aA
Sutuoktiniai, turintys nepilnamečių vaikų ir norintys parduoti ar įkeisti šeimos nekilnojamąjį turtą, privalo gauti teismo leidimą.
© Shutterstock nuotr.

Akcentuojama, kad šis apribojimas nustatytas siekiant maksimaliai apsaugoti vaiko interesus, tačiau patys tėvai dažnai tokius reikalavimus vadina pertekliniais. Teisingumo ministerija Seimui jau yra pateikusi pataisas, kurios turėtų palengvinti šią naštą.

„Absurdas. Norėjome parduoti butą ir pirkti gerokai didesnį jau įrengtą namą. Akivaizdu, kad sąlygas vaikams norime tik pagerinti, bet, deja, teismas atmetė mūsų prašymą“, – piktinosi viena klaipėdietė.

Moters pasakojimu, kaip įrodymą, kad tikrai ketina pirkti namą, Klaipėdos apylinkės teismui jiedu su vyru pateikė ir preliminarią sutartį su namo savininku apie planuojamą sandorį, bet to nepakako.

„Jei teisingai supratau, teismui pritrūko įrodymų, iš kur mes gausime papildomų lėšų namui įsigyti, nes jis brangesnis nei mūsų parduodamas butas. Bet bankas taip paprastai neduoda pažymos, kad suteiks mums reikiamą paskolą, kol sandoris nepradėtas vykdyti.

O tai daryti galėtume tik pardavę butą, nes tuomet turėtume reikalingą sumą pradiniam įnašui. Žodžiu, pasaka be galo. Įstrigome popierizmo liūne. Baugina tai, kad tol, kol mes žaisime tuos žaidimus, netekęs kantrybės „pabėgs“ mūsų buto pirkėjas. Įdomu – o jei nemokėtume paskolos ir antstoliai nuspręstų mus iškeldinti, ar ir tada teismas taip pat gintų vaikų interesus?“ – retoriškai klausė moteris.

Sugalvoja, kaip apeiti

Parduoti šeimos būstą turint vaikų - sudėtinga misija
© Vida Press


Kad būtinybė gauti teismo leidimą kartais tėra tik „popierinis“ apsidraudimas bei bandymas parodyti, kaip rūpinamasi nepilnamečiais vaikais, pritaria ir kai kurie nekilnojamojo turto (NT) agentūrų darbuotojai. Juolab kad per daugybę metų, kol galioja ši tvarka, žmonės prisigalvojo įvairių fiktyvių veiksmų, kurie padeda sulaukti jiems palankaus teismų sprendimo. Pavyzdžiui, priregistruoja vaikus kitame būste, kad ir pas senelius.

„Vieša paslaptis, kad vyksta įvairiausios aferos. Kadangi nekilnojamojo turto agentūros yra suinteresuotos, jog jų klientas parduotų butą, nes nuo to gaus komisinius, yra tekę girdėti, kad jos pačios padeda sukurti fiktyvias sutartis

Pavyzdžiui, sudaro fiktyvią sutartį, kad butą pardavęs asmuo pirks geresnį, bet pigesnį nei dabartinis, o kai teismas duoda leidimą, sutartis tiesiog suplėšoma ir žmogus perka ką nori arba nieko neperka“, – atvirai pasakojo NT brokeris Tomas Ožinskas.

Kad iš tiesų vyksta tokie dalykai, patvirtino ir kita nekilnojamojo turto srities atstovė, prašiusi neminėti jos pavardės, mat ir pati esą ne kartą padėjusi klientams šitaip „išspręsti problemą“.

„Dažniausiai fiktyvių sutarčių apie neva perkamą būstą prireikia tada, kai savo nekilnojamąjį turtą pardavusi šeima planuoja išvykti uždarbiauti į užsienį. Teismas jiems kitaip neduotų leidimo parduoti gyvenamojo būsto, tad tenka žaisti tokius žaidimus“, – pasakojo agentė.


„Reikia tokių saugiklių“


Tiesa, T. Ožinskas mano, jog toks saugiklis visgi būtinas, nes esą ne visi tėvai geranoriški savo vaikų atžvilgiu.

„Pavyzdžiui, šeima turi dviejų kambarių butą, nori jį parduoti ir pirkti kambariuką bendrabutyje su bendra virtuve ir tualetu. Suprantama, kad teismas neduos sutikimo tokiam žingsniui. Ir aš palaikau mintį, kad reikia tokių saugiklių, nes nemaža dalis dabartinių tėvų yra kvaili. Žmonos spaudžia vyrus, kad reikia namo, apsikrauna paskolomis, dirba visą parą ir vaikai tėvų praktiškai nebemato. O juk vaikams realiai reikia tik jų meilės“, – kalbėjo T. Ožinskas.

Pasako jo, jei teismui pateikiami visi reikiami dokumentai, paprastai gauti leidimą nėra jokių bėdų.

Procesas užtrunka vos kelias dienas. Tačiau esą reikia atminti, kad teisėjams tvarkingų popierių reikia čia ir dabar. Juolab kad svarstymas vyksta interesantui posėdyje nedalyvaujant.

T. Ožinskas pasakojo, kad kartais padeda ir nuotraukos. Pavyzdžiui, jei perkamas kitas būstas, „nepriduotas“ 100 procentų, bet įrengtas, esą būtų protinga teismui pateikti jo nuotraukas, ir teisėjai paprastai į tai atsižvelgia.

„Tuščios kalbos, kas bus ateityje, teismo nedomina. Gali pirkti „dėžutę“, kur kyšo laidai, ir pasakoti, kaip gražiai įrengsi vaikui kambarį, bet kalbos – ne įrodymas. Padarykite ir tik tada kreipkitės į teismą leidimo. Iš kur teisėjui žinoti – o gal pardavę butą išvažiuosite į užsienį, ir vaikas paliks vienas toje neįrengtoje „dėžutėje“?“ – kalbėjo NT brokeris.

Nepatogu

„Nepatogus tas popierizmas. Ypač žinant, kad dažnai šeimai teismo leidimo reikia prašyti ne vieną kartą. Pavyzdžiui, parduodi butą – prašai leidimo, nusiperki kitą ir nori įkeisti bankui – vėl turi gauti leidimą“, – savo nuomonę šiuo klausimu išsakė kita NT brokerė Živilė Gerulaitienė.

Pasak jos, situacijos, kai iš pirmo karto nepavyksta gauti teismo sutikimo parduoti nekilnojamąjį turtą, gana dažnos.

„Tiesa, teisėjai paaiškina ko pritrūko, kokių dokumentų nebuvo pateikta. Tad belieka pakoreguoti ir kreiptis dar kartą. Pavyzdžiui, vienu atveju pakako, kad mama su vaiku prisiregistruotų pas savo tėvus. Tiesiog pateikėme teismui su tėvais sudarytą panaudos sutartį, kad jie leis dukrai ir jos vaikams naudotis vienu kambariu, ir problema buvo išspręsta“, – vieną konkretų atvejį prisiminė Ž. Gerulaitienė.

NT brokeris Saulius Ulba akcentavo, kad pakeista registracijos vieta gali gelbėti tik tuo atveju, jei šeima turi ne vieną o kelis NT objektus.

„Komentuojant jūsų pateiktą istoriją, man keista, kad teismas neleido parduoti buto žinodamas, kad šeima pirks namą. Juk tai sąlygų gerinimas, o ne bloginimas. Matyt, tiesiog pritrūko reikiamų dokumentų, ir tiek“, – svarstė S. Ulba.

Galioja 15 metų

Ši tvarka galioja nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui.

Pagal ją, teismo leidimo reikia, jei turite nepilnametį vaiką ir norite parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teises į turimą šeimos gyvenamąją patalpą. Bet jei norite parduoti kitą nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, žemės sklypą, negyvenamosios paskirties pastatus, teismo leidimo nereikia. Jo nereikia ir tuo atveju, jei turite daugiau kaip vieną gyvenamąją patalpą ir norimoje parduoti ar įkeisti patalpoje negyvenate.

Mokėti žyminio mokesčio nereikia. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas jį priėmus. Pareiškėjams dalyvauti nereikia.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko patarėjos Airos Štrimaitienės duomenimis, 2015 metais Klaipėdos apylinkės teismas gavo 1 123 gyventojų prašymus dėl leidimo parduoti, įkeisti nekilnojamąjį turtą. Į tą skaičių įeina ir prašymai gauti leidimą priimti palikimą, gautą vaiko vardu. Iš šio skaičiaus netenkinti 233 prašymai. Panašus netenkintų prašymų procentas buvo ir 2014-aisiais: iš 1 112 netenkinti 202 prašymai.

Apylinkių teismai per metus išduoda apie 13,5 tūkst. įvairiausių leidimų. Teisingumo ministerijos skaičiavimais, maždaug apie 90 proc. šių leidimų sudaro būtent leidimai dėl šeimos turto pardavimo ar įkeitimo.


„Tvarka reikalinga, bet kartais persistengiama“


Virginija GELAŽNIKIENĖ, Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja: „Šis įstatymas tikrai reikalingas, bet kartais persistengiama, ir notarai iš tėvų reikalauja perteklinių leidimų. Yra buvę atvejų, kai šeima parduoda sodo namelį, kuriame negyvena, ir tai yra jų ne vienintelis nekilnojamasis turtas, bet notarai netvirtina sutarties, kol nėra teismo leidimo. Gaišinamas žmonių laikas be jokio reikalo. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie reikalaujamas pažymas iš mūsų tarnybos.

Jų realiai turėtų reikėti tik tais atvejais, kai šeima parduoda savo vienintelį būstą, bet realybėje yra kiek kitaip. Pavyzdžiui, imant paskolą iš banko ir norint įkeisti butą reikia pažymos iš mūsų tarnybos, ar nėra buvę atvejų, kad ši šeima pažeistų vaiko teises. Juk realiai bankai viską nuodugniai patys patikrina ir bet kam paskolų neduoda, tad mūsų pažyma atrodo perteklinis reikalavimas.

Ar teismas lygiai taip pat gina vaikų teises, jei tėvai yra nemokūs ir dėl skolų juos reikia iškeldinti iš gyvenamojo būsto? Šeima gali būti iškeldinta iš buto tik pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tokie atvejai nėra dažni, bet tikrai yra buvę, kai teismo sprendimu antstoliai iškeldino šeimą su vaikais iš namų. Įstatymuose parašyta, kad tėvai turi pasirūpinti, kur vaikas gyvens po iškeldinimo. Paprastai gatvėje niekas nelieka – glaudžiasi pas gimines. Jei nėra kur dėtis, mūsų skyrius padeda vaikams rasti laikiną prieglobstį".

„Svarbiausia – vaiko interesai“


Danutė ŽVINKLYTĖ, Klaipėdos apylinkės teismo teisėja: „Teismas, išduodamas leidimus, paiso tik vaiko interesų. Pagrindinė priežastis, kodėl kartais negalime duoti leidimo parduoti nekilnojamojo turto – stinga reikiamų dokumentų. Pavyzdžiui, šeima nori parduoti dviejų kambarių butą, nes planuoja pirkti didesnį, trijų kambarių. Atrodytų viskas puiku, vaikų gyvenamosios sąlygos bus pagerintos, bet bėda ta, kad žmonės teismui nepateikia net preliminarios sutarties su buto pardavėju bei duomenų iš Registrų centro. O gal tas trijų kambarių butas yra įkeistas ar areštuotas? Arba vienas asmuo prašė įkeisti bankui šeimos gyvenamąsias patalpas, kad gautų paskolą verslui vystyti. Teismas negali duoti tokio leidimo, nes nėra jokių garantijų, kad verslas pasiseks ir dėl to nenukentės vaikai.

Žinoma, kiekvienas teisėjas prašymą vertina savaip. Galima principingai neleisti parduoti būsto, jei kitas planuojamas pirkinys – nebaigta statyba. Suprantama, jei baigtumas – vos 30 procentų ar tik padėti pamatai, joks teisėjas netraktuos to kaip naujos gyvenamosios vietos vaikams. Tačiau jei bent jau 80 proc. statyba baigta, aš stengiuosi elgtis geranoriškai. Nuojauta ir gyvenimiška patirtis tokiais atvejais taip pat praverčia".


„Parengtos pataisos“


Julius PAGOJUS, teisingumo viceministras: „Teisingumo ministerija yra parengusi Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų projektą, kuris šiuo metu yra pateiktas svarstyti Seimui.

Pagal siūlomą projektą, parduodant ar įkeičiant butą, kuris yra šeimos turtas, sutuoktiniai turės pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad dėl šio sandorio nenukentės nepilnamečio vaiko interesai. Tais atvejais, kai šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, notaras, prieš tvirtindamas sandorį, turės kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kad ši pateiktų savo išvadą".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Būsto rinkos apyvarta pernai augo 11,8 proc. iki 1,9 mlrd. eurų

Lietuvoje pernai įsigyti būstui buvo išleista beveik 1,9 mlrd. eurų – 11,8 proc. daugiau nei...

Biurų vystytojai Vilniuje persiorientuoja į B klasę

2018 m. Vilniuje atidaryti keturi A klasės biurų pastatai centrinėje miesto dalyje. Prestižinių...

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje – didesnis nei ES (8)

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje praėjusių metų liepą–rugsėjį buvo didesnis nei...

NT ekspertas: būsto plėtros vakarėlis tęsiasi (1)

Praėję metai buvo vieni aktyviausių būsto plėtotojams Lietuvoje, o Vilniaus miestas pagal...

Kreivys įvardijo Vilniaus rajonus, kuriuose gyventi pavojingiausia (122)

Dainius Kreivys, Seimo narys, kandidatas į Vilniaus merus DELFI Dienoje sakė, kad nors pas mus nėra...

Top naujienos

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (59)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...

Lietuviai įamžino chaotišką Indijos sostinę: jeigu ši šalis neegzistuotų, niekam neužtektų vaizduotės ją išgalvoti

„Jeigu Indija neegzistuotų, niekam neužtektų vaizduotės ją išgalvoti“, - taip sakė...

Radžvilas: tai ir yra pabaigos ženklas (79)

Didžiosios Britanijos atsiskyrimas yra labai panašus į Sąjūdį, Europos Sąjunga ( ES ) eina...

„Hadsono stebuklas“: kaip išvengta tragedijos (12)

Sausio 15 d. sukako lygiai dešimt metų nuo vadinamojo Hadsono upės stebuklo, kai „ US Airways “...

Kauniečius tyrė 14 metų: vieta, kur gyvenate, tikimybę mirti gali padidinti net 70 proc. (17)

Jei gyvenate toliau nei 300 m nuo parko ir jame nesilankote, turite beveik 70 proc. didesnę tikimybę...

Sugadintas Adomaičio gimtadienis: „Lietkabelis“ sutriuškino Vilniuje nušvilptą „Rytą“ (375)

Panevėžio „Lietkabelis“ (11-8) įspūdingai nutraukė keturių pralaimėjimų seriją...

Stilistas rėžė nuomonę apie „Žmonių“ įvaizdžius: jei nepasiruošei, sėdėk tyliai ir apeik raudoną kilimą ratu (236)

Kiekviename renginyje laukiamiausia smalsuolių dalis – raudonas kilimas ir, žinoma, akį...

Vilniuje automobilis rėžėsi į stulpą, pranešta apie prispaustus žmones pildoma (5)

Vilniuje šeštadienio vakarą automobilio nesuvaldęs vairuotojas rėžėsi į stulpą. Į avariją...

„Vaistas“ nuo odos ligų, sifilio ir skrandžio bėdų sukelia haliucinacijas ir mirtį (11)

Turbūt visi žino, kad gyvsidabris – itin nuodingas metalas, tad, pavyzdžiui, sudužus senam...

Birutė parodė, kaip atrodė prieš sutinkant Gražulį: kai kuriose nuotraukose palangiškė neatpažįstama (70)

Išvaizdos pokyčių iššūkiui neatsispyrė ir parlamentaro Petro Gražulio dukterį auginanti...