Nors dar prieš metus norint gauti būsto paskolą tekdavo pereiti kryžiaus kelius, dabar ši situacija iš esmės pasikeitė. Šalies ekonomikai atsigaunant, bankai ir vėl ėmėsi darbo – jie ėmė aktyviai brukti būsto paskolas.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pajėgas metė į viliojimą

Panašu, jog kai kurie šalyje veikiantys Skandinavijos bankai jau pamiršo prieš kelerius metus juos sukrėtusią krizę, kai dėl subliūškusio nekilnojamojo turto burbulo patyrė nemenkų nuostolių.
Pastaruoju metu naujų klientų šių bankų darbuotojai itin aktyviai ieško siūlydami jau dabar pasirūpinti būsto paskolomis, nes dabar neva esąs pats palankiausias laikas.

Skelbiama, kad šiuo metu jų siūlomos būsto paskolų suteikimo sąlygos ir už jas mokamos palūkanos – itin palankios.

Taip pat bankų darbuotojai aktyviai trimituoja, jog šiuo metu imti paskolas ir pirkti būstus reikėtų dar ir todėl, kad rudeniop prognozuojamas ne tik palūkanų augimas, bet ir prasidėsiantis būsto stygius.

Potencialūs klientai bandomi vilioti ir terminais – atsakymus dėl paskolos suteikimo jiems žadama pateikti per dvi dienas.

Prieš metus atsakymo tekdavo laukti kelias savaites ar net mėnesius. Neturintiems laiko atvykti konsultacijos dėl paskolų žadamos ir telefonu.

Didelių kreditų nedalija?

Nors kai kurie ekspertai įsitikinę, jog tokiomis vilionėmis kai kurie bankai ir vėl šoka į tą patį šulinį, iš kurio neseniai vos išsikapstė, įstaigų atstovai teigia, kad tai netiesa.
Bankininkai patvirtino, jog šiuo metu gauti būsto paskolas išties lengviau nei prieš metus, tačiau jas gauna anaiptol ne visi.

Anot "Swedbank" Skolinimo gyventojams skyriaus vadovės Aidos Budreikienės, šiandieninė situacija, palyginti ją su prieškriziniu laikotarpiu, iš esmės pasikeitė. Paskolų prašantys klientai vertinami itin atidžiai.

Be to, šiuo metu būstą įsigyjantis žmogus esą privalo turėti santaupų, kitaip paskola jam nesuteikiama.

A.Budreikienė teigė, jog itin didelės paskolos taip pat esą nesuteikiamos, o ir skolinama trumpesniam laikotarpiui nei anksčiau.

Stebi potencialius klientus

Be to, pašnekovė pabrėžė, kad nors bankai šiuo metu kur kas mieliau išduoda paskolas, vis dėlto potencialūs klientai yra vertinami gerokai atidžiau nei prieš krizę.
Darbuotojos teigimu, dabar itin vertinami tokie dalykai, kaip žmogaus skolinimosi istorija bei jo pajamų dydis.

Vadovė tvirtino, jog siekiant apsidrausti dėl nemokumo dabar stebima, ar pajamas būsimas paskolos gavėjas išleidžia iškart, ar taupo.

A.Budreikienė pripažino, kad norinčiųjų gauti paskolas žmonių skaičius išaugo.

"Gyventojai vis aktyviau domisi būsto finansavimo galimybėmis. Tam įtakos turi gerėjantys namų ūkių lūkesčiai, ekonomikos augimas. Aktyvesnį skolinimąsi lemia ir prognozės – manome, kad šiemet būstai brangs apie 5 proc.", – situaciją komentavo A.Budreikienė.

Reikalauja santaupų

Kito šalyje veikiančio SEB banko prezidento pavaduotojas Virginijus Doveika tikino, kad gauti paskolą šiandien nėra taip lengva, kaip galbūt buvo anksčiau.

Šiuo metu paskolos esą išduodamos tik stabilias pajamas turintiems žmonėms. Anot jo, bankas, priimdamas sprendimą suteikti būsto paskolą, vertina, kiek lėšų pragyvenimui turi likti sumokėjus mėnesio kredito įmoką ir palūkanas.

Būstų trūkumo neįžvelgia

Kol bankų atstovai prognozuoja, jog dar šiemet būstų ims trūkti bei pakils jų kainos, nekilnojamojo turto ekspertai kalba, kad padėtis yra kitokia, ir situacijos nedramatizuoja.

Pastarųjų tvirtinimu, nors būstų pirkimas uostamiestyje šiais metais, palyginti su tuo pat praėjusių metų laikotarpiu, yra apie 25–30 proc. aktyvesnis, būstų stygiaus atsirasti neturėtų.

"Ir dabar apstu tuščių būstų, ir nauji daugiabučiai itin aktyviai statomi, tad nekilnojamojo turto stygiaus, bent jau Klaipėdoje, tikrai nebus. Juk tiems, kam nereikia būsto, t.y. įvairūs spekuliantai jų pirkti, kaip anksčiau, nebepuola", – tvirtino nekilnojamojo turto ekspertas Linas Juozaitis.
Jis patikino, jog daugiausia būstus šiuo metu perka tie žmonės, kuriems jis reikalingas gyvenimui. Taip pat nekilnojamąjį turtą įsigyja santaupų turintys klaipėdiečiai. Tačiau tai nėra toks masinis reiškinys, kuris vėl imtų panašėti į prieškrizinį laikotarpį.

"Tie, kas turi pinigų perteklių, nebenori jų laikyti bankuose, kadangi už indėlius mokamos palūkanos yra menkos. Tačiau tai išpūsti burbulo neturėtų. Niekas masiškai pirkti nekilnojamojo turto nebepuls", – įsitikinęs L.Juozaitis.
Beje, mažiausias palūkanas indėlininkams taip pat siūlo skandinavų bankai. Teigiama, jog esą taip siekiama išjudinti rinką, o sykiu ir suintensyvinti būsto pirkimą.

Sumaištį sukeltų tik euras

L.Juozaitis pabrėžė, jog jau kurį laiką nusistovėjusios ir parduodamų būstų kainos. Kol kas neprognozuojamas ir pastebimas būstų brangimas.
"Vienas kitas pardavėjas jau ir dabar bando kainą pakelti, tačiau galop iki sudarant sandėrį ji dažniausiai nuleidžiama. Kainų dugnas pasiektas, tad būstai nebepigs. Tačiau šiemet neprognozuojamas ir didesnis jų brangimas", – situaciją komentavo ekspertas.
Tačiau, anot jo, tai, kad ateityje butų kainos šiek tiek šoktelės, – faktas. Bet tai turėtų įvykti per artimiausius dvejus metus.

L.Juozaitis įsitikinęs, jog žymesnį būstų kainų augimą galėtų lemti nebent kalbos apie euro įvedimą.

"Būstų pirkimo psichozė gali prasidėti nebent tada, kai jau rimtai bus pradėta kalbėti apie euro įvedimą. Žmonės šios valiutos paniškai bijo, tad apsirūpinti gyvenamuoju būstu jie skubės dar iki įvedimo. Tokiu atveju prasidėjus masiniam pirkimui, žinoma, gerokai išaugtų ir būsto kainos", – įsitikinęs pašnekovas.

Romualdas Mėginis, Nukentėjusiųjų nuo bankų asociacijos vienas steigėjų

Situacija yra išties nenormali – taip, kaip kai kurie Lietuvoje veikiantys bankai apgaudinėjo bei dabar apgaudinėja žmones, turbūt daugiau niekur nėra. Šie bankai jau seniai turi schemą, kaip pasipelnyti iš paprastų žmonių. Panašu, jog dabar vėl ja naudosis. Jie bando prisivilioti naujų klientų, kad vėliau iš jų ne tik pasipelnytų, bet ir, nuskurdus žmogui, perimtų jo turtą, kurį vėliau sėkmingai parduotų. Juk tokia pat situacija buvo ir prieš šią krizę. Į tokių bankų veiklą turėtų įsikišti valdžia, tačiau jai tai nė motais. Lietuvos bankus supirko skandinavai, tačiau jų savininkai turbūt net neįsivaizduoja, kokiais metodais tie bankai veikia mūsų šalyje. Jei bent vienas šių bankų Skandinavijoje veiktų taip, kaip čia, jis iškart žlugtų. Tose šalyse veiklą itin riboja valstybė, įstatymai. Tad kol Lietuvoje neatsiras normalus nacionalinis bankas, kuris gintų ne savo, o klientų interesus, tol tai ir tęsis.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šventosios komplekso „Elija“ plėtotojas pateikė 25 mln. eurų ieškinį (6)

Buvusio Šventosios komplekso „ Elija “ plėtotojas verslininkas Vaidas Šimaitis ir jo motina...

„Eikos statybos“ bendraturčiu tapo jos vadovas (2)

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „ Eika “ grupei priklausančios Vilniaus statybų įmonės...

Panevėžiui pažadėtas baseinas (8)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad 2019 metais valstybės investicijų programoje bus numatytos...

Būsto kainos muša rekordus – kai kur brangiau nei iki krizės (132)

Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per...

To nematė jau seniai: naujos statybos butai parduodami dalimis (104)

Vilniaus valdžia prašo prokurorų ištirti, ar daugiabučio Pašilaičiuose statytojai nepažeidė...

Top naujienos

Konservatorių ir valstiečių reitingų varžytuvėse – intriga: duomenys išsiskyrė (48)

Jau ne pirmą mėnesį populiariausių partijų viršūnėje tarpusavyje besivaržantys valstiečiai...

Pasibaigus pikantiškai istorijai – vėl bus ieškomas vienos didžiausių valstybės įmonių vadovas (4)

Viena didžiausių valstybės įmonių, kurios darbuotojų kiekis pranoksta Prezidentūros, Seimo ir...

Orai: sniegas neskubės tirpti, grįš šaltis (16)

Panašu, jog šalyje pagaliau įsitvirtins tikra žiema, su sniegu pasipuošusiomis apylinkėmis. Nors...

SEB paskelbė naujus įkainius – kai kas brangs dukart (477)

Kaip ir kiti komerciniai bankai, SEB bankas pranešė kad netrukus didins dalies paslaugų...

Vienuoliktasis Dakaro etapas: Žalą buvo ištikęs krachas, greičiausias – Juknevičius (443)

Vienuoliktajame jubiliejinio 40-ojo Dakaro ralio etape sportininkams trečiadienį reikėjo iš Beleno...

15 metų seriale „Kobra 11“ besifilmuojantis Erdoganas Atalay atskleidė užkulisius: keisti dalykai, vykę televizijoje anksčiau

Greitkelių detektyvo Semiro Gerkhano vaidmenį ilgą laiką RTL televizijos rodomame seriale...

Lietuvio įspūdžiai iš audringiausio Hamburgo rajono: radau viską, nuo ko valdžia saugo mūsų šalies žmones (453)

Įsijautęs į nuo alkoholio, prostitucijos, rūkalų ir marihuanos išvalytos Lietuvos įvaizdį...

Avangarde finišavęs Juknevičius: labai gaila Vaido (8)

Vienuoliktasis Dakaro etapas vieniems Lietuvos sportininkams buvo sėkmingas, kitiems labai skaudus....

Valančiūno ir Drummondo dvikovoje – žvėriški dvigubi dubliai ir lietuvio komandos pergalė (1)

NBA pirmenybėse po nesėkmingos atkarpos pergalės skonį vėl pajuto Toronto „Raptors“ (30-13)...

Šeškus tiki LiAngelo ateitimi: jam reikia pradėti mąstyti europietiškai Jasilionis prisipažino pasinaudojęs Ballų silpnybėmis (14)

Edvinas Šeškus praleido rungtynes dėl kelio skausmų, todėl jo tėvas ir vyriausiasis...