Vis dėlto specialistai pataria, į ką atkreipti dėmesį, kad brėžiniais ir vizualizacijomis susižavėję ir preliminarias buto pirkimo sutartis sudarę klientai neliktų ant ledo.

Ketvirtadienį vykusioje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros agentūros (LNTPA) organizuotojo Nekilnojamojo turto konferencijoje kalbėjęs „Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda gyvena dvejopomis nuotaikomis. Pasak jo, kol kas nekilnojamojo turto rinka atrodo sveika, tačiau statistika verčia susimąstyti, ar cikliškumu pasižyminti rinka neartėja dar vienos krizės link.

Savo pristatyme ekspertas dėmesį skyrė Vilniaus nekilnojamojo turto rinkai, mat, 85 proc. visų daugiabučių rinkos būtent ir tenka sostinei.

„Kas kelia nerimą? Tai, kad pagal neparduotų naujos statybos butų pasiūlą artėjame į prieškrizinį lygį“, - pastebėjo M. Žibūda. Kaip skaičiavo, nekilnojamojo turto rinkos specialistas 2015 m. pabaigoje pasiūloje buvo 3819 neparduoti naujos statybos butai, 2007 m. tokių buvo 4169.

„Eikos” atstovas taip pat pridėjo, kad ryškiai matoma didesnė pasiūla vidutinės klasės butų, palyginus su ekonominės klasės. Tokie būstai nekilnojamojo turto vystytojams neša didesnį pelną. Pažiūrėjęs į buvusią krizę M. Žibūda priminė, kad prieškrizinis augimas nekilnojamojo turto rinkoje buvo lemtas ekonominės klasės butų augimu.

„Tai buvo neatsakingo skolinimo pasekmės. Šiuo metu matome tendenciją, kad žmonės perka iš santaupų ir gali sau leisti brangesnius butus“, - skirtumą tarp paskutinį prieškrizinį laikotarpį ir dabar esančią situaciją apibūdino specialistas.

„Eikos“ atstovui nerimo šiek tiek kelia galimas, besiformuojantis butų pasiūlos burbulas, tačiau dėl paklausos specialistas yra ramus. Pasak jo, žiūrint į neparduotų butų skaičių matyti, kad tik apie 20 proc. sudaro fiziškai baigti statyti butai, visa kita – vis dar statoma.

Prisimindamas paskutinę krizę, kai dalis gyventojų pirko dar nepastatytus butus, o atėjus krizei ir nekilnojamojo turto statytojams pradėjus bankrutuoti dalis pirkėjų liko ant ledo, M. Žibūda patarė prieš pasirašant preliminarias pirkimo sutartis pasidomėti, kiek butų jau yra preliminariai parduota. Pasak jo, bankai sutinka finansuoti naujų daugiabučių statybos projektus, jei nekilnojamojo turto vystytojai yra pardavę nors 30 proc. butų.

„Pradedantiesiems statytojams gali būti keliama kartelė ir dar daugiau – iki 50 proc.”, - įžvelgė specialistas.

Žvelgdamas į dabartinę Vilniaus naujos statybos butų pardavimus specialistas taip pat įžvelgė, kad pardavimai jau artėja prie prieškrizinių metų rezultatų. Pernai naujos statybos butų Vilniuje parduota 3449, 2007 m. - 4612.

“Augti vietos dar yra, bet niekas nenori grįžti prie situacijos, kurioje buvome, - pridėjo jis. - Esame netoli tvaraus augimo piko, bet jis dar normalus“.

Kalbėdamas apie kainos pokyčius M. Žibūda skaičiavo, kad kol kas vidutinė kvadratinio metro kaina naujos statybos buto sostinėje dar stipriai atsilieka nuo 2007 m. rezultato. Pernai vidutinė kaina siekė 1600 eur/kv. m, 2007 m. - 2391 eur/kv. m.

Mūsų prognozė būtų, kad neturėtume tikėtis nei kainų kritimo, nei augimo, nebent atskiruose segmentuose gali kaina mažėti“, - komentavo jis.

Pasak specialisto, kainoms neleis augti išsilaikanti didelė pasiūla. Kitų metų pabaigoje, M. Žibūdos nuomone, sostinės neparduotų naujos statybos butų lentynoje turėtų būti 4567 butai. Iš kitos pusės nekilnojamojo turto vystytojai nebeturės stimulų (euro įvedimas, kalbos apie griežtinamas bankų skolinimo taisykles), kurios priverstinai išjudino rinką pernai ir užpernai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (215)