Pasiskolinusių būstui laukia dar geresnės naujienos

Viena pagindinių būsto paskolų sudedamųjų dalių – pusmečio trukmės EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma – pasiekė nulį, tačiau netrukus gali tapti neigiama. Tai reikštų, kad būsto paskolos pradės mažėti.

Kaip pusmečio EURIBOR judės artimiausiu metu, kils ar kris, nuspręs Europos centrinis bankas (ECB), kuris šiemet turėtų apsispręsti, ar tęs Europos ekonomikos skatinimą.

„Žiūrint mėnesį į priekį, ECB lyg ir gali paskelbti apie dar didesnį ekonomikos skatinimo mastą, todėl EURIBOR mažėjimas iki gruodžio vidurio yra labai tikėtinas. Kas bus paskui, priklausys nuo ECB sprendimo: jei skatinimo programa bus dar labiau išplėsta, EURIBOR dar galėtų mažėti“, - kalbėjo SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Jis skaičiuoja, kad jei asmuo turi 40 tūkst. eurų paskolą, o EURIBOR sumažėja nuo 0 iki, pavyzdžiui, minus 0,1 proc., per metus žmogus sumokės 0,1 proc. punkto mažiau palūkanų nuo visos paskolos sumos, t. y. 40 eurų mažiau arba 3,33 euro per mėnesį mažiau.

„Matant trumpesnio laikotarpio EURIBOR pavyzdžius, tarkime, 3 mėnesių, ir 6 mėnesių EURIBOR gali kristi žemiau nulio. Manau, yra lūkesčių, kad ECB toliau skatins ekonomiką, dėl to EURIBOR dar gali kristi“, - komentavo pašnekovas.

Ekonomistas primena, kad šią savaitę Europos Komisija yra konstatavusi, kad regiono ekonomika atsigauna per lėtai, o tai gali būti priežastimi ekonomiką skatinti toliau.

„Augimo tempas nėra didelis, bet kol ekonomika neįsivažiuoja, panašu, kad ji bus skatinama, nors finansų rinkoms tai nėra gerai. Bankams jau neapsimoka laikyti pinigų ECB, tad jeigu dabartinė neigiama metinė 0,2 proc. bazinė palūkanų norma (už parą - DELFI) dar mažės, bankams dar mažiau apsimokės pinigus laikyti ECB“, - dėstė T. Povilauskas.

Ekonomistų nuomone, šiuo metu „dugnu“ galima pavadinti ECB nustatytą metinę palūkanų normą už 1 nakties indėlį ECB. Ji šiuo metu siekia minus 0,2 proc. - tiek turi primokėti komerciniai bankai, jei savo pinigus nori laikyti ECB.

„Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi kitokios nuomonės: ECB nemažins bazinių palūkanų normų, tad pusmečio EURIBOR nebekris, o jei taps neigiamu, tai trumpam.

„Jeigu EURIBOR ir taptų neigiamu, tai būtų laikina. Tikėtina, kad kitąmet jis sieks apie 0 arba bus net šiek tiek didesnis. Galbūt toks yra ir tikslas, kad gyventojai ir verslas skolintųsi, investuotų ir vartotų, nes dabar taupyti yra mažiau finansinių paskatų nei skolintis. Aišku, turėti santaupų gerai, kad nebūtų krizinių situacijų, tačiau investicijas reikia skatinti“, - mano Ž. Mauricas.

Jis mano, kad yra mažai tikėtina, kad pusmečio EURIBOR galėtų pasiekti minus 0,1 proc.

Lietuvos banko duomenimis, per 2015 m. pirmus devynis mėnesius apie 91 proc. naujai suteiktų paskolų būstui įsigyti buvo su kintamomis palūkanų normomis iki 1 metų. Komercinių bankų duomenimis, populiariausias kintamųjų palūkanų terminas – 6 mėnesiai. Tokios kintamos palūkanos yra susietos su 6 mėnesių EURIBOR.

Prognozuoja: bus geras metas pirkti būstą

Net jeigu EURIBOR netaps neigiamu, o laikysis ties 0, Ž. Mauricas prognozuoja, kad 2016 m. ir veikiausiai 2017 m. skolintis nekilnojamam turtui (NT) bus palankus metas.

„Palankus metas skolintis būstui bus tol, kol NT kainos nepradės augti, o tai turėtų vykti kai ims sparčiau augti darbo užmokestis. Dabar darbo užmokestis Lietuvoje vidutiniškai per metus paauga apie 5 proc., tačiau NT kainos tiek neauga dėl didelės NT pasiūlos, o tai dar padidins galimybes įsigyti būstą“, - dėstė Ž. Mauricas.

Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, būsto paskoloms taikomos maržos taip pat yra vidutiniškai mažiausios. 2015 m. rugsėjį Lietuvoje būsto paskoloms taikomas bankų maržų vidurkis, Europos centrinio banko duomenimis, siekė apie 1,7 proc., Latvijoje – apie 2,9 proc., o Estijoje – apie 1,9 proc.

„Manau, kad 2016 m. galima tikėtis gausesnio skolinimosi būstui Lietuvoje: dabar yra daug naujos statybos projektų, kuriuose žmonės jau yra sumokėję pradinį įnašą, bet iš banko dar nesiskolino. Galbūt dabar skolinimasis šiek tiek aprims, nes daug kas norėjo spėti pasiskolinti iki lapkričio 1 d. įsigalėsiančių naujų Lietuvos banko sugriežtinimų, tačiau kitų metų pavasarį vėl galima tikėtis šuoliuko, nes fundamentinės sąlygos skolintis išliks neblogos“, - kalbėjo pašnekovas.

Ž. Mauricas primena, kad Lietuvoje būsto paskolų ir BVP santykis yra mažiausias Europos Sąjungoje, kai, pavyzdžiui, Estijoje šis procentas yra apie 3 kartus didesnis.

„Lietuvoje dar daug žmonių gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose, jie norės gerinti savo gyvenimo sąlygas, tad jei ekonomikos stabilumas išliks, tai ir vyks. Nereikia galvoti, kad situacija blogės, nors dabar toks mąstymas yra tarsi inertiškas“, - kalbėjo Ž. Mauricas.

Lietuvos bankas, vertindamas ilgalaikę perspektyvą pagal istorinius duomenis, skaičiuoja, kad vidutinės palūkanos už būsto paskolą siekia apie 5 proc. per metus.