Jau seniai puse lūpų buvo kalbama apie Panevėžio atsinaujinimą, atrodo, kad tai pamažu tampa ne tik kalbomis.
Planuojama, kad jau nuo 2018 metų bus pradėta rekonstruoti autobusų stotis, buvęs konservų fabrikas bei teritorija, ribojama Vasario 16-osios, J. Urbšio ir Respublikos gatvių.
Miesto Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, viena opiausių problemų – autobusų stotis.
Tačiau Nacionalinės premijos laureatas architektas Rolandas Palekas jau išnagrinėjo Panevėžio miesto centro istorinį virsmą, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, esamą padėtį bei jos problemas ir pateikė urbanistinį problemos sprendimo būdą.
Siūloma, kad dabartinis alyvų skverelis ir autobusų sustojimo vieta būtų sukeista vietomis. Tai išspręstų visus transporto eismo organizavimo klausimus. Bus rekonstruojamas ir pats autobusų stoties pastatas.
Jame galėtų įsikurti įvairūs informaciniai centrai, kelionių agentūros bei dviračių nuomos punktai. Tuomet panevėžiečiai ir miesto svečiai visą su keliavimu susijusią informaciją ir paslaugas rastų vienoje vietoje.
Kuriant patogesnio miesto vaizdą, šalia autobusų stoties planuojama pastatyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę.
Pasak D. Gasiūnienės, suskaičiuota, kad miesto centrinėje dalyje šiuo metu yra įkurtos 325 automobilių stovėjimo vietos, o naujoje aikštelėje tilptų 450 automobilių.
Aikštelės pirmasis aukštas būtų skirtas komercinėms reikmėms, tad jame galėtų įsikurti įvairios parduotuvės.
Kita planuojama tvarkyti vieta – buvęs konservų fabrikas. D. Gasiūnienės teigimu, naujai įrengta teritorija turėtų įgauti kultūrinę reikšmę.
Planuojama, kad čia bus įrengtos keturios (70–400 vietų) salės, dailės galerija, maitinimo įstaigos bei keletas viešbučio kambarių. Šis sprendimas turėtų padėti į miesto centrą sugrąžinti daugiau žmonių.
Galiausiai ketinama atnaujinti Vasario 16-osios, J. Urbšio ir Respublikos gatvių ribojamą teritoriją. Čia turėtų įsikurti naujas, urbanistinio dizaino SEB banko pastas. Šį projektą sukūrė vienas geriausių Lietuvos architektų Gintautas Natkevičius. Kas tuomet įsikurtų miesto centre senajame banko pastate, kol kas nežinoma.
Šiems urbanistiniams projektams įgyvendinti bus gauta apie 20 milijonų Europos Sąjungos investicinių lėšų, tačiau turės prisidėti ir Savivaldybė.
Taip pat bus kuriami įvairūs projektai, padėsiantys išspręsti su miesto atsinaujinimu susijusias aplinkos, susisiekimo bei kitas problemas. Tam reikalingų pinigų tikimasi gauti iš ministerijos. Tad bus atnaujinti ne tik keli pastatai, o visas bendras Panevėžio centro vaizdas.
Ne tik dėl grožio
D. Gasiūnienė sakė, jog Panevėžiui būtina atsinaujinti, nes nepakanka turėti tik švarias gatves. Būtina, kad centras reprezentuotų visą miestą ir taptų tikru magnetu ne tik paprastiems gyventojams, bet ir verslo atstovams.
Architektė viliasi, kad pateikti projektai ne tik atgaivins miestą, bet ir suderins ateitį su dabartimi.
„Mes džiaugiamės, kad projektų kūrėjai itin jautriai pasižiūrėjo į paveldo unikalumą ir jo išsaugojimą. Bus derinama sena ir nauja, taip tarsi susidurs keli laikmečiai“, – teigė specialistė.
Pasak miesto valdžios, visi šie projektai ne tik papuoš Panevėžio centro erdvę, bet ir spręs įsisenėjusias bėdas.
Susižavėjus numatytais projektais jau svarstoma, kaip dar būtų galima pagerinti miesto vaizdą bei įvaizdį. Ateityje ketinama sutvarkyti Skaistakalnio parką, Senvagę, Laisvės aikštę ir jos prieigas.
Iš vieno verslininko netgi buvo gautas pasiūlymas aukcione parduoti Savivaldybės pastatą bei gauti papildomų lėšų.
Tokiu būdu būtų galima rekonstruoti Panevėžio viešbutį ir jį paversti administraciniu pastatu.
Pasak miesto mero R. M. Račkausko, tai gražus pasiūlymas, kurį įgyvendinti nėra taip lengva. Būtų sutvarkytas apleistas viešbučio pastatas, į miesto centrą pritraukta daugiau žmonių, o dabartiniu Savivaldybes pastatu galėtų naudotis Panevėžio kolegija.
Tačiau neaišku, kaip tai padaryti. Pateikusi tokį pasiūlymą, miesto Savivaldybė galėtų būti neteisingai suprasta, tad, norint šią mintį paversti realybe, iniciatyvą turi parodyti Panevėžio kolegija arba verslininkai.
Yra ir skeptikų
Naujoji miesto vizija patiko verslininkams, tačiau kai kurie jų abejojo, ar šie projektai vėl netaps tik gražiomis kalbomis, ar tikrai atsiras investuotojų. Pasak jų, apie atsinaujinimą kalbama jau dešimt metų ir viskas gali užsitęsti dar tiek pat.
Visgi D. Gasiūninė ramina, kad susidomėjimo netrūksta jau dabar, o Savivaldybė turėjo sumokėti tik administracines projektų parengimo išlaidas. Architektė džiaugiasi, kad visi pateikti pasiūlymai pirmiausia buvo ne savivaldybės, o verslininkų iniciatyva. Kad darbai pajudėjo iš mirties taško, įrodo tai, jog projektai jau dabar yra tikrinami ekspertų.
Tam, kad siūlytos mintys būtų įgyvendintos, jos turi pereiti kelis etapus. Iš pradžių buvo teikiamos ir atsirenkamos idėjos, tuomet visiems projektams turėjo pritarti architektų taryba. Šiuo metu yra atliekama ekspertizė, o galiausiai bus išduodami statybą leidžiantys dokumentai.
Jeigu neiškils jokių nesklandumų, statybos darbai bus pradėti 2018 metais. Planuojama, kad jie turėtų trukti 2–3 metus.
