas – ketiniai sekciniai ar štampuoti plieniniai ir jų būklė). Dėl visų šių priežasčių būtinas energinis pastato auditas, kad būtų aiškios šilumos taupymo priemonės.
Daugelis vamzdynų užakę
Per 25–45 šių sistemų eksploatavimo metus šildymo prietaisuose atsirado nuosėdų, o jungiamieji vamzdžiai, stovai, magistraliniai vamzdžiai rūsyje, ypač esant blogai izoliacijos kokybei, ne tik surūdiję, bet ir užkalkėję. Trieigiai ventiliai stovuose, kuriais galima būtų reguliuoti į šildymo prietaisus tiekiamą šilumos srautą, taip pat užkalkėję. Reguliuoti šilumos srauto į šį prietaisą negalima ir dėl to, kadangi išreguliuosime šilumos srautą tiekiamą į visus prietaisus prijungtus prie šio „П“ formos stovo. Esant šio tipo šildymo sistemai, kai kurie šildymo prietaisai gali atiduoti per daug šilumos (patalpoje per karšta), o kiti – mažiau (patalpoje vėsu), todėl keisti šildymo prietaisų tipo ar didinti jų sekcijų skaičiaus, neatlikus hidraulinio tokio pokyčio skaičiavimo, neleidžiama. Tai gali atlikti tik projektinės ar pastatus aptarnaujančios organizacijos specialistai.
Keičiant šildymo prietaisą, reikia išleisti vandenį iš abiejų „П“ formos stovų ir visų 5, 7 ar 9 aukštų šildymo prietaisų. Tai galima atlikti per trišakius, įrengtus prie stovų rūsyje, užsukus ten esančius ventilius. Šie stovai yra individualiuose sandėliukuose, o į juos įeiti galima tik savininkui sutikus.
Taigi, jei mes tik apšiltinsime pastatą iš išorės, nemanau, kad galėsime tvirtinti, kad pastatas tikrai suvartos 30–50 proc. mažiau šilumos.
Yra galimybių rekonstruoti visą namo šildymo sistemą į dvivamzdę, įrengiant prie stovų balansinius ventilius, termostatus prie radiatorių, tada galėtume reguliuoti radiatoriumi atiduodamą šilumos srautą, o kartu ir oro temperatūrą patalpoje. Tiesa, toks kelias ganėtinai brangus, bet atsiranda galimybė prie šildymo prietaiso įrengti apskaitos prietaisą – matysime suvartotą šilumos kiekį per parą, savaitę ar mėnesį. Drauge išvengtume skundų, kad vieni butai yra perkaitinami, o kiti – neprišildomi.
Šilumnešio temperatūra ir radiatoriai
Iki 1990 m. į daugiabučių šildymo sistemą, esant lauko temperatūrai -21 0C ir žemesnei, iš elevatorinio punkto buvo tiekiamas 95 0C šilumnešis, o grįžtamojoje linijoje – 70 0C. Taigi pastato šildymo sistemoje šilumnešis atvėsdavo 25 laipsniais. Tokiems šilumnešio parametrams yra suprojektuotos ir įrengtos šildymo sistemos ir šildymo prietaisai.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pagal Europos Sąjungos reikalavimus į pastato šildymo sistemą iš rekonstruoto šilumos punkto tiekiamo šilumnešio temperatūra, esant minėtai lauko oro temperatūrai, yra 75 0C, o grįžtamojo – 65 0C. Taigi šilumnešis pastato šildymo sistemoje atvėsta 10 laipsnių.
Aš gyvenu 1972 m. statytame 80 butų name, kurio ilgis 87,77 m, plotis – 13,19 m, aukštis – 16,3 m. Pastato plotas plane – 1157,69 kv. m, o tūris išorėje – 18 870 kub. m. Jame įrengta jau minėta vienvamzdė „П“ formos šildymo sistema su ketiniais M140 ir M140AO tipo radiatoriais. Name yra penki keturių kambarių butai, kurių bendras plotas 277,74 kv. m, 15 trijų kambarių (940,79 kv. m), 40 dviejų kambarių (1420 kv. m) ir 20 vieno kambario (323,09 kv. m). Bendras gyvenamųjų patalpų plotas – 2728,39 kv. m. Šilumos poreikiai pastatui šildyti esant minėtai (-21 0C) lauko oro temperatūrai, o patalpose 18 0C šilumos, įvertinant, kad tokio pastato šilumos charakteristika šildymui yra 0,34W/kub. m K, yra apie 250 kW. Tam per valandą reiktų tiekti 8,6 t/h šilumnešio.
Jeigu tieksime į pastatą 75/65 0C šilumnešį, reikės tiekti 21,4 t/h. vandens. Aišku, esant to paties skersmens vamzdžiams šilumnešio greičiai juose bus 2,5 karto didesni, o kartu didesni hidrauliniai sistemos pasipriešinimai. Aišku, ir šilumnešio temperatūra kiekviename prietaise bus nuo 20 iki 10 laipsnių žemesnė negu buvo numatyta įrengiant šią šildymo sistemą.
Vieno ketinio radiatoriaus M140 arba M140AO sekcijos talpa yra 1,42 l. Dviejų kambarių bute įrengti trys minėto tipo radiatoriai (25 sekcijos). Vadinasi, vienu metu radiatoriuose yra 35,5 l vandens. Jeigu pakeistume šiuos radiatorius plieniniais, pavyzdžiui, De Longhi, reiktų viengubų (10 arba 11 k tipo) 3,8 m ilgio radiatorių. Tokiame 1 m ilgio radiatoriuje telpa 3,03 l vandens. Taigi visuose buto radiatoriuose bus 11,5 l vandens. Aišku, kad esamuose dviejų kambarių buto radiatoriuose cirkuliuoja triskart daugiau vandens. Jeigu norėtume padidinti juose esančio vandens temperatūrą 10 laipsnių, reiktų 412,8 W, o pakeitus radiatorius – tik 133,7 W. Jeigu pakeistume šiuos prietaisus visame pastate, trigubai sumažintume vandens kiekį šildymo sistemoje.
Pagrindinis buvusios sistemos privalumas tas, kad akumuliuotas didesnis šilumos kiekis pačiuose prietaisuose. Tačiau į šilumnešio temperatūros pokyčius jie reaguoja kur kas lėčiau. Kadangi šildymo sistema įrengta prieš 36 metus, dauguma radiatorių yra užsiteršę, net ir dažnai praplaunant sistemą lieka kalkių nuosėdų. Kaip minėta, užsiteršę ir magistraliniai vamzdynai, stovai bei trieigiai ventiliai prie stovų.
Šiltinimo ir naujų langų nauda beveik lygi
Dabar panagrinėkime minėto buto šilumos nuostolius per išorines atitvaras. Butas yra tarpiniame aukšte, tarpinėje laiptinėje. Miegamojo išorinių sienų plotas (vidaus matmenimis) – 3,24 kv. m, lango – 3,33 kv. m, virtuvės atitinkamai – 4,37 ir 2,38 kv. m, gyvenamojo kambario su balkonu – 4,94 kv. m ir 3,85 kv. metrų.
Šilumos nuostoliai per išorines miegamojo sienas, imant jų šilumos perdavimo koeficientą 1,1 W/ kv. m K, esant lauko oro temperatūrai -21 0C, o patalpoje 18 0C, yra 139,5 W, lango – 324 W, virtuvės atitinkamai 187,3 ir 232 W, gyvenamojo kambario – 211 W ir 376 W. Įstiklinus balkoną, šilumos nuostoliai per gyvenamojo kambario langą ir duris į balkoną sumažėjo iki 160 W ir 310 W atitinkamai, o įrengus saulės spindulius sugeriantį kolektorių (balkonas pietų pusėje), kai šviečia saulė, šilumos nuostoliai sumažėja dar 30–50 procentų.
Jeigu apšiltintume išorines sienas, kad šilumos varža būtų 4,0 kv. m K/W, šilumos nuostoliai per šio miegamojo sienas būtų 33,5 W, o pakeitus langą sumažėtų iki 177,4 W, virtuvėje atitinkamai iki 44,8 W ir 127 W, gyvenamajame kambaryje atitinkamai iki 50,6 W ir 205 W.
Taigi apšiltinę sienas sutaupytume 409 W, o pakeitę langus – 423 W. Skaičiuojant, kad 1 kv. m sienos šiltinimas iš lauko kainuoja nuo 300 iki 320 litų, įvertinant, kad buto vidaus sienų plotas 10,5 kv. m, gausime, kad jis kainuotų 3280 litų. Priskaičiavus lango ir balkono durų kainą (neįvertinant įrengimo išlaidų), kadangi jų plotas 9,56 kv. m, būtų apie 3340 litų.
Šiltinant sienas iš lauko, jų plotas padidės, nes prisideda denginių, atitvarų besiremiančių į lauko sienas, laiptinės sienų ploto ir rūsio sienos ploto dalis, tenkanti konkrečiam butui. Viena galinė pastato siena yra 195,5 kv. m, kita (kurioje yra po vieną langą kiekviename aukšte) – 185,7 kv. m. Taigi šilumos nuostoliai per sieną be langų, esant minėtiems aplinkos ir patalpos oro parametrams, yra 8820 W, o su langu – 8360 W. Per langus jie yra 955 W. Apšiltinus šias sienas nuostoliai atitinkamai sumažėtų iki 2010 W ir 1905 W, o langus – 522 W, t. y. beveik keturis kartus.
Aišku, šiltinimo darbus atliekanti organizacija neskaičiuos kiekvieno buto sienų ploto, o vertins išlaidas, susijusias su viso pastato sienų šiltinimu, ir padalys jas iš bendro namo gyvenamojo ploto – gausime išlaidas, tenkančias 1 kv. m. Padauginę jas iš konkretaus buto gyvenamojo ploto, gausime mokėtiną sumą. Nustatyta, kad dviejų kambarių butui jos būtų apie 20–25 tūkst. litų.
Taigi šiltinti galines sienas, keisti langus butuose ir laiptinėse tikrai apsimoka, o sienas viduriniuose butuose, ypač jeigu balkonai įstiklinti, vargu ar tikslinga. Gal verta šiltinti šias sienas iš vidaus?
Lazda su dviem galais: nepamirškite ventiliacijos
Šiltinant lauko sienas ir keičiant langus būtina nepamiršti, kad patalpas reikia vėdinti, o pastato konstrukcijos turi kvėpuoti.
Šiuo metu daugiabučiuose pastatuose gyventojai įsirengė hermetiškus plastikinius langus, daugelyje langų nėra orlaidžių. Švedijos specialistų knygoje „Patalpų oras – tylus žudikas“ (Vilnius, 2006) teigiama, jog suaugęs žmogus per parą sunaudoja apytiksliai 30 kg, arba 25 tūkst. litrų, oro. Oras patalpose beveik visada būna užterštas daugybe įvairiausių priemaišų. Kenksmingas medžiagas išskiria statybinės medžiagos, baldai, techninė įranga, kopijavimo technika, senesnių modelių kompiuteriai ir kt. Gali patalpų orą teršti tabako dūmai, pelėsiai, valymo priemonės, žmonės ir gyvūnai.
Mes nuolat iškvepiame anglies dvideginį. Taigi nevėdinant patalpos žmogui gali pradėti svaigti galva, jis gali jausti silpnumą, pykinimą.
Kad veikiančią vėdinimo sistemą galėtume įvertinti kaip pakankamą, pusė viso patalpų oro turėtų pasikeisti kas valandą. Kadangi šis oras maišosi su patalpos oru, tik po keturių valandų senojo oro liks labai mažai. Taigi tik tuomet galime tvirtinti, kad visas oras patalpoje yra pakeistas.
Dauguma mūsų daugiabučių statyti 1965–1990 metais. Patalpos vėdinasi natūraliai – lauko oras į gyvenamąsias patalpas patenka per orlaides, nesandarias vietas tarp stiklų ir rėmo, rėmo ir staktos, staktos ir patalpos sienos, o pasišalina per angas su grotelėmis iš vonios, virtuvės ir tualeto. Įrengus hermetiškus langus šis vėdinimo principas pažeidžiamas. Aišku, langus galima praverti, ypač jų viršutinę dalį, tačiau iš patalpos viršutinės dalies bus šalinamas šiltas oras, o šaltas (ypač šaltuoju periodu) skleisis prie grindų. Laikyti pravertą langą minėtas keturias valandas ne visada įmanoma, jeigu yra mažų vaikų, ligonių, be to, jeigu gyvenate pirmame aukšte, išeinant iš namų neįmanoma palikti praverto lango.
Vidutiniškai 1 kv. m patalpos šildyti per šildymo sezoną reikia 228 kWh šilumos. Beveik 50 proc. tiekiamos šiluminės energijos reikia minėtam lauko orui pašildyti. Taigi modernizuojant pastatus tai būtina įvertinti. Aišku, geriausia būtų įrengti priverstinę oro tiekimo sistemą, tačiau esamuose daugiabučiuose tam nėra nei sąlygų, nei galimybių.
Šiltinimas – dar ne modernizacija
Kalbėdami apie daugiabučių šilumos nuostolius šiltinimo specialistai dažnai demonstruoja termovizorių nuotraukas teigdami, kad jūsų namas kiauras kaip rėtis, nes jo sienos nusidažo ryškiai raudonomis, o sandūrų siūlės – tamsiomis spalvomis. Langų ir balkonų stiklai švyti šviesiai ar tamsiai mėlyna ar net juoda spalvomis. Ar per juos nėra šilumos nuostolių? Žinoma, yra. Termovizorius rodo paviršiaus temperatūrą. Pastato sienos yra akumuliavusios daug šilumos, todėl jų išorės paviršių temperatūra gerokai aukštesnė už aplinkos (ypač esant žemai lauko temperatūrai), tuo tarpu lango stiklo išorinio paviršiaus temperatūra artima lauko, todėl termovizorius ir rodo šio paviršiaus temperatūrą. O ji yra neigiama.
Dar nepaminėta daug problemų daugiabučiuose kelianti sena elektros instaliacija.
Taigi vien aprengus šiltais paltais pastatus, dar nereiškia, kad jie bus sveiki – daug ligų priežasčių slypi pastatų viduje – komunikacijose.
Išvados
1. Daugiabučių pastatų modernizacija – tai ne vien jų vaizdo iš išorės gerinimas, bet ir efektyvi, racionali šilumos tiekimo, šildymo, karšto ir šalto vandens, nuotekų šalinimo, vėdinimo bei elektros instaliacijos modernizacija.
2. Daugiabučių pastatų langus rekomenduočiau keisti tokiais, kuriuose yra orlaidės, tinkliukai, o gal net filtrai nuo dulkių.
3. Vien iš termovizoriaus nuotraukų negalima tvirtinti, kad pastatas kiauras kaip rėtis, nes jos neatspindi šilumos nuostolių per visas išorines atitvaras.
4. Skiriant milijardus litų pastatų šiltinimui, didesnę jų dalį reikėtų skirti vidaus įrangai modernizuoti.
