Turintys galimybių patys ieškosi norimo pirkti žemės sklypo ar būsto objekto ir stengiasi išvengti susidūrimo su nekilnojamojo turto agentais. Tokios galimybės neturintieji kreipiasi į agentūras, kurioms atitenka dalis lėšų nuo objekto kainos.

Smalsumas atskleidė paslaptį

LŽ žinoma vilniečių šeima nusprendė pasinaudoti šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje tvyrančia ramybe ir įsigyti sostinėje sklypą. Apžiūrėję ne vieną variantą ir neradę tinkamo žmonės nusprendė kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą. Po ranka pasitaikė vienos Vilniaus nekilnojamojo turto agentūros reklaminis laikraštėlis.

Jaunai porai pasirodė priimtinas vienas iš jame reklamuojamų sklypų, neva esantis sostinės Saulėtekyje. Tiek kaina, tiek sklypo aprašas, tiek vaizdas fotonuotraukoje suviliojo būsimus naujakurius.

Prieš susitikdami su agentūros darbuotoju jauni žmonės iš smalsumo patys nusprendė nuvažiuoti į tą vietą ir apžiūrėti patikusį sklypą. Turėdami nuotrauką greitai rado neva parduodamą sklypą. Netikėtai čia sutiko ir jo šeimininką.

Tuomet paaiškėjo, kad žmogus, kurio sklypas skelbiamas neva parduodamas, pats jokių sutarčių su jokia agentūra nesudarė ir savo žemės tikrai neparduoda.

Jauna pora susisiekė su skelbimą leidinyje paskelbusios nekilnojamojo turto agentūros agentu, kuris potencialiems klientams šią situaciją paaiškino labai paprastai: neva įdėta į leidinį sklypo nuotrauka yra "nevisai tikra", joje esą neparodytas tikrasis sklypas, bet "tai - jo aplinka". Tik fotonuotraukos kamputyje, tolumoje esą žaliavo tikrojo parduodamo sklypo aukšta tvora.

Abipusis nepasitikėjimas

"Reklaminiame leidinyje turi būti skelbiama konkretaus, iš tiesų parduodamo sklypo, fotonuotrauka, informacija apie jo infrastruktūrą juk pateikta tekste po nuotrauka", - LŽ sakė pasipiktinę pirkėjai.

Jiems agentas netgi užsiminė, kad tokių kaip jie, ieškančių sklypų pagal agentūrų reklaminius leidinius ir galbūt norinčių apeiti tarpininkus, yra daug, todėl esą kartais tyčia skelbiamos netikslios fotonuotraukos siekiant neprarasti sandorių.

Tačiau šis apgaulingas atvejis ne tik atgrasė potencialius klientus naudotis tarpininkų paslaugomis, bet ir sustiprino nepasitikėjimą visomis nekilnojamojo turto agentūromis.

Žmonės dažnai kalba, kad tarpininkai nevengia tokių apgavysčių, nepasitikėdami tiek savo klientais pardavėjais, tiek pirkėjais.

Klientai vengia mokėti

Nekilnojamojo turto agentūros "ŽIA valda real estate" atstovai neigia, kad kartais skelbiamos netikros sklypų fotonuotraukos. Jie tikino vadovaująsi principu, kad perkančiam sklypą žmogui būtina parodyti šalia esančius sklypus ir objektus.

Pasak "ŽIA valda real estate" direktoriaus pavaduotojos Gintarės Mikučionytės, ši agentūra dirba skaidriai ir siekia taip aptarnauti klientus, kad ateityje jie vėl norėtų naudotis būtent šios agentūros paslaugomis.

"Mūsų agentūros skelbimuose nerasite klaidinančios informacijos, svetimų objektų arba netinkamo pirkti, parduoti, išnuomoti nekilnojamojo turto", - LŽ tikino G.Mikučionytė.

Anot jos, skelbiamoje parduodamo objekto nuotraukoje gali būti matomas, pavyzdžiui, ne tik parduodamas sklypas, bet ir aplinka - šalia esantys gyvenamieji namai ir kita. "Patirties turintys agentūros darbuotojai kiekvieną dieną sulaukia klientų užklausų apie parduodamų objektų aplinką, infrastruktūrą, artimiausius kaimynus ir pan., todėl skelbimuose stengiamės pateikti kuo daugiau informacijos klientui rūpimais klausimais", - tikino "ŽIA valda real estate" atstovė.

Ji pripažino, kad yra nemažai klientų, kurie bando sutaupyti aplenkdami objekto pardavimo tarpininkus: naudodamiesi nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis ieško objektų savininkų.

Bendrovės "Acro Real Estate" komercijos direktorė Kristina Leknickaitė-Stepulaitienė LŽ pripažino, kad rinkoje pasitaiko atvejų, kai ne tik pirkėjas ieško objekto pardavėjo apeidamas tarpininkus, bet ir pats savininkas.

"Atsiranda tokių pardavėjų, kurie pradeda išsisukinėti nuo mokėjimo tarpininkui, kartais bando tiesiogiai susisiekti su potencialiu pirkėju. Neslėpsime, kartais šie triukai pavyksta. Tačiau vis dažniau pastebime, kad potencialūs pirkėjai jaučiasi saugiai, kai formalumus jiems padeda sutvarkyti agentūros ekspertai. Juk mūsų darbas prasideda nuo nekilnojamojo turto pardavėjo, o baigiasi su pirkėju. Todėl tai naudinga abiem pusėms", - sakė K.Leknickaitė-Stepulaitienė.

Žinomas jaukas

Bendrovės "Ober-Haus" Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras teigė, kad kito žmogaus turto naudojimas kaip jaukas yra nusikaltimas. "Tai yra neteisinga tiek parduodamo objekto savininko, tiek savininko, kurio turtas naudojamas jauku, atžvilgiu", - sakė jis. Anot R.Pletero, nenorint atskleisti parduodamo objekto tikrojo vaizdo, reklaminį skelbimą galima pateikti kitu rakursu.

"Tokiu atveju dažnai vietoj fotonuotraukos pateikiamas fotoaparato logotipas. Gerų objektų nuotraukos specialiai nededamos, nes primygtinai reikalaujama patiems klientams kartu su agentu nuvažiuoti tos vietos apžiūrėti", - LŽ sakė R.Pleteras.

Nekilnojamojo turto rinkoje pasitaiko įvairaus pobūdžio apgaulingų skelbimų. "Skelbimas dedamas be sutarties ir netgi savininkui nežinant pateikiamos ne tos fotonuotraukos, klaidingi aprašymai. Pasitaiko net tokių atvejų, kai pateikiamas visiškai fiktyvus skelbimas kaip jaukas, kad susilauktų klientų dėmesio ir padidėtų jų srautai. Po tuo slypi noras užsidirbti. Taip yra dėl to, kad silpnesniems žaidėjams sunku įsitvirtinti rinkoje, todėl jie imasi tokių nesąžiningų veiksmų, kurie dar labiau sugadina reputaciją ir sustiprina blogo tarpininko stereotipą. Žmonės vertina bendrai, jie galvoja, kad visi esame vienodi", - apgailestauja ekspertas.

Rinkoje atsiranda etika

Anot nekilnojamojo turto bendrovės "InReal" direktoriaus Dmitrijaus Čudakovo, didžiausią žalą nekilnojamojo turto rinkai daro vadinamieji "juodieji" tarpininkai, kurie ne tik nemoka mokesčių nuo gaunamų pajamų, bet ir "iškraipo" rinką kartais net dvigubai padidindami savininko nustatytą kainą. Jie esą gyvena iš vienetinių sandorių, todėl kiekvieną kartą siekia gauti maksimalų pelną.

"Prieš kelerius metus nekilnojamojo turto perpardavinėtojai nupirkdavo daugiau pigesnių objektų, o vėliau padidinę kainas juos paleisdavo į rinką, tačiau šiais metais tokių perpardavinėtojų gerokai sumažėjo. Lietuvos nekilnojamojo turto rinka pamažu bręsta, ir joje taikomi profesionalumo bei etikos principai", - LŽ sakė D.Čudakovas.

Pašnekovas pabrėžė, kad siekdama etiško elgesio ir nekilnojamojo turto sektoriaus skaidrumo, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija parengė Nekilnojamojo turto brokerių etikos kodeksą, kuriame, be tradicinių moralės ir sąžinės principų, aptariami atsakomybės, santykių su klientais ir kolegomis, profesinio diskretiškumo ir panašūs klausimai.