„Jeigu žiūrėti iš likvidumo pusės, šiandien likvidžiausias yra gyvenamasis turtas, t.y. butai. Tokio tipo sandorių yra daugiausiai. Galbūt ir kainos būtų didesnės, nei analogiškoje vietoje esančios biurų patalpos. Ar šitas pastatas galėtų virsti viešbučiu ar prekybos centru, sunku pasakyti, nes reikia pripažinti, kad dideli prekybos centrai centrinėje miesto dalyje kol kas nėra labai sėkmingai veikiančio pavyzdžio“, - mano nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Tačiau, pasak jo, tikėtinas yra ir toks modelis, kai komercinės patalpos įrengiamos pirmuose pastato aukštuose, o kituose – gyvenamosios patalpos, viešbutis ar biurai.
„Ir šiuo metu esantys prekybos centrai daugiausiai išnaudoja pirmus aukštus, tad jei būtų panaudojamas Gedimino pr. 27 pastatas, tikėtina, kad komercinę veiklą vykdytų tik pirmasis jo aukštas“, - mano S.Vagonis.
„Ober-Haus“ specialistas sako, jog komerciniu požiūriu šis pastatas nėra geriausioje vietoje, tačiau jei jame būtų įrengti biurai ar gyvenamosios patalpos, pastato vieta Gedimino pr. yra ne tiek svarbi, nes butų ar biurų savininkams svarbiausia, kad ši gatvė yra centrinė ir prestižinė.
Prekybos centrų jau pakanka
„Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius antrina, kad šiame pastate galėtų įsikurti biurai ar kiti komercinės paskirties objektai, tačiau vargu ar likvidus būtų prekybos centras.
„Gedimino pr. yra viena pagrindinių prekybinių gatvių sostinėje, tad komercinė veikla yra labai tikėtina. Deja, šiandien situacija rinkoje byloja, kad nėra poreikio naujiems dideliems prekybos centrams šioje gatvėje, nes esantys objektai susiduria su didele vakansija: „Gedimino 9“ laisvų patalpų yra apie 6 tūkst. kv. m - 59 proc. vakansija, „Flagman“ laisvų patalpų yra apie 1,4 tūkst. kv. m - 25 proc. vakansija. Tuo tarpu biurų rinkoje palankiausia situacija sostinėje yra A ir B1 klasės sektoriuose, kuriuose vakansija 2012 metų pirmąjį ketvirtį siekė atitinkamai 5,4 ir 5,1 proc., - dėsto A. Antanavičius. - Galiausiai nereikia atmesti ir viešbučio atsiradimo galimybės – visgi objektas yra pačiame Vilniaus centre, kuris sutraukia minias turistų bei svečių.“
Anot jo, senos statybos pastatą yra pakankamai sudėtinga rekonstruoti į A klasės modernų verslo centrą, todėl labiau tikėtina, kad šioje vietoje galėtų atsirasti B1 klasės verslo centras.
„Šį pastatą gal ir įmanoma pritaikyti gyvenamosioms patalpoms, tačiau reikėtų vertinti išplanavimą viduje ir ar realiai tai yra įmanoma padaryti, kiek reikėtų įdėti pastangų ir finansinį atsiperkamumą. Yra praktikos, kad viršutiniai aukštai skiriami gyvenamajai paskirčiai, tačiau Gedimino pr. yra dideli srautai žmonių, tai – triukšminga gatvė, tad, manyčiau, kad komercinė paskirtis būtų perspektyvesnė“, - sako A. Antanavičius.
Tačiau S. Vagonis primena, kad Gedimino pr. jau iškilo naujas verslo centras ir kol kas jis nėra iki galo užpildytas.
„Turbūt geras pavyzdys yra „Pirklių klubas“, kuris yra šiek tiek toliau Gedimino pr. ir negali pasigirti, kad yra pripildytas nuomininkų. Turtas, nors esantis geroje vietoje už maksimalias kainas, šiandien yra mažai likvidus. Nuomininkai yra labai linkę derėtis, o kadangi investicijos į turtą centre yra pakankamai nemažos, labai sunku vertinti, ar tai yra gera investicija“, - nuomonę dėsto S. Vagonis.
Pastato trūkumai: parkavimas, paveldas ir didelis plotas
NT specialistai sutinka, kad vieni didžiausių sunkumų, su kuriais tektų susidurti, norint atgaivinti šį pastatą, yra parkavimo vietų stygius, didelis plotas ir tai, kad pastatas yra statytas prieš Antrąjį pasaulinį karą ir saugomas paveldosaugininkų.
„Viena iš didžiausių problemų Gedimino pr. yra automobilių parkavimas. Tam, kad objektas pilnavertiškai funkcionuotų, labai svarbu, kad prie jo būtų galima privažiuoti ir pasistatyti automobilį. O aplink šį objektą, nekasant požeminės aikštelės, daug vietų nesusikurtų, - svarsto S.Vagonis. - Gedimino pr. 27 pastatas yra istorinis, statytas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, galbūt vienas iš apribojimų potencialiems savininkams yra ir paveldo saugojimo sąlygos, nes jie negali visko iš esmės perdaryti.“
Jis skaičiuoja, kad pastato likvidumui turi įtakos ir jo dydis - esą jei biuras yra didesnis nei 200 kv. m, o butas – didesnis nei 100 kv. m, jam jau sunku rasti pirkėjų ar nuomininkų.
„Nekilnojamojo turto rinka dabar yra pakankamai vangi ir kiekvienas didelis objektas nėra toks likvidus kaip buvo prieš kelerius metus. Toli nereikia ieškoti, tas pats „Gedimino 9“ yra neblogas pavyzdys - anksčiau buvusi miesto savivaldybė perdaryta į prekybos centrą, kuriam sekėsi ne geriausiai, nes jis buvo bankrutavęs ir dabar yra „Swedbank“ antrinės įmonės „Ektornet“ nuosavybė“, - sako S. Vagonis.
„Galima būtų teigti, jog pastatas Gedimino pr. 27 jau kuris laikas stovi tuščias, kaip ir ne vienas kitas per krizę sustojęs projektas. Visgi, atsigaunanti ekonomika jau atgaivino ne vieną projektą, tad manytume, jog ir pastarasis netolimoje ateityje turėtų būti atgaivintas“, - optimistiškiau nusiteikęs A. Antanavičius.
Adresu Gedimino pr. 27 Vilniuje yra apie 800 kv.m aikštelė ir 3,22 tūkst. kv. m bendro ploto įstaigos patalpos, kurių savininkė nuo 2007 m. yra bendrovė "Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas", rodo „Registrų centro“ duomenys. Su bendrove "Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas" susisiekti nepavyko.
Kitas šiuo adresu registruotas patalpas valdo valstybė - 516 kv. m patikėjimo teise perduotos Vilniaus Gedimino vaistinei, o 1,712 kv. m pagal panaudos sutartį perduotos naudotis Centro poliklinikai.
