Pandemija atšaldė investuotojų susidomėjimą
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pastebi pasaulinę tendenciją, kad pandemija ir kelionių apribojimai atšaldė investuotojų susidomėjimą naujų biurų, prekybos centrų ir viešbučių statybos projektais. Tačiau kai kurie investuotojai, anot jo, vis dar tiki ilgalaike biurų paklausa, kuri greičiausiai turės transformuotis.
„Didžioji dalis NT plėtotojų ir investuotojų pavasarį pristabdė arba atsisakė suplanuotų projektų, tokių kaip biurų, viešbučių ar prekybos centrų statybos, kurių didžioji dalis greičiausiai jau ir nebebus atnaujinti. Pavyzdžiui, šiandien prieš pandemiją pradėti daugiabučių, biurų ar prekybos centrų projektai dar buvo tęsiami ar užbaigiami, tačiau naujų, deja, planuojama itin mažai“, – sako jis.
Kaip nurodo, vienas pagrindinių veiksnių, kodėl šiuo metu stoja komercinio NT statybos, – bankų finansavimas.
„Bankai matuoja riziką prieš investuodami į NT vystytojų projektus, kol gyvename šiuo neapibrėžtumo ir nežinios laikotarpiu. Šiandien sudėtinga prognozuoti turizmo sektoriaus tvarumą artimiausių 3 metų laikotarpyje, taip pat pandemija žymiai keičia žmonių apsipirkimo įpročius, įtvirtina nuotolinį darbą rinkoje ir koreguoja naudojimosi biurais įpročius“, – dėsto D. Gedvilas.
Vystytojai daugiausiai imasi būsto projektų
Anot LSA prezidento, biurų, viešbučių ir prekybos centrų segmentų atsigavimas priklausys nuo pandemijos eigos ir ekonominės situacijos. Taip pat itin didelę reikšmę turės ir Vyriausybės veiksmai, valstybės sprendimai investuoti į infrastruktūros projektus, nes tai lemia ir pačių investuotojų sprendimus bei pasitikėjimą rinka.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad šiuo metu vystytojai daugiausia imasi gyvenamosios paskirties būsto statybų. Jeigu bendrovė turi pasirinkimą plėtoti komercinį ar gyvenamąjį projektą, dėl išaugusios paklausos renkasi pastarąjį variantą.
„Vystytojai patys nustebę netikėtu optimizmu būsto sektoriuje – žmonės investuoja ir perka sau. Jeigu yra alternatyva vystyti komercinį ar gyvenamąjį projektą, yra tinkamas plotas ir vieta, patvirtintas detalus planas, gautas statybos leidimas, skubama tokį (gyvenamąjį – Delfi) projektą realizuoti, o komercinį projektą truputį atideda ateičiai“, – pažymi M. Statulevičius.
Prekybos centrai projektų nestabdo, bet planuose naujų nėra
Anot jo, iš komercinio NT segmento viešbučiai šiuo metu patiria didžiausią smūgį, biurai nukentėjo mažiausiai, o prekyba – tarpiniame laikotarpyje: įmonės esą stebi, koks bus atsigavimas ir lūkesčiai. LNTPA prezidentas pažymi, kad tokie dideli projektai kaip „Akropolis“ savo vystomus projektus skaidys etapais, todėl darbai esą truputį užsitęs. Apibendrindamas M. Statulevičius sako, kad prekybos centrai savo projektų dėl pandemijos nestabdo.
„Didieji prekybos centrai, kurie planavo savo plėtos, atnaujinimo strategijas arba didesnių naujų objektų vystymą, sprendimų nesustabdė. Vilniuje, Pilaitėje, dabar statomas „Ogmios“ miestelis, vertinant pagal tempą, bus baigtas tikriausiai laiku – kitų metų pirmą arba antrą ketvirtį.
Mažesnių prekybos centrų – „Maximos“, „Rimi“, „Iki“ ir kt. – plėtra irgi vyksta, jie turi užsibrėžtų tikslų, aktyviai konkuruoja ir nestabdo savo investicijų“, – dėsto jis.
Bendrovės kol kas neriboja investicijų, nes vartojimas Lietuvoje – banguoja. Anot pašnekovo, vasarą mažmeninės prekybos pardavimai buvo išaugę, lietuviai neatsisako noro apsilankyti ir apsipirkti prekybos centruose, ir el. prekyba dar artimiausiu metu to esą neatsvers. Tačiau visai kitokia situacija užsienyje.
„Užsienyje prekybos centrų valdytojai dabar itin įsitempę, žmonės nebesilanko ir nebegrįš į prekybos centrus, kelsis į el. prekybą. Kad priviliotų atgal pirkėjus į prekybos centrus jiems reikės daug padirbėt.
Lietuvoje, žiūrint į prekybos centrų krentančią apyvartą ir lankytojų srautą, sprendimai bent jau trumpuoju laikotarpiu taip pat bus priimti“, – svarsto M. Statulevičius.
Vienas pagrindinių pavyzdžių, kas šiemet nukėlė prekybos centro statybas, – „Akropolis Group“. Vilniuje, šalia Vingio parko, bendrovė planuoja statyti multifunkcinį kultūros, laisvalaikio, verslo ir prekybos centrą „Akropolis Vingis“. Anksčiau planuota statybos darbų pradžia – šių metų antra pusė, tačiau dėl pandemijos planai pasikeitė.
„Akropolio statybos yra kelių metų statybos projektas. Kai valdytojai pajus aiškumą horizonte, kai mažės apribojimų, kai bus vakcina, ir bus galima prognozuoti dvejus metus į priekį, jie savo planus tikrai atnaujins. Tai bus miestelio koncepcija – koncertų salė, kino teatrai, pramogų zonos – tai, ko žmonės bus pasiilgę ir norės sugrįžti po sunkmečio“, – pažymi LNTPA prezidentas.
Tiesa, nors vystytojai pradėtų projektų nestabdo, kituose Lietuvos miestuose, anot jo, artimiausiu metu neplanuojama pradėti naujų didelių prekybos centrų projektų.
Viešbučių situacija rinkoje gerokai liūdnesnė. Anot M. Statulevičiaus, dalis įmonių, kurie kovą ir balandį matydami neapibrėžtumus užšaldė savo sprendimus, Vilniuje ir Kaune atidarė viešbučių.
„Dabar jie transformuojasi ir ieško nišinių sprendimų, pavyzdžiui, ilgalaikio apgyvendinimo, kol nėra konferencijų ir turizmas nėra atsigavęs.
Tie, kurie galėjo sustabdyti ir užšaldyti savo vasaros investicijas, taip ir padarė, pavyzdžiui, Vilniuje viešbutis „Hilton“, kurį vysto „Vičiūnų grupė“. Projektas yra pristabdytas, kiti mažesni projektai taip pat yra truputį atidėti. Pastačius ir mokant bankui palūkanas ir NT mokestį, neturint apyvartų ir iš valstybės negaunant paramos, jiems labai sunku“, – komentuoja M. Statulevičius ir priduria, kad viešbučių investuotojai kalba, kad iki 2022 m. antros pusės nėra aiškumo, kaip atsigaus ši rinka.
Pandemija pakoregavo antrojo „Hilton“ viešbučio Vilniuje, Rinktinės g., statybų pabaigą. „Vičiūnų grupė“ rugsėjį pranešė, kad nusprendė „Hilton“ viešbučio statybos pabaigą nukelti mažiausiai į 2021 m. Anksčiau planuota, kad viešbutis bus baigtas statyti dar šiemet. „Vičiūnų grupė“ į „DoubleTree by Hilton“ planavo investuoti daugiau kaip 30 mln. eurų. Apie pasikeitusius planus „Vičiūnų grupės“ atstovai pakomentuoti Delfi atsisakė.
Biurų rinka perpildyta: seni projektai nestoja, bet poreikio naujiems nėra
Anot M. Statulevičiaus, biurai, nepaisant logistikos, kurios apimtys didėja, patiria tam tikrų pokyčių. Vystytojai, plėtojantys biurų projektus, pradeda peržiūrėti savo nuomininkų ir būsimų klientų biuro ploto ir išplanavimo poreikį.
„Matome, kad didėja dirbančiųjų iš namų skaičius ir galimybės. Kita vertus, nuomininkai mato, kad jiems kartais reikia didesnio ploto, kad galėtų užtikrinti saugumą, įrengti pertvaras ir pan. Todėl bendras įmonių plotas biure nėra mažinamas. Prašoma lankstumo, trumpesnių sutarčių, lengvesnių nutraukimo sąlygų, galbūt galimybių persikelti į kitą vietą, jei tas pats vystytojas kur nors stato didesnį biurą“, – sako M. Statulevičius.
LNTPA prezidentas pažymi, kad šiuo sunkiu laikotarpiu biurų rinka nestoja, įmonės neatsisako ir nestabdo investicinių projektų. Iki pandemijos ar per ją pradėti projektai esą toliau vystomi.
„Nėra sprendimo stabdyti naujus biurų projektus. Karantino metu buvo užbaigti keli stambūs biurų projektai, pavyzdžiui, Kaune atsidarė verslo centras „Magnum“ ir šiek tiek anksčiau „BLC“. Vilniuje taip pat suplanuoto verslo centro „Green Hall 3“ nenukėlė. Investuotojai savo įsipareigojimus nuomininkams įvykdė“, – pavyzdžius vardija jis.
Pašnekovas pažymi, kad NT plėtros bendrovė „Eika“ Vilniuje, Lvovo gatvėje, toliau planuoja statyti 15 tūkst. kv. m ploto biurų pastatą. Anksčiau skelbta, kad statybas buvo numatyta pradėti dar šių metų trečią ketvirtį, o baigti 2022-ųjų antrąjį ketvirtį.
M. Statulevičiaus teigimu, nors anksčiau pradėti projektai nestoja, vis dėlto vystytojai naujų nesiima, mat rinkoje nėra didelio biurų poreikio. Kaip aiškina NT ekspertas, tai nėra susiję su pandemijos pasekmėmis.
„Rinkoje didelis biurų kiekis, ypač Kaune, todėl niekas neskubės daug biurų siūlyti. Vilniuje biurų užimtumo procentas taip pat gana neblogas. Turbūt taip sutapo, kad kažkokių didelių naujų projektų nėra suplanuota. Užbaigiami pradėti, ir žiūrima į priekį.
Tai nėra susiję su dabartine situacija, vyksta cikliškumas, dauguma vystytojų mato, kad dabar yra didžiulis poreikis būsto. Dalis tų, kurie svarstė imtis biurų ar butų projekto, šiuo metu orientuojasi į butus, nes metų ar pusantrų perspektyvoje labai reikės būsto, į biurus bus galima sugrįžti po kažkurio laiko“, – pažymi LNTPA prezidentas.
Bendrovė „Prosperitas Baltica“, šalia valdomo prekybos centro „CUP“ šiemet planavo pradėti statyti biurų pastatą, į kurį numatyta investuoti 10 mln. Eur, tačiau vėliau savo planus pakeitė. Įmonės generalinė direktorė Ona Neviskienė anksčiau BNS sakė, jog nuspręsta iš naujo skelbti rangovo konkursą, nes tikimasi palankesnės darbų kainos.
„Per karantiną nusprendėme sustabdyti derybas su rangovu, palaukti iki rugsėjo ir tada skelbti naują konkursą. Manome, kad apie naujus žingsnius galėsime kalbėti spalio pradžioje. Pagrindinis klausimas – kada pradėti statybas. Tai lems konkursas ir kiek mums bus palanki jo apibrėžta kainodara“, – anksčiau teigė ji, tačiau apie tolesnius planus Delfi nepakomentavo. Įmonės atstovė patikino, kad apie statybų pradžią informuos vėliau, kai „bus daugiau aiškumo“.
Vilniuje dygsta nauji biurų projektai
Dėl karantino statybų darbų nestabdė bendrovė „Vastint Lithuania“, šiuo metu prie parodų ir kongresų centro „Litexpo“ plėtojanti 100 mln. eurų vertės biurų komplekso „Business garden Vilnius“ projektą. Bendrovė spalio pabaigoje šalia įsigijo keletą naujų sklypų, kurių bendras plotas siekia daugiau negu 28 tūkst. kv. m. Tai leis dar labiau išplėsti biurų komplekso projektą ir trečiajame jo etape pastatyti keletą pastatų, kurių bendras nuomojamas plotas bus apie 60 tūkst. kv. m.
„Trečiojo „Business Garden Vilnius“ etapo imtis ir jame vystyti biurus planuojame pradėti, kai bus patvirtintas naujasis Vilniaus bendrasis planas. Tikimės, kad projektavimo darbus galėsime pradėti 2021 metais. Šiuo metu yra kuriama trečiojo etapo koncepcija, kuri turėtų papildyti jau statomą pirmąjį ir projektuojamą antrąjį etapus.
Trečiuoju etapu užbaigsime formuoti kvartalą, kuriame dirbs daugiau dešimt tūkstančių žmonių. Savo dydžiu biurų parkas panašės į visai nemažą miestelį, kuriame veiks autonomiška paslaugų ir pramogų infrastruktūra“, – sako „Vastint Lithuania“ vadovas Kęstutis Vedeckis.
„Business garden“ pirmojo etapo statybas planuoja baigti kitų metų birželį. „Vastint Lithuania“ skelbė į šį etapą investuosianti daugiau nei 60 mln. eurų, tačiau kiek bendrovė planuoja investuoti į visą verslo kvartalą, kol kas neatskleidžia.
K. Vedeckis tikina, kad projekto statybos darbų nukelti vėlesniam laikui nesvarstė, kadangi jų pobūdis leido saugiai dirbti įmonės rangovams ir karantino metu.
„Pandemija prasidėjo projektui jau įsibėgėjus, o statybų kainos buvo užfiksuotos dar anksčiau pasirašytose sutartyse, todėl esminių sunkumų dėl įsipareigojimų nekilo nė su viena šalimi. Be to, statomo objekto dydis leido mums atsakingais atstumais paskirstyti brigadas bei taip užtikrinti darbuotojų saugumą. Finansavimo iššūkių taip pat išvengėme, kadangi visas projektas yra įgyvendinamas ne skolintomis, o nuosavomis – įmonės – lėšomis“, – Delfi pasakoja jis.
Neseniai paskelbtos apie dar vieno naujo biurų pastato statybas Naujamiestyje, buvusioje „Spartos“ teritorijoje. Planuojama investicijų suma siekia daugiau nei 50 mln. eurų. Vienas iš pagrindinių projekto „Cyber City“ investuotojų ir nuomininkų yra IT bendrovė „Tesonet“.
Kaip Delfi komentavo įmonės vadovas Tomas Okmanas, į šį projektą „Tesonet“ investavo kartu su kitais investuotojais, tokiais kaip UAB „KS investicija“ ir keletu smulkesnių investuotojų.
„Plėtrą numatėme ir jos galimybes įvertinome daugiau nei prieš metus. Šiuo metu mūsų įmonė sparčiai auga, darbuotojų skaičius didėja. Per pastaruosius metus pasamdėme daugiau nei 500 žmonių, todėl karantino metu nebuvo poreikio jos stabdyti. (...) Šiuo metu matome, kad finansinių problemų kilti neturėtų“, – komentuoja T. Okmanas.
„Cyber City“ bus buriamos ir kitos technologijų įmonės, kurios, kaip pažymi pašnekovas, taip pat sėkmingai auga šiuo laikotarpiu. Beveik 2 ha ploto teritorijoje Naujamiestyje ketinama išplėtoti apie 35 tūkst. kv. m biurų, bendradarbystės (angl. co-working) bei komercinių erdvių, taip pat suprojektuotos inovatyvios rekreacinės erdvės, skirtos daugiausia technologijų įmonėms bei startuoliams.
Statybų leidimas „Cyber City“ projektui gautas spalį, o statybų darbai bus pradedami netrukus. Statybos darbus atliks UAB „Veikmės statyba“, juos planuojama užbaigti iki 2022 m. antro ketvirčio.
Kaip pandemija transformuos viešbučius, biurus ir prekybos centrus
LSA prezidentas D. Gedvilas pažymi, kad pandemija turės įtakos prekybos centrų transformacijai: juose turės būti daugiau laisvalaikio, maitinimo ir pramogų vietų. Pašnekovas svarsto, kad greičiausiai sumažės fizinių parduotuvių skaičius dėl e. prekybos augimo, žmonės per pandemiją įpras rečiau lankytis prekybos centruose. Taip pat jis prognozuoja, kad atsiras daugiau daugiafunkcinių centrų, pavyzdžiui, prekybos ir laisvalaikio centrai bus jungiami kartu su biurais, bendradarbystės erdvėmis, konferencijų centrais.
M. Statulevičius priduria, kad dalis prekybos centrų taps prekių atsiėmimų taškais: „Užsisakai internetu, ateini pasimatuoti, pasiimi arba ne, kad nereikėtų ilgai užtrukti parduotuvėse.
Pasak NT eksperto, po kelių metų viešbučių sektoriuje matysime visai kitokį vaizdą. Viešbutis taps daugiafunkciu objektu, o ne vien laikino apgyvendinimo, kaip buvo iki šiol.
„Dėl kelių valandų susitikimo turbūt niekas neskris į kitą šalį, bus nuotoliniai susitikimai, todėl viešbučiams reikės peržiūrėti savo veiklos strategijas. Greičiausiai bus siūlomos įvairios paslaugos: dalis viešbučių patalpų galimai taps ilgalaikiu apgyvendinimo patalpomis, galbūt dalis taps veiklos erdvėmis – funkcinei veiklai, prekybai ir pan.“, – prognozuoja M. Statulevičius.
LSA prezidentas prognozuoja, kad ateityje bus optimizuojami biurų plotai, nes nemaža dalis įmonių sieks dalį patalpų „nusimesti nuo pečių“, darbuotojams ar padaliniams suteikiant galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Anot jo, verslo augimo ir plėtros galimybės bus mažiau susijusios su biurų dydžiu, o plečiantis vienai ar kitai bendrovei gali tiesiog nebereikėti didesnio biuro ploto dėl nuotolinio darbo augimo, naujų darbuotojų poreikių atsiradimo.
