Nuo 2015 m. sausio 1 dienos naujoji vertė būtų konvertuojama į piliečiams „patogesnę" sumą - 220 tūkst. eurų (759 616 litų). Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas, 1 proc. tarifu apmokestinama nekilnojamojo turto vertė, viršijanti 1 mln. litų.

Įstatymų projektą parengusios Finansų ministerijos vertinimu, nekilnojamojo turto mokesčio ir jo tarifo sumažinimas į biudžetą papildomai įneštų apie 12,5 mln. litų pajamų.

Įstatymo pakeitimai Vyriausybėje bus svarstomi trečiadienį.

Mokesčių ekspertas: apmokestinamo NT riba galėtų būti 500 tūkst. litų

„Earnst and Young“ partnerio, Mokesčių paslaugų verslo vadovo Vidurio ir Pietryčių Europai Kęstučio Lisausko nuomone, NT mokesčio reforma šalyje apskritai būtų mažesnė blogybė negu, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio didinimas. Šis mokestis yra lengvai apskaitomas ir surenkamas, jo sunku išvengti, todėl sumažėtų šešėlinių pajamų NT srityje.

„Skaičiuojama, kad net 9 iš 10 NT objektų pastatomi nesumokant visų reikiamų mokesčių, nes daug kur dominuoja mokėjimas grynaisiais, neišrašomos sąskaitos, o gautos pajamos toliau reinvestuojamos sukuriant milžiniškos vertės šešėlio grandinę“, – teigia K. Lisauskas.

Anot jo, nors siūlomas tarifo sumažinimas iki 0,5 proc. yra adekvatus, tačiau ribą, nuo kurios turtas yra apmokestinamas, reikėtų mažinti bent iki 500 tūkst. litų, o mokestį taikyti tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

„Reforma turėtų paliesti ne tik gyventojus, bet ir juridinius asmenis, kurie šiuo metu atleisti nuo nekilnojamo turto mokesčio mokėjimo. Tai valstybės ir savivaldybių įstaigos ir organizacijos, taip pat daugybė kitų įstatyme išvardintų subjektų. Viena vertus, būdami atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio tokie subjektai nelygiomis sąlygomis konkuruoja su privačiais subjektas nekilnojamojo turto rinkoje. Kita vertus, šių įstaigų išlaikymo kaštai bei jų teikiamų paslaugų savikaina parodomi mažesni, negu iš tikrųjų yra. Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis sukurtų vienodas sąlygas visiems ir skatintų efektyvesnį nekilnojamojo turto naudojimą“, – Eltai atsiųstame komentare teigia ekspertas.

„NT mokestis veikia kaip rinkos termoreguliatorius: atšaldo norą spekuliuoti nekilnojamuoju turtu – o būtent šis reiškinys paprastai sukelia būsto kainos burbulus ir neadekvačiai išpučia kainas“, – savo poziciją toliau grindžia K. Lisauskas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (305)