Nuomotojai kratosi šeimų su vaikais: nuosavuose namuose tampa įkaitais

Dideli reikalavimai, atsikalbinėjimai arba telefono ragelio padėjimas. Tokios reakcijos dažnai sulaukia šeimos, norinčios išsinuomoti būstą, pranešusios apie mažamečius vaikus. Tuo metu nuomotojai ginasi: šeimos nemokumo atveju savo valdomame turte jie tampa įkaitais, nes nuomininkus iškraustyti itin sunku.

Taip atsitinka, nes pagal įstatymus ir Lietuvos ratifikuotas konvencijas nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Negalėdami iš savo nuosavų namų iškraustyti nepageidaujamų nuomininkų būsto savininkai kaip reikiant įklimpsta. Kartais jie priversti netgi juos išlaikyti, mokėti už suvartojamą vandenį, elektrą.

Visgi būsto ieškančios šeimos pripažįsta, kad situacija pamažu švelnėja ir atsiranda vaikų atžvilgiu geranoriškai nusiteikusių nuomotojų, nors rasti namus jiems vis dar labai sudėtinga.

Grįžę iš emigracijos mynė pragaro kelius

Dviejų metų dukrelę auginanti Dovilė pripažįsta – kad rastų Vilniuje namus, su vyru turėjo pereiti devynis pragaro ratus. Norvegijoje emigrantų duoną krimtusi šeima į Lietuvą apsisprendė grįžti norėdama auginti atžalą tėvynėje.

„Dukrytė maža, jau laikas į darželį, todėl nusprendėme grįžti. Norėjome, kad vaikas eitų į lietuvišką darželį, kalbėtų mūsų kalba, bendrautų su lietuviais. Vyras gana ilgai ieškojo butų skelbimų portaluose, tačiau paskambinus atsakymas buvo vienas – su vaikais nepriimame.

Kartais išsisukinėdavo, sakydavo, kad butas penktame aukšte, todėl mums bus nepatogu kaskart nešti vaiko vežimėlį, nors mums problemos dėl to nėra. Visokių atsikalbinėjimų sulaukdavome, matydavosi, kad žmonės nenori“, – atsimena Dovilė.

Visgi šeima butą rado, nors reikalavimai buvo dideli: „Kaip supratau, jie ilgai nerado nuomininkų. Iškart turėjome duoti itin didelį depozitą, dar net neįsikraustę turėjome sumokėti per 700 eurų, ir čia be jokių tarpininkavimo mokesčių.

Pavyzdžiui, paskambinome vienam buto savininkui, kur buto nuomos kaina – 360 eurų, bet tik pasakę, kad turime vaiką, pareiškė, kad kaina bus 380 eurų. Klausiu, kodėl, kokia priežastis, kad kas mėnesį turime mokėti 20 eurų daugiau. Mums buvo atsakyta, kad vaikai piešia ant sienų, važinėjasi dviračiu po namus, bet juk visokių vaikų yra, vaikas vaikui nelygus, pas vieną gal labai judrus, pas kitą ramus.

mama Dovilė

Žinoma, buvo ir tam tikrų susitarimų atlyginti vaiko padarytą žalą, jei taip įvyks. Esame labai laimingi, šeimininkai tikrai geri, tikiuosi mes esame geri ir jiems, bet mums bute jau per mažai vietos, todėl ieškome naujo“, – pasakoja ji.

Tik pusę metų nuomojame būste pagyvenusi pora vėl nėrėsi į paieškas.

„Pavyzdžiui, paskambinome vienam buto savininkui, kur buto nuomos kaina – 360 eurų, bet tik pasakėm, kad turime vaiką, pareiškė, kad kaina bus 380 eurų. Klausiu, kodėl, kokia priežastis, kad kas mėnesį turime mokėti 20 eurų daugiau. Mums buvo atsakyta, kad vaikai piešia ant sienų, važinėjasi dviračiu po namus, bet juk visokių vaikų yra, vaikas vaikui nelygus, pas vieną gal labai judrus, pas kitą ramus“, – nuogąstauja mama.

Visgi ji suprato, kad žmones paperka nuoširdumas ir atvirumas, todėl pasidalijo sėkmės receptu. „Į vieną feisbuko grupę įkėliau vaiko nuotrauką ir parašiau tikrai labai nuoširdų kreipimąsi į visus, jog esame geri žmonės, už viską atsakysime, o jei nesugyvensime – tiesiog išeisime. Matyt, tai labai sužavėjo.

Sulaukėme ne vieno pasiūlymo kraustytis, viena moteris rašė, kad vaikai tikrai nėra problema, nes juos labai mylinti, kita – pati prarado vaikelį, todėl mielai priima tėvus su vaikais. Dabar mes galime rinktis, – džiaugėsi.

Neigiami atsakymai itin skaudindavo

Kita mama Renata, taip pat auginanti dviejų metų vaiką, buto ieškojo ne visą mėnesį, tačiau pripažįsta, kad nors tai neatrodo ilgas laikotarpis, išties kainavo daug nervų.

„Skambindavome butų, kurie atitikdavo mūsų apsibrėžtą kainą, savininkams, bet kai pasakydavome, kad su mumis gyvens ir dviejų metų vaikas, atsakydavo, kad nenori mūsų priimti.

Radome 40 kv. m vieno kambario buto skelbimą, tačiau mums buvo pasakyta: trijų žmonių tokiame bute per daug“, – pasakoja ji.

Moteris pripažįsta, kad išgirdusi atsakymą, jog su vaikais įsikraustyti negalima, net neklausdavo priežasties ir padėdavo ragelį.

„Galiausia radome moterį, kuri norėjo būtent šeimos su vaikais. Išsinuomojome dviejų kambarių butą, nors ir mažesnį, nei 40 kv. m, bet labai džiaugiamės“, – sakė ji.

Mamos svarsto, kad nuomotojus gali atbaidyti tai, jog esant nemokumo problemai, tokią šeimą su nepilnamečiais vaikais itin sunku iškraustyti, nes vaiko interesus gina įstatymas.

„Taip, girdėjau apie tai, bet mes su šita problema nesusidūrėme, nes mums nėra poreikio prisiregistruoti nuomojame bute. Esame deklaravę gyvenamąją vietą kitur, gal dėl to neatbaidome nuomotojų“, – svarsto mama.

Įklimpsta taip, kad ne tik laikinai netenka namų, bet ir turi išlaikyti nuomininkus

Visgi pasirodo, kad nemokumo atveju nebūtų galima iškelti šeimų su mažamečiais vaikais, šeimai nereikia nė deklaruoti gyvenamosios vietos nuomojamo buto adresu.

„Teismų praktika rodo, kaip baigiasi realios situacijos, kai taip nutinka. Nei vienoje byloje nemačiau, kad būtų išskirta, iki kokio amžiaus turi būti vaikas, kada jo nebūtų galima iškraustyti, taip pat nemačiau, kad būtinai turi būti deklaruota gyvenamoji vieta nuomojame bute“, – sakė teisininkų biuras“ teisininkė Rita Vestertė.

Visgi ji svarsto, kad jei vaikui yra 16 metų, galima daryti prielaidą, jog teismas į tai atsižvelgtų. Tai, kad nė vienas nepilnametis negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos nurodo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo nuostatos.

Nėra jokio aiškaus reglamentavimo – išmesti nepilnamečio iš nuomojamų namų negalima, o nenuomoti buto vien dėl to, kad yra nepilnamečių asmenų – irgi, nes asmuo diskriminuojamas, o vaiko teisės vėlgi nėra užtikrinamos. Nėra vienos aiškios taisyklės, kryptingos praktikos.

Rita Verstertė

Teisininkė pažymi, kad tokia situacija yra didelė problema, nes nuomininkams sunku rasti, kas norėtų juos įsileisti, o nuomotojai bijo tapti įkaitais savo pačių nekilnojamame turte.

„Nėra jokio aiškaus reglamentavimo – išmesti nepilnamečio iš nuomojamų namų negalima, o nenuomoti buto vien dėl to, kad yra nepilnamečių asmenų – irgi, nes asmuo diskriminuojamas, o vaiko teisės vėlgi nėra užtikrinamos. Nėra vienos aiškios taisyklės, kryptingos praktikos“, – sako ji.

Kaip matoma iš panašių bylų, teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais pirmiausia privalo rūpintis jų tėvai, tačiau nepilnamečio vaiko teisė į būstą priskiriama visuomenės viešiesiems interesams. Dėl to savivaldybė, vykdydama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatytą pareigą, privalo padėti tėvams įgyvendinti vaiko teisę į būstą bei dėti maksimalias pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių, kad nepilnamečiai vaikai neprarastų turimo būsto.

Kadangi nuomotojas yra būsto savininkas, šilumos tinklų, vandens, elektros tiekimo sutartys sudarytos būtent su juo, ir jis privalo atsiskaityti. Vėliau tik teismo keliu galima išsireikalauti, kad iš tų asmenų būtų priteistos skolos, bet vėlgi, iš praktikos mes žinome, kaip pas mus yra, – jei žmogus neturi nei turto, nei pajamų, gyvena iš pašalpų, tas išieškojimas labiau teorinis negu praktinis.

Rita Verstertė

R. Vestertė atkreipia dėmesį, kad dažnai su tokiomis bėdomis susidūrę savininkai ant savo kupros užsikrauna dar daugiau problemų, kadangi jų nemokumo atveju turi ne tik nepageidaujamus nuomininkus, tačiau dar ir mokėti jų komunalinius mokesčius.

„Kadangi nuomotojas yra būsto savininkas, šilumos tinklų, vandens, elektros tiekimo sutartys sudarytos būtent su juo, ir jis privalo atsiskaityti. Vėliau tik teismo keliu galima išsireikalauti, kad iš tų asmenų būtų priteistos skolos, bet vėlgi, iš praktikos mes žinome, kaip pas mus yra, – jei žmogus neturi nei turto, nei pajamų, gyvena iš pašalpų, tas išieškojimas labiau teorinis negu praktinis“, – atskleidžia ji.

Šeimai išsinuomoti prabangų būstą daug paprasčiau

„Remax“ vyresnysis nekilnojamojo turto brokeris Tadas Račkauskas patvirtino, kad nuomotojai išties porų su mažamečiais vaikais nenori.

„Idealių nuomininkų paveikslas – pora, būsimieji vyras ir žmona, nes jie dažniausiai yra dirbantys asmenys, gal jau nebe studentai, rengiantys vakarėlius. Vyrauja požiūris, kad tai saugesnis variantas ir atsižvelgiant į pajamas, nes jei vienas praras darbą – yra kitas“, – sako jis.

Visgi brokeris atkreipia dėmesį, kad mažiau bėdų būsto nuomos paieškoje kyla didesnes pajamas uždirbančioms šeimoms.

„Nuomotojai nenori šeimų, nes jei atsiranda nemokumas, nepilnamečius vaikus saugo įstatymas, tokie klausimai sprendžiami teismuose, jie užsitęsia, o tai itin nenaudinga turto savininkui. Tačiau visiškai priešingai yra su prabangesniu turtu, nes tokie būstai paprastai yra didelio ploto, todėl savininkai iškart susitaiko, kad greičiausia juos nuomosis šeima su vaikais“, – teigia jis.

Kadangi nuomotojai jaudinasi ne tik dėl vaiką ginančių įstatymų, bet ir dėl galimos turtui žalos, T. Račkauskas sako, kad bent šią problemą galima lengvai išspręsti: „Viskas gali būti įforminta nuomos sutartyje, be to, gali būti daromos vadinamosios foto fiksacijos, nufotografuojant namus įsikraustant nuomininkams ir po jų išėjimo.“

Visgi brokeris pripažįsta pastebintis, kad situacija išties po truputį keičiasi, ir šeimoms susirasti būstą tapo truputėlį lengviau.

„Jaučiu, kad šiek tiek keičiasi, nes nuomotojams tiesiog nelieka kitos išeities. Anksčiau nuomininkų pasirinkimas buvo itin didelis, o dabar padidėjo pasiūla, bet paklausa išliko panaši. Taigi tų nuomininkų nėra tiek daug“, – sako jis.