Panevėžio apygardos teismas atmetė Šiaulių prokuratūros ieškinį iš statybų banginio priteisti 1,2 mln. litų už neteisėtą arenos techninio projekto pardavimą 2015-ųjų Europos krepšinio čempionatui skirtas arenas Ukrainoje statančiai kompanijai „United Basketball Investments“. Panevėžio teisėjai konstatavo, kad Šiaulių savivaldybė, net ir sumokėjusi projektą rengusiems architektams, pastačiusi areną nebeteko į jį turtinių teisių.

Teisėjų sprendimą Šiaulių apygardos prokuratūra žada skųsti aukštesnės instancijos teismui ir jau rengia apeliacinį skundą. Prokurorė Aušra Jovaišaitė įsitikinusi, kad techninis projektas – Šiaulių savivaldybės turtas, todėl dokumentą ukrainiečiams pardavęs PST pinigus privalo grąžinti valstybei.

Toks viešąjį interesą ginančių prokurorų dėmesys piktina PST. Įmonės vadovo manymu, reikia tik džiaugtis, kad Lietuvos verslas uždirbo pinigus iš kitos valstybės.

Pastatė areną ir – taškas

Kauniečio architekto Eugenijaus Viktoro Miliūno studijos parengtą Šiaulių arenos techninį projektą labiau nei pats statinys išgarsino tarptautinis skandalas. Už arenos projektą Šiaulių savivaldybė iš savo biudžeto architektams sumokėjo apie 800 tūkst. Lt ir dokumentą patikėjo konkursą statyti areną laimėjusiam PST.
Tačiau Panevėžio statybininkai užsidirbo ne tik iš Savivaldybės užsakymo. Kai arena jau stovėjo, PST savo rengtąjį darbo projektą ir Savivaldybės nupirktąjį techninį pardavė ukrainiečiams už 1,2 mln. Lt.

„Pardavusi techninį projektą PST pažeidė Šiaulių savivaldybės turtines teises. Ji nebuvo davusi leidimo parduoti projektą. Pirmos instancijos teismas buvo kitokios nuomonės, mes su jo sprendimu nesutinkame“, – „Sekundei“ teigė Šiaulių prokurorė A. Jovaišaitė.

Anot jos, pagrindinis Panevėžio apygardos teismo argumentas, kad Šiaulių savivaldybė jau išnaudojo savo turtinę teisę – pastatė Šiaulių areną, todėl nebegali spręsti dėl tolesnio techninio projekto disponavimo.
Toks argumentas prokurorei nesuprantamas.

„Techninis projektas yra autorinis darbas. Jo rengėjai su kūriniu užsakovui perduoda ir turtines teises į jį. Parengusi techninį projektą E. Miliūno studija perdavė turtinę teisę vieną kartą realizuoti kūrinį, tai yra pastatyti areną, taip pat visas turtines teises į tą techninį projektą. Savivaldybė yra techninio projekto turtinių teisių turėtoja ir tik ji galėjo spręsti, ar parduoti techninį projektą bei jo kopijas. Kreipėmės į teismą įsitikinę savo teisumu ir gindami viešąjį interesą, kad valstybės naudai būtų priteisti pinigai iš PST ir nebūtų sudarytos prielaidos ateityje kitiems asmenims naudotis svetimu turtu. Prokuratūros pozicija išlieka ir toliau ta pati“, – pabrėžė A. Jovaišaitė.

Tvarkė ukrainiečių reikalus

Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Dalius Gesevičius tvirtina, kad sandėris su ukrainiečiais nebuvo sudaromas paslapčia ir Šiaulių savivaldybė apie jį žinojo. PST Savivaldybei ir areną projektavusiai E. Miliūno studijai buvo nusiuntusi raštą, kad atstovai iš Ukrainos pageidauja Dniepropetrovske statyti tokią pat kaip Šiauliuose areną.

„Suprasdami, kad Šiaulių arenos techninis projektas yra autorių teisių objektas, kurio užsakovu bei mokėtoju buvo Šiaulių savivaldybės administracija ir kuri už projektą yra visiškai atsiskaičiusi su E. Miliūno studija, prašome jūsų pagalbos suteikiant informaciją bei sutikimus, reikalingus statant tokias sporto arenas kitoje šalyje“, – Savivaldybei rašė PST generalinis direktorius D. Gesevičius.

Kaltina sovietiniu požiūriu

Nepraėjus nė mėnesiui Saulės miesto politikai Tarybos posėdyje nusprendė ukrainiečiams leisti naudotis arenos techniniu projektu. Savivaldybė už tai negavo nė lito, tačiau į PST sąskaitą įkrito 1,2 mln. Lt.

„Mes pardavėme savo rengtą darbo projektą. Tai yra mūsų nuosavybė. Prie to paties buvo prikabintas ir techninis projektas. Pagal šiuos projektus pastatėme Šiaulių areną. Sutartyje su Savivaldybe ir buvo numatytas vienkartinis projekto įgyvendinimas, tuo jos turtinės teisės ir baigėsi. Prokurorų reikalavimas grąžinti pinigus buvo neteisėtas, tą teismas ir pripažino“, – Panevėžio teisėjų sprendimu džiaugėsi D.Gesevičius.

Jo nuomone, tolesnis bylinėjimasis būtų beprasmiškas laiko ir lėšų švaistymas. Prokurorų siekį iš PST priteisti Šiaulių savivaldybei solidžią sumą D. Gesevičius vertina kaip valdininkų ambicijas.

„Taip mes bylinėsimės dešimt metų, o valstybė mokės pinigus už tam tikras valdininkų ambicijas. Turėtų džiaugtis, kad verslas uždirbo pinigus. Juk iš kitos valstybės, Ukrainos, jie atvežti. Lietuva nuo to praturtėjo, o mus dabar laiko blogiečiais. Koks kreivas, tikras tarybinis požiūris – kažkas uždirbo, todėl atiduok! Ko Savivaldybė pati neuždirbo? Vadinasi, negalėjo. O jei negalėjo, verslas uždirbo. Tuo reikia džiaugtis“, – teigė PST generalinis direktorius.

Šiauliečiai pinigų nereikalauja

Šiaulių meras Justinas Sabatauskas tikina, esą Taryba tik leido naudoti arenos techniniu projektu ukrainiečiams rengiantis krepšinio čempionatui, bet kalbų apie dokumento pardavimą nebuvo.

Lietuvoje 2011-aisiais jau turėjome Europos krepšinio čempionatą ir matėme, kaip sudėtinga jam pasirengti. Bet mūsų sprendime tikrai nėra nė užuominos apie projekto pardavimą“, – tvirtino J. Sabatauskas.
Vis dėlto meras nemano, kad Šiaulių savivaldybė liko apmulkinta. Anot jo, Šiauliai nieko neprarado – arenos techninio projekto originalą Savivaldybė tebeturinti.

„Mes iš principo nieko nepardavėme ir nieko nepraradome. Dėl to, kad Ukrainoje stovės panaši ir dar netgi didesnė nei Šiaulių arena, mums blogiau nebus. O verslo subjektų kontraktą mums vertinti būtų sudėtinga“, – pretenzijų verslininkams neturi meras.

Šiaulių arenos techninio projekto rengėjas architektas E. V. Miliūnas pamena, kad nė nesuabejojęs leido Savivaldybei perduoti projektą ukrainiečiams. Architektas įžvelgęs tokio sandėrio dvejopą naudą – reklamą Lietuvai ir savo studijai.

„Su manimi buvo tartasi dėl Savivaldybės disponavimo techniniu projektu. Bet šitų brėžinių parduoti PST turbūt neturėjo teisės“, – verslininkų įsikišimas stebina architektą.