aA
Įprasta, kai projektą realizavę nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai skuba parduoti jame esančius butus, tačiau konkurencinėje kovoje ieškoma ir naujovių. Viena tokių – butų nuoma vietoje pardavimo. Kol kas tokių projektų suskaičiuosi vos ant vienos rankos pirštų, tačiau vystytojai tikina, kad ateityje jų tik daugės. Tuo tarpu NT analitikas tokiomis kalbomis netiki, nes tai nėra pelningiausias variantas.
Ozo (keturių tvenkinių) parkas iš paukščio skrydžio
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius DELFI pasakoja, kad Lietuvoje kol kas matyti tik „pirmosios kregždės“ tokių projektų. Dažniausiai projektai orientuoti į studentus, tačiau anot jo, atsiranda ir projektų skirtų jaunoms šeimoms. Kalbinti vystytojai patikslina, kad erdvės vis tiek dažniausiai yra iki 40 kv., tad jaunai šeimai su vaikais dabar plėtojami projektai ne itin tiktų.

M. Statulevičius priminė, kad pirmasis garsesnis projektas buvo „Eikos“ Kaune pasiūlytas studentų bendrabutis.

„Tos pačios įmonės lyg ir planuoja antrą etapą šio projekto Kaune, kiek žinau žvalgosi į objektus Vilniuje, kad šitą savo koncepciją perduotų ir į kitus miestus. Pirmiausia domina Vilnius, Kaunas, nes čia daugiausia studentų. Pirmiausia, kaip į bazinius nuomotojus, orientuojamasi į studentus. (…) Kalbant su žmonėmis, kurie ten nuomojasi, jie sako, kad galima mokėti ir truputį didesnį nuomos mokestį, nes būni bendruomenėje ir toje aplinkoje, kuri tau artima.

Vienas garsesnis projektų Vilniuje, Ozo parko teritorijoje, vystytojo „Eriadas“ planuojamas kambarių nuomos projektas, šalia „Technopolio“ verslo miestelio. Taip apie studentus nėra ryškiai kalbama, bet kam norinčiam bus galima išsinuomoti. (...) Dar vienas didelis projektas, bet apie jį tik puse lūpų kalbama, Nemenčinės plente prie Saulėtekio esantis senas nepastatytas viešbutis, kuris bus pertvarkytas ir orientuotas labiau į studentus, bet galima ir ilgalaikei nuomai nestudijuojantiems žmonėms išsinuomoti“, – kalbėjo M. Statulevičius.

DELFI kalbinti vystytojai visi lyg vieno tvirtino, kad tokių nuomos projektų ateityje tik daugės, bet visgi orientuojamasi išties į studentus bei jaunus profesionalus.

Skaičiuojama, kokio dydžio būtų rinka

M. Statulevičius komentuodamas vystytojų susidomėjimą nuomos rinka teigia, kad tai – tvarus, grąžą generuojantis verslas. Tačiau anksčiau verslininkai į šį segmentą nesiveržė dėl didelio šešėlio.

„Žmonės sutikdavo nuomotis be sutarčių, nemokėdami mokesčių ir tai neskatino vystytojų dalyvauti tame segmente. Kadangi verslas privalo mokėti mokesčius, privalo mokėti NT mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir panašiai, tai tiesiog negalėjo konkuruoti tokie nuomos projektai su privačių butus nuomojančių žmonių pasiūla. Atsiradus pakankamai brandžiam nuomotojų segmentui, atsiradus verslo centrams, kurie nuomoja butus ilgalaikei nuomai užsieniečiams, ambasadoms aktyviau pradėta nuomoti ir kitiems gyventojams, atsirado ir galimybė verslui pasiūlyti nuomą. Tie projektai bus truputį brangesni nei gali išsinuomoti pas fizinį asmenį be sutarties, bet nuomotojus traukia tos papildomos vertės: bendruomeniniškumas, galimybė turėti bendradarbystės erdves, bendri renginiai. Ypač tai jaunajai kartai tampa patrauklu, kadangi jie gauna pridėtinę vertę, gali užsimegzti įvairių ir bendrų verslų, ir santykių“, – komentavo LNTPA direktorius.

Anot jo, tokie projektai telkiasi labiau centrinėse miesto dalyse, miegamuosiuose rajonuose jie nebūtų labai populiarūs. Jis taip pat nurodo, kad ateinantiems į šį segmentą reikėtų paskaičiuoti, kokia yra maksimali būsto nuomos paklausa.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kaune kažkada kalbėjome su vystytojais, kiek realu, kad žmonių nuomotųsi, kokio dydžio ta rinka. Buvo įvardinta, kad tūkstantis kambarių, tūkstantis nuomotojų galėtų būti. Daugiau jau rizikinga siūlyti. Jei vieni vystytojai pasiūlė 200 kambarių, kiti dar 200 kambarių, o kažkas kas jau siūlys virš to 1000, jau truputį rizikuoja, kad gali neišnuomoti taip greitai. Reikia sverti rinkos dydį, skaičiuoti, kiek studentų nuomos“, – sako jis.

Vystytojai kalba apie suaktyvėjimą

Bendrovės „Citus“ įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Vanagas DELFI komentavo, kad tokie projektai yra ypač patraukli alternatyva iš užsienio atvykstantiems studentams, bet vien jie – per maža auditorija. Tad didžiulis potencialas matomas būstą siūlant išsinuomoti iš kitų miestų ar šalių laikinai atvykstantiems darbuotojams.

„Jiems būstus, kaip papildomą vertę, geromis sąlygomis galėtų siūlyti darbdaviai, nuomodami būstus iš NT plėtotojų (ar projekto savininkų, valdytojų). Tokiu atveju, reikalingi sprendimai ir pavieniams darbuotojams, ir žmonėms, atvykstantiems su šeimomis.

Projektai gali būti įvairūs, viskas priklauso nuo potencialių gyventojų poreikių, pasaulinių tendencijų. Pasaulyje populiarėjantis „co–living“ modelis, iš principo, yra „modernus bendrabutis“ su bendromis erdvėmis. Tačiau galimi ir mišrūs variantai, kur viename projekte būtų siūlomi būstai skirtingiems segmentams – ir atskiriems žmonėms, kuriems bendros erdvės suteiktų socializacijos, saviraiškos, kūrybos galimybes, ir „suite“ ar „apartament“ variantai darbuotojams, atvykusiems su šeimomis.
Kalbant apie konkrečias nuomos kainos galutiniam vartotojui, priklausomai nuo vietos, serviso, dydžio, kaina gali svyruoti 200 – 1 000 Eur ribose“, – pasakojo M. Vanagas.

Jo teigimu, nuomai skirti projektai yra patraukli alternatyva investicijoms, nes gerai sutvarkius projekto administravimą ir priežiūrą, jis garantuotų nuolatinį piniginį srautą. Kitas variantas, projektą įrengti ir parduoti investiciniams fondams. Dar kita priežastis, kodėl vystytojai imasi tokių projektų – biurokratija.

Mindaugas Vanagas
Mindaugas Vanagas
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Pakankamai sudėtinga pasikeisti būsto paskirtis. O poilsio apartamentai ir butai nuomai yra niša daryti tokį projektą legaliai, nekeičiant jokių paskirčių“, – teigė jis.

M. Vanagas prideda, kad Lietuvoje nuomos rinka aktyvi, o užsienio investicijų ir darbuotojų iš kitų šalių srautai dar tik formuojasi, tad ateityje tokių projektų turėtų daugėti.

„Tokių projektų galėtų atsirasti prie transporto mazgų, greta laisvosios ekonomikos zonų, verslo centrų sutelkties vietose, tokiose, kaip Vilniaus Konstitucijos prospektas, Žvėryno–Saltoniškių kvartalas, Ozo verslo parkas“, – sako jis.

2020 metų pabaigoje duris turėtų atverti 17 mln. eurų kainuosiantis būsto nuomai projektas „Live in Vilnius“ Ozo parke. Buvo skelbta, kad bus nuomojami 240 19–36 kv. metrų ploto kambarių. Dalis jų bus su virtuvėmis, o dalis nuomininkų galės naudotis bendromis virtuvės ir laisvalaikio zonomis. Projektą plėtojančios bendrovės „Eriado“ vadovė Vita Žutautė DELFI komentavo, kad projekto imtis nuspręsta pažiūrėjus į tendencijas pasaulyje – žmonės nori būti mobilūs, laisvi ir turėti patikimą nuomotoją.

„Kitas verslo segmentas – įmonės, kurios ieško, kur apgyvendinti darbuotojus. Pasaulyje daug kur turi sutartis su tokiais „co–living“ objektais ir pritrauktus talentingus darbuotojus apgyvendina tokiuose pastatuose.

Mes orientuojamės į jauną profesionalą, kuris išėjo iš studento bendrabučio ir ieško savarankiškai būsto: jam aktualu bendruomenė, iš užsienio bei kitų miestų atvykstantys žmonės, kurie viename pastate gyvena, turi galimybę naudotis bendromis erdvėmis, papildomomis paslaugomis, susirasti draugų.

Manau, kad pasaulinės tendencijos, po truputį ateina ir tokie projektai kitose valstybėse populiarūs yra ne tik tarp studentų, bet ir jaunų specialistų. Tikrai ir į Lietuvą atvykę specialistai dažnai klausia, kur susirasti būstą ir neranda“, – teigė ji.

Saulėtekyje – studentų apgyvendinimui skirta paslauga

LNTPA direktoriaus minėtą projektą Saulėtekyje, Nemenčinės pl. 13a vystančios įmonės „Sostinės parkas“ atstovas Dominykas Tomaševičius papasakojo, kad bus statomas 2 pastatų kompleksas. Ten bus nuomojamos ir komercinės patalpos ir studijos tipo apartamentai bei butai. Planuojama, kad bus nuomojama iki 200 butų.

„Tikslinis projekto klientas: studentai, absolventai, jauni specialistai. Bus galimybė rinktis gyventi dviviečiame, 30 kv.m. su vienu miegamuoju kambariu, bute arba vienviečiame apartamente, kur bus privati 15–17 kv.m. erdvė, kartu dalinamasi bendra virtuve ir sanitariniu mazgu su kitu žmogumi.

Tai bus daugiau nei buto nuoma, nes komplekse numatytos papildomos erdvės: kavinė/restoranas, poilsiui skirta erdvė, sporto klubas, kitų sporto veiklų / užsiėmimų salės, dviračių/paspirtukų saugyklos, skalbykla.

Priklausomai nuo apartamentų tipo ir dydžio kaina prasideda nuo 300 eurų asmeniniui per mėnesį, įskaitant komunalinių ir administracinių aptarnavimų kaštus“, – informavo D. Tomaševičius.

Pasak jo, vertinant šiuolaikišką Europos praktiką ir standartus atitinkančius projektus, tai tokia „studentų apgyvendinimo paslauga“ iš esmės dar nėra susiformavusi Lietuvoje.

„Didesnės apimties, 100 ir daugiau lovų, projektų nėra sukurta rinkoje. Kitose Baltijos valstybėse situacija panaši. Šio tipo paslaugos labiausiai paplitusios šalyse, kuriose atvykstančių užsienio studentų skaičius yra vienas iš didžiausių ir nuolatos augantis (pavyzdžiui Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Danija, Skandinavijos šalys). Šiose šalyse yra susiformavęs studentų apgyvendinimo projektų segmentas, kiekvienais metais fiksuojami šios turto klasės sandoriai, kuriose dalyvauja tiek vietinės rinkos plėtotojai ir investuotojai, tiek užsienio kapitalo bendrovės ar fondai“, – sako jis ir svarsto, kad į šią turto klasę investuojama, nes norisi diversifikuoti NT arba investicijų portfelį, kurį dažniausiai sudaro biuro, prekybinės, logistikos ar viešbučių paskirties objektai.

„Atsižvelgiant į 2008 – 2010 m. nuosmukio laikotarpį, studentų apgyvendinimo paslaugų projektų užimtumo rodiklis nebuvo tiek pažeidžiamas rinkos korekcijų, lyginant su kitomis turto klasėmis“, – prideda jis.

„Eika“ imsis daugiau tokių projektų

„Eikos“ generalinis direktorius Domas Dargis tvirtino, kad būsto nuomos rinkos klasė yra ypač patraukli pensijų fondams dėl vertės stabilumo net ekonominės krizės metu. Anot jo, Lietuvoje susidomėjimas profesionaliai valdomais būstais taip pat auga, tačiau žengiami tik pirmieji žingsniai ir rinka dar nėra susiformavusi.

„Studentų apgyvendinimo rinka taip pat išaugo iš nišinės turto klasės ir tapo patraukli viso pasaulio investuotojams. Šios rinkos augimą ypatingai nulėmė studentų migravimo į užsienio šalis tendencijos. Mūsų valdomi studentų namai „Solo Society“ Kaune yra puikus įrodymas, nes daugiau nei 90 proc. gyventojų yra užsieniečiai.

Didžioji dalis būsto nuomos rinkos JAV, Kanadoje ar Vokietijoje yra pritaikyta ne studentams. Šiose šalyse yra seniai susiformavęs požiūris, kad neverta rūpintis būsto priežiūra, tą turi atlikti profesionalai. Studentų apgyvendinimo projektai dažniausiai vystomi šalia universitetų, pastaruoju metu – miestų centruose, tačiau čia dėmesys teikiamas bendruomeniškumui, potyriams ir renginiams.

Tokie projektai tikrai populiaresni užsienyje. Pavyzdžiui, Vokietijoje ar JAV fondai gali valdyti šimtus tūkstančių butų nuomai. Didžiausias Jungtinės Karalystės studentų bendrabučių valdytojas UNITE turi daugiau nei 70 tūkstančių kambarių ir planuoja kasmet pastatyti po 2000. Lietuvoje projektų nuomai skaičiui pakanka vienos rankos pirštų, tačiau jaučiame didelį susidomėjimą, daugiau tokių projektų planuojame plėtoti ir mes“, – patikina „Eikos“ generalinis direktorius.

Domas Dargis
Domas Dargis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot jo, tokie projektai atsiperka lėčiau nei prekybos centrai ar biurai, tačiau ir nuomos kainos yra stabilesnės.

„Jei yra vystomi butai nuomai – kainos mažai skiriasi nuo atskirų butų nuomos kainų rinkoje. Studentų namuose yra įrengiama daug papildomų erdvių, patalpos yra valomos, į kainą įskaičiuojama elektra, vanduo, šildymas, bevielis internetas, tad kambario kaina gali net viršyti vieno/dviejų kambarių buto nuomos kainą“, – patikina D. Dargis.

NT analitikas: jei ir imsis nuomos, tai tik aplinkybių verčiami

VšĮ „Real Data“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius taip optimistiškai į šį segmentą nežiūri. Pasak jo, pagrindinė vystytojų veikla ir tikslas – statyti ir parduoti, o ne statyti ir nuomoti. Tad tokia veikla gali būti tik papildoma, bet ne didžiausią pelną nešanti.

„Visa idėja buvo atsiradusi ir kilusi, kai rinka buvo tokiame lengvame dugne, likvidumas prastesnis, konkurencija išsaugusi ir vystytojai ieškojo naujų krypčių, kur galėtų realizuoti dalį to potencialo. Bet dabar, kai yra pakilimas ir vyksta pardavimai, natūralu, kad vystytojai pasirenka parduoti.

Užsienyje kai kuriose valstybėse yra populiari nuoma. Kartais labai nuo rinkos priklauso. Jei didesnė migracija ir darbuotojų judėjimas, natūralu, kad nuomos rinka didesnė. Kur laikini darbuotojai – atvyksta, išvyksta, keičiasi, ten ir nėra nuosavybės poreikio. Lietuvos ekonomika gal sėslesnė“, – komentavo jis ir teigė, kad trumpalaikėje perspektyvoje tokie projektai tikrai nepopuliarės.

„Jei norėtų tą daryti, tai ir imtųsi, o jei ir imasi, tai aplinkybių priversti, o ne dėl to, kad tame mato galimybes uždirbti daugiau nei iš pardavimo. Bent jau artimiausiu metu, kol rinka aktyvi tai tikrai stengsis statyti kuo daugiau ir parduoti kuo daugiau“, – teigia jis.

Arnoldas Antanavičius
Arnoldas Antanavičius
© DELFI / Domantas Pipas

Anot analitiko, daug priklauso ir nuo to, kokią kainodarą pasiūlytų vystytojai tokiuose projektuose, ar pasiūlomos papildomos paslaugos.

„Pagrindinė priežastis, jei ir vystytojai už nuomą pageidauja daugiau, tai dėl to, kad pelno lūkestis didesnis.

Kauno atveju kainodara tikrai didesnė negu rinkoje ir vietinį nuomininką yra sunku surasti, bet jie sužaidė ant to, kad iš Rytų šalių studentams yra sunkiau gauti būstą, jie yra labiau mokesni ir gali mokėti didesnę nuomą, bet tuo pačiu gauti ir paslaugas, kurių jiems reikia.

O šiaip statyti ir nuomoti su 5 procentų grąža, kas realiai yra nuomos ir kainos santykis, tai vystytojui labai neapsimokantis dalykas, nes labai mažas pelningumas. Ilgai reikėtų laukti, kol pinigai sugrįš, o tų pinigų įšaldymas neleistų plėtoti naujų projektų, įsigyti naujų sklypų“, – nuomone dalinosi NT analitikas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
2.5333

Už „NT valdų“ kompleksą sostinės P. Lukšio gatvėje aukcione pasiūlyta 4,5 mln. eurų

Ketvirtadienį vykusiame energetikos įmonių holdingo „ Lietuvos energija " antrinės bendrovės...

Už „Luminor“ banko pastatą Klaipėdoje – 1 mln. eurų

Už banko „ Luminor “ pastatą Klaipėdoje pasiūlyta 1,05 mln. eurų (be PVM), patvirtino...

Nuosavo būsto svajonė: po kiek pradiniam įnašui atsideda lietuviai (257)

Norint gauti paskolą būstui, reikia būti sukaupus pradinį įnašą , kuris padengtų bent 15...

Rekonstruos Kauno rotušę: kaina kol kas nutylima (24)

Vienas geriausiai žinomų Kauno objektų – Rotušės rūmai – netrukus pasikeis. Tiesa, iš...

Apklausa: nemaža dalis gyventojų tikisi, kad jų būsto vertė augs (1)

40 proc. šalies gyventojų tikisi, kad per artimiausius trejus metus jų turimo būsto vertė...

Top naujienos

30 metų po Baltijos kelio: Mauricas parodė, kaip toli už nugarų palikome kitas posovietines valstybes (36)

Baltijos šalys yra vienintelės iš anksčiau Tarybų Sąjungai priklausiusių šalių, kurių...

Andrius Tapinas: tai bus didžiausias „Laisvės piknikas“ (54)

Šeštadienį Kauno Nemuno saloje vyks jau trečiasis „ Laisvės piknikas “. Jo organizatorius,...

Nemuno dugną naršęs kaunietis rado sprogmenį

Ketvirtadienį šalia Trijų Mergelių tilto esančiame paplūdimyje poilsiavusiems kauniečiams teko...

VSD pažyma dėl Rozovos: su Rusijos diplomatais derino ir partijos programą, ir koalicijos galimybes buvo tariamasi dėl finansinės paramos, užsakomųjų straipsnių (418)

Seimo narė Irina Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų...

Sveikatos apsaugos ministerija apie tragiškai pasibaigusį gimdymą namuose: tai buvo nelegali veikla (122)

Ketvirtadienį perpiet žiniasklaidą pasiekė žinia apie ankstyvą rytą mirtimi pasibaigusį...

Tomaševskis apie VSD pažymą dėl Rozovos: čia kažkokia nesąmonė (84)

Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis teigia...

Ginčas dėl motociklo „teisių“ turintiems B kategoriją: kodėl egzamino nereikia sėdus į galingesnę mašiną (6)

Seime atsidūręs siūlymas koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (SEAKĮ) ir...

Turistų iš Čekijos akibrokštas sukėlė pasipiktinimo bangą: vargu ar tokį elgesį šventykloje kas nors palaikys pokštu (10)

Nemenką akibrokštą iškrėtė čekų pora, internete paviešinusi vaizdo įrašą, kuriame...

Jautri akimirka – Angelina Jolie vyriausią sūnų išlydėjo į koledžą: stengiuosi nepulti į ašaras

Angelinai Jolie šis trečiadienis buvo itin jautrus. Aktorė savo vyriausiąjį sūnų, Maddoxą,...

Švedijos ambasada pateikė atsakymą: neneigia perdavusi investuotojų nerimą dėl miškų (41)

Švedijos ambasada sako, kad prezidento Gitano Nausėdos komandai perdavė investuotojų nerimą...