aA
Neseniai savo ambicijas mobiliojo ryšio rinkoje pripažinęs Lietuvos radijo ir televizijos centras („Telecentras“) nusprendė parduoti strateginėje Vilniaus vietoje stovinčią buvusią radijo siuntimo stotį.
Objektas Tujų g. 2
Objektas Tujų g. 2
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Iš valstybės išsinuomotas sklypas, kuriame ji stovi, labai patrauklus nekilnojamojo turto (NT) vystytojams, todėl vertas tikrai nemažai. Sklypo pardavimą organizuojančios NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ platinamame pristatyme pabrėžiama, kad jis yra labai patogioje vietoje – vos 4 km iki miesto centro.

„Ateityje šiai vietai dar daugiau patrauklumo suteiks „Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo“ projekto metu įrengti pasivaikščiojimo ir dviračių takai, apžvalgos aikštelės. Aplinkui gerai išvystyta miesto infrastruktūra – viešojo transporto sustojimai, darželiai, mokyklos, prekybos centrai ir kt.“, – rašoma pristatyme, kuris nepalieka abejonių, kad sklype ketinama statyti daugiabučius.

Tačiau ši istorija netgi įdomesnė tuo, ką „Telecentras“ su gautomis pajamomis ketina daryti. Kiti Lietuvoje veikiantys mobiliojo ryšio operatoriai jau kurį laiką baiminasi, kad pinigai gali būti ne visai sąžiningai panaudoti konkurenciniame kare.

Tujų g. 2, prie Spaudos rūmų esantis sklypas priklauso valstybei. Jo pagrindinė naudojimo paskirtis dokumentuose nurodoma kaip „kita“, o tai reiškia, kad bent kol kas jame, pavyzdžiui, daugiabučių statyti negalima.

Remiantis Registrų centro pateiktais duomenimis, kai sklypas buvo įvertintas 2009 metų pradžioje, jo vertė rinkoje siekė 16,337470 mln. eurų. Dokumente taip pat nurodoma, kad 2014 metų pradžioje sklypas 58 metams išnuomotas „Telecentrui“.

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ administracijos vadovas Paulius Vertelka DELFI sakė, kad sklypo pardavimas yra dar vienas ženklas, kad rinkoje gali atsirasti nesąžininga konkurencija.

„Sklypo pardavimas dar kartą patvirtina ir duoda pretekstą nerimui, kad valstybei priklausanti įmonė, kuri taip pat yra prižiūrima politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos (Susisiekimo ministerija – DELFI), disponuoja jai skirtu valstybės turtu, kurį panaudos potencialiai žengdama į konkurencingą mobiliųjų operatorių rinką“, – sakė jis.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, jog galbūt įstatymiškai su „Telecentro“ veiksmai viskas tvarkoje, tačiau reiktų kelti politinius klausimus: ar priimtina, kai „Telecentras“ planuoja žengti į naują rinką, o prieš tai išsiparduoda turtą.

„Galima daryti prielaidas, kad pardavus turtą, kapitalas gali būti nukreiptas pozicijų sustiprinimui konkuruojant nesąžiningu būdu. Beje, verslo konsultacijų įmonėje „Civitta“ neseniai pristatė telekomunikacijų rinkos tyrimą ir ten ekonominio pagrįstumo tokiam „Telecentro“ žingsniui lyg ir nėra“, – kalbėjo P. Vertelka.

Optimizuoja valdymą

„Telecentro“ komunikacijos vadovė Vaida Burvienė DELFI informavo, kad Tujų gatvėje esančiame sklype anksčiau stovėjo radijo antenos bei buvo įkurta radijo siuntimo stotis, kurie, keičiantis technologijoms, buvo pripažinti pasenę ir netinkami naudojimui jų veikloje.

„Todėl, siekiant maksimaliai efektyvaus įmonės turto valdymo rezultatų, buvo nuspręsta organizuoti minėto turto pardavimo konkursą. 2015 metų pradžioje buvo sudaryta konsultavimo ir tarpininkavimo sutartis su „Resolution advisers LT“, kuri atliko bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą bei organizavo nekilnojamojo turto Tujų gatvėje pardavimą, siekiant gauti ekonomiškai naudingiausią rezultatą bendrovei“, – aiškino ji.

Pardavimo objektas – statiniai, kurių bendras plotas yra 1360,63 kv. m, kartu su jiems priskirta nuomos teise valdoma 7,26 Ha žemės sklypo dalimi.

V. Burvienė aiškino, kad nekilnojamojo turto (NT) pardavimas vyko viešo konkurso būdu. Informacija apie vykdomą pardavimo konkursą ir objektą buvo viešai skelbta „Valstybės žiniose“, internetiniuose pardavimo organizatoriaus ir skelbimų tinklapiuose, taip pat pardavimo organizatoriaus tiesiogiai platinama NT vystytojams, aktyviai veikiantiems NT rinkoje.

Tačiau „Telecentro“ atstovė negalėjo suteikti informacijos apie akcinės bendrovės derybas su kitais asmenimis dėl įvairių sutarčių sudarymo ir jų rezultatų. „Šiuo atveju ir turto Tujų g. pardavimo kaina yra laikoma konfidencialia informacija“, – sakė ji.

Penktadienį V. Burvienė DELFI patvirtino, kad objektas parduotas nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG Valda“ įmonei.

Derėjosi

Sklypo pardavimą organizavusios NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ vadovas Lietuvoje Giedrius Ragaišis rugsėjo 2 dieną teigė, kad sklypas dar neparduotas.

„Vyksta procedūra, yra siekis rasti pirkėją, – sakė pašnekovas. – Galiu patvirtinti, kad šiuo turtu yra domimasi. Interesantų yra ne vienas. Dabar turime kelis galiojančius pasiūlymus, siekiame rasti tą vienintelį, kuris pasiūlys ekonomiškai naudingiausias sąlygas šiam sandoriui.“

G. Ragaišis negalėjo pasakyti, kas yra tie interesantai. „Nenorėčiau, kad šiuo metu procesui būtų daromas spaudimas, nes tada yra tikimybė, kad neišgausime geriausių sąlygų arba apskritai prarasime kandidatus“, – aiškino jis.

„Newsec“ atstovas taip pat tikino, jog visa informacija apie parduodamą objektą buvo prieinama viešai. Jis taip pat neįžvelgė problemos, kad parduodami ant valstybinės žemės stovintys pastatai.

„90 proc. sklypų Vilniaus senamiestyje ir kitose miesto vietose yra nuomojami pagal ilgalaikes sutartis“, – sakė jis.

Sutikimą davė

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorė Daiva Gineikaitė sakė, kad „Telecentrui“ sutikimas, parduodant sklype esančius statinius perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę, duotas dar 2014 metų balandį.

Ji taip pat priminė, kad pagal Lietuvos teisės aktus, žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai.

Be to, statinių savininkas gali laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nesvarbu, ar jis stovi ant valstybinės žemės, ar ne.

Jeigu iš „Telecentro“ sklypą perėmęs subjektas nuspręstų vietoje ten šiuo metu esančių pastatų, statyti, pavyzdžiui, daugiabučius, jam reikėtų pakeisti sklypo paskirtį.

„Žemės sklypo paskirtį ir būdą keičia savivaldybė administraciniu aktu teisės aktų nustatyta tvarka, – pastebėjo D. Gineikaitė.

NŽT direktorė pati nesiryžo vertinti tokio pobūdžio sandorių, kai būna parduodami pastatai, esantys ant valstybinės žemės.

„Vykdydama teisės aktais priskirtas funkcijas analogiškus sandorius NŽT vertina tiktai teisėtumo aspektu, t. y. ar konkrečiu atveju nepažeidžiami teisės aktų reikalavimai (nagrinėjamu atveju, ar „Telecentras“ sudarydamas sandorį nepažeidžia valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų). Kitokių vertinimų mes negalime daryti“, – teigė ji.

Taip pastatyta pusė butų

Saulius Vagonis
Saulius Vagonis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad tokiu būdu, kaip parduodamas Tujų g. 2 sklypas, pastatyta bene pusė Vilniaus daugiabučių.

Jis paaiškino, kad yra du būdai, kaip galima statyti daugiabučius. „Pagal pirmą, plėtotojai perka nuosavybėje esančią žemę, kurioje pastato daugiabutį ir paskui išparduoda butus, kartu su kiekvienam pirkėjui priskirtu to žemės sklypo gabaliuku.

Antru atveju, jei sklypas valdomas ne nuosavybės teisėmis, o valstybinės žemės nuomos teisėmis, padaromas detalusis planas, leidžiantis komercinę ar daugiabutę statybą, pastatomi namai, butai išparduodami, o žemę iš valstybės nuomoja daugiabučių namų savininkų sukurtos bendrijos, kurios paprastai atleidžiamos nuo žemės nuomos mokesčio“, – dėstė pašnekovas.

S. Vagonis taip pat sakė, kad tai, jog „Telecentras“ į pagalbą pasitelkė „Newsec“, yra geras sprendimas – pasisamdytas tarpininkas, kuris stengiasi gauti geresnę pardavimo kainą.

NT specialistas pastebėjo, kad egzistuoja galimybė, kai galima pakeisti žemės paskirtį dar prieš ją parduodant. Taip savininkas rinkoje gali gauti geresnę kainą.

„Tačiau tam reikia specifinių žinių arba samdyti konsultantus. Filosofinis klausimas, ar valstybė, parduodama turtą, pati turi užsiimti jo „pagerinimu“. Tam reikia investuoti laiko – žemės paskirties nepakeisi per mėnesį. Tai viso valstybės turto problema“, – kalbėjo S. Vagonis.

Pavojus yra

Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje veikiančios bendrovės jau kurį laiką piktinasi „Telecentro“ ambicijomis ir pabrėžia, jog Lietuvos ryšio paslaugų rinka ir taip pripažįstama labai konkurencinga.

Jiems valstybinės įmonės dalyvavimas mobiliojo ryšio rinkoje susirūpinimą kelia dėl to, kad gali būti iškreiptos rinkos sąlygos neskaidriai skirstant radijo dažnius.

Taip pat nerimaujama, kad „Telecentro“ plėtrai gali būti panaudotas valstybės jam patikėtas turtas, kuris įkeičiamas bankams. Esą galimas ir neskaidrus Europos Sąjungos lėšų panaudojimas.

Konkurencijos teisės ekspertas, advokatas Henrikas Celencevičius DELFI teigė, kad teoriškai draudimas „Telecentrui“ iš vienos veiklos (Radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugos) gautas pajamas perkelti į kitą (LTE tinklo kūrimą) yra, tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos.

„Viskas nėra taip paprasta, iš vienos pusės atrodytų, kad toks draudimas turėtų galioti, iš kitos – „Telecentras“ yra nepriklausomas žaidėjas“, – aiškino jis.

H. Celencevičius taip pat teigė, kad Tujų g. 2 esantį sklypą, nors jis išnuomotas kaip tik su tikslu teikti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimą, galima priskirti turto pardavimo rinkai, o ji yra atskirta nuo jų įprastos veiklos.

„Jeigu „Telecentras“ iš pelningos srities vestų pinigus tam, kad dempinguotų kainas (tyčia jas sumažintų, siekiant pakenkti konkurentams – DELFI) kitoje rinkoje, tada būtų galima įžvelgti kažkokį pažeidimą. Tačiau šiuo atveju veikia kitas dalykas – jie tiesiog atsikrato, utilizuoja turtą. Jeigu jie turi visus leidimus, kas jiems priklauso, kaip valstybinei įmonei dėl to turto pardavimo, daro aukcioną, čia konkurencijos pažeidimų neįžvelgčiau“, – sakė advokatas.

Jis taip pat svarstė, kad mobiliojo ryšio rinkoje kainos ir taip jau yra labai mažos, todėl ir jų dempinguoti nebėra kur. „Ten nebent per papildomas paslaugas dar galima uždirbti. Suprasčiau, jei ten kainos būtų pakankamai aukštos ir jie atėję iškart mestų žemas kainas subsidijuodami iš kitos veiklos. Tada galima būtų priekaištauti.“, – kalbėjo H. Celencevičius.

Pašnekovas paaiškino, kad konkurencijos teisė savo esme yra skirta apsaugoti konkurencijai, užkardyti veiksmus, kurie konkurenciją iškreipia ar daro jai žalą.

„Kainų kritimas, atėjus naujam žaidėjui į rinką, pats savaime nėra pažeidimas. Tačiau paprastai yra įžvelgiama ir daromi tyrimai, ar po to kainų kritimo sekė kainų pakėlimas, kai tam tikri konkurentai toje rinkoje „numirė“.

Jeigu konkurentai iš rinkos pasitraukia, tada konkurencija joje sumažėja ir tada seka kainų kilimas. Toks veiksmas gali būti įvardijamas, kaip konkurencijos teisės pažeidimas“, – sakė H. Celencevičius, pridurdamas, kad reikia vertinti veiksmų visumą, o ne vieną epizodą.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

SEB valdybos narys: viešbučių kreditavimas šiandien, turbūt, yra laikinai neįmanomas (16)

„COVID-19 apsunkino viešbučių ir mažmeninės ne maisto prekybos objektų kreditavimą, o...

Butų perpardavinėtojas papasakojo, kaip atrodo jo darbas ir kiek iš to uždirba (274)

Liaudiškai vadinamas „pirikūpas“ arba perpardavinėtojas – kaip atrodo tokio žmogaus darbas?...

Viešbučiai konkuruoja su butų nuoma: kambarys ir sporto salė – už 400 eurų per mėnesį (46)

Įvedus antrąjį karantiną Lietuvoje , viešbučiams beveik nebeliko būdų išgyventi. Verslo...

Nuo kitų metų įsigalios nauji reikalavimai statomiems pastatams (31)

Nuo sausio 1 dienos visų naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turės būti ne...

Pasirašyta 7 mln. eurų vertės Nacionalinės koncertų salės projektavimo sutartis (20)

Su ispanų architektūros studija „Arquivio architects“ pasirašyta 7 mln. eurų Nacionalinės...

Top naujienos

Veryga pastebi labai negerų ženklų: tai paaiškina, kodėl mūsų skaičiai sparčiai blogėja po eglučių įžiebimo švenčių žinios Kalėdoms – neįkvepiančios (217)

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga beprotybe pavadino žmonių elgesį per...

Susiruošusiems grįžti emigrantams – nauji iššūkiai: dabar darbo vietos jau nėra svarbiausia (226)

Lietuva jau išgyveno ne vieną emigracijos bangą. 2010 m. po ekonominės krizės ji buvo kone...

Lietuvoje – 1136 nauji koronaviruso atvejai, 13 mirčių (15)

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1136 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė...

Iš užsienio emigrantų siunčiamų pinigų srautas šiemet bliūkšta: suma gali būti triskart mažesnė (113)

Nors kasmet į užsienį gyventi ir dirbti išvykę emigrantai į Lietuvą atsiųsdavo reikšmingą...

Prie ausies susprogęs daniškas dinamitas išvaikė miegus lietuviams belgai prieštarauja Maskoliūno žodžiams (62)

Lietuvos krepšinio rinktinė tęsia pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais Europos čempionato...

Koronavirusas Seime jau ir DP frakcijoje: susirgo Fiodorovas (27)

Koronavirusas palietė dar vieną Seimo frakciją. Šį kartą teigiamo koronaviruso testo rezultato...

Laurie Garrett | D+ nariams

Prasideda beprotiška pasaulio skiepų karuselė (1)

Ar įmanoma turėti per daug skiepų? Netrukus išsiaiškinsime.

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Pokalbis su Kalėdų seneliu: linkėjimai ir raginimai laukiantiems švenčių

Savaitgalį didieji Lietuvos miestai įžiebė pagrindines miestų eglutes, tad šventinė nuotaika...

Vyras užrašė savo pokalbį su sesele: tai buvo diena, kai mečiau polikliniką (53)

Diena, kai mečiau valdišką polikliniką . Skamba telefonas , nepažįstamas numeris, fiksuotas...

|Maža didelių žinių kaina