Preliminariais Registrų centro duomenimis, sausį sandoriais įgyta 5,8 tūkst. nekilnojamųjų daiktų. Tai yra 42 proc. mažiau nei pernai gruodį, kai perleista 10 tūkst. patalpų, pastatų ir žemės sklypų kartu sudėjus.
Nekilnojamojo turto rinkoje sausis tradiciškai yra vienas pasyviausių mėnesių, o šįmet jis yra ramiausias per pastaruosius ketverius metus. Pavyzdžiui, pirmąjį praėjusių metų mėnesį perleista 7424, 2013 m. – 6947, o 2012 m. – 6605 nekilnojamojo turto objektai.
Parduodama mažiau butų
Sandorių skaičiaus mažėjimą labiausiai paveikė prekyba būstu, kurio pagrindiniai pirkėjai – fiziniai asmenys. Lyginant su neįprastai aktyviu praėjusių metų sausiu, ryškiausiai – 39 proc. – sumažėjo butų pardavimo sandorių.
Pirmąjį šių metų mėnesį perleisti 1538 butai, o 2014 m. sausį – 2514. Individualių gyvenamųjų namų šį sausį įsigyta 481, tai yra ketvirtadaliu mažiau, nei prieš metus (634). Pirmąjį šių metų mėnesį įsigyti tik 37 sodo nameliai. Parduotų butų skaičius šių metų pradžioje tolygiai mažėjo visoje šalyje.
Prekybos žemės sklypais skaičiai beveik nesiskiria nuo užfiksuotų praėjusių metų pradžioje. Šių ir 2014 m. sausį sudarytų žemės sandorių suma skiriasi tik 2 proc.
Komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinka, kurioje pirkėjai – įmonės ir organizacijos, į euro įvedimą kol kas nesureagavo, o kai kuriuose šios rinkos segmentuose prekyba net suaktyvėjo.
Šiauliuose neperka individualių namų
Tuo tarpu Šiauliuose situacija nėra tokia prasta. Nekilnojamojo turto brokerio Raimondo Korsako teigimu, 2015 metų pradžia niekuo nesiskiria nuo ankstesnių.
„Buvo kalbama, kad dėl euro įvedimo, konfliktų Rytuose nekilnojamojo turto rinka apsnūs, bet taip nenutiko. Galbūt pirmosiomis savaitėmis jautėsi mažesnis pirkėjų susidomėjimas, bet vėliau rinka išsijudino ir žmonės vėl pradėjo teirautis dėl butų pirkimo“, – sakė R. Korsakas.
Vis dėlto situacija su individualių namų pardavimu kur kas sudėtingesnė. Pasirodo, žmonės mieliau įsigyja butus. Tačiau brokerio nuomone, dėl to jaudintis neverta, nes kiekvienų metų pradžioje individualių namų paklausa sumažėja, o vėliau žmonės, pardavę savo butus, pradeda disponuoti turimais pinigais ir nusiperka namus.
Manoma, kad smukusiai prekybai nekilnojamuoju turtu įtakos turėjo padidėjusios kainos. Svarstoma, kad kainos kyla dėl euro. Brokeris tokią mintį skuba paneigti. Anot jo, taip nėra: „Kiekvienais metais, kai šildymo sezonas eina į pabaigą, kainos kyla. Euras tam neturi jokios įtakos.“
Mieste trūksta naujos statybos namų
R. Korsakas sako, kad nekilnojamojo turto pasirinkimas Šiauliuose nėra skurdus. Tiesa, trūksta naujos statybos namų. Čia juos galima suskaičiuoti ant pirštų. Tuo tarpu senos statybos – pasirinkimas platus.
„Šiauliečiai dažniausiai teiraujasi naujo plano statybos butų, miesto centre. Nors čia tokie butai yra 20 – 40 proc. brangesni, nei pietiniame rajone. O negalintys sau leisti tokio pirkinio, tenkinasi prastesniu būstu toliau nuo centro esančiuose rajonuose“, – išskiria specialistas.
Nekilnojamojo turto brokerio nuomone, kaina – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių ar žmogus įsigis naują būstą. Pirkėjas nori nusipirkti kuo pigiau, pardavėjas parduoti – kuo brangiau. Todėl žmonės, ieškantys optimaliausio varianto, nuolat domisi nekilnojamojo turto kainomis, apžiūrinėja būstus, lygina kainas.
Specialistas pastebi, kad jauni žmonės labiausiai linkę pirkti naujos statybos butus. Vyresnio amžiaus – seno plano, pigesnius. Taip pat jie dažniau įsigyja sodo namelius ar namų dalis kartu su šiek tiek žemės.
Brokerio nuomone, ateities perspektyvos NT rinkoje neturėtų būti liūdnos: „Nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja tam tikras sezoniškumas. Pavasarį iki gegužės mėnesio pabaigos pardavimai ženkliai didesni nei vasarą. Matyt, tuomet žmonėms labiau rūpi atostogos ir poilsis. O rudenį vėl jaučiamas šioks toks suaktyvėjimas.“
