„Niujorke, Londone, Kanadoje jau yra tokie patys labai sėkmingi projektai, kadangi didmiesčiai sutraukia vis daugiau jaunų žmonių. O mes dar nuo Sovietų sąjungos laikų turime patirtį, kai jaunos šeimos gaudavo bendrabučio tipo butelį, iš kurio vėliau kartu su šeima keliaudavo į tokį butą, kuris visiškai užtikrino jų poreikius“, – DELFI sakė „Microlofts“ projekto vadovė Lina Stasiukynienė.
Dar „popieriuje“ esantys mažieji loftai pradėti pardavinėti prieš keletą savaičių. Planuojama, kad trijuose aukštuose įsikūrę būstai su terasomis arba balkonais bus baigti kitų metų sausį ir su daline apdaila kainuos 98-120 tūkst. Lt.
„Idėja prasidėjo nuo to, kaip sukurti jaunam žmogui pirmąjį įperkamą būstą, kurio užtektų patogiam gyvenimui. Kadangi erdvė maža, turto kaina tampa patrauklesnė. Be to, atlikę tyrimą pamatėme, kad auga mažos kvadratūros butų poreikis. Tai ypatingai jaučiama Vilniuje“, – komentavo L. Stasiukynienė.
Investuotojai ima po kelis
Ji pastebi, kad šiuo būstu domisi ne tik jaunimas, bet ir į NT investuojantys vyresni žmonės, kurie jį perka už nuosavas lėšas.
„Yra daug žmonių Lietuvoje, kurie nori investuoti į NT. Turime nemažai tokių, kurie nori investuoti, įrengti ir išnuomoti. Yra tokių žmonių, kurie iškart rezervuoja po keturis-penkis būstus“, – sakė projekto vadovė.
Norintiems įsigyti šiuos loftus bankai siūlo paskolinti 75 proc. sumos, taigi pats naujakurys turi turėti 25 tūkst. Lt pradiniam įnašui ir papildomai pinigų įrengimui.
Pašnekovės skaičiavimu, pasiėmus paskolą 40 metų, bankui per mėnesį reikėtų mokėti 300-400 Lt.
„Jeigu kartais žmogui reikės, mes suteiksime galimybę padaryti vidinę apdailą. Tokiu atveju ekonominės klasės apdaila kainuotų 10-15 tūkst. Lt su virtuvės baldais ir sienine spinta“, – kalbėjo L. Stasiukynienė
Pasak jos, šiuo metu jaučiamas nemažas susidomėjimas – skaičiuojant žodines rezervacijas, rezervuota 15 mažųjų loftų.
Ne svajonių namai, bet įperkama
„Dalį mažų butų įprastiniame daugiabutyje projektuoja dauguma statytojų, nes jie yra likvidi prekė. Tai reiškia, kad paklausa tokiam daiktui yra, nors atrodo, kad jame mažai erdvės, lyg ir nėra, kur apsisukti. Reikia pripažinti, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia nėra didelė ir jie perka ne tai, apie ką svajoja, bet tai, ką gali. Didžiausias mažų butų privalumas yra nedidelė kaina, jie lengvai parduodami“, – komentavo jis.
Anot specialisto, toks būstas tampa prieinamas mažas pajamas turinčiam jaunimui, pradedančiam savarankišką gyvenimą, taip pat ir vyresniems vienišiems žmonėms, kuriems reikia mažiau erdvės.
„Dar vienas privalumas yra tai, kad tokį būstą galėtų nusipirkti tie, kurie negali gauti paskolos. O kai kalbame apie loftus, ne visi bankai noriai jiems skolina, nes dažnai jie nebūna gyvenamosios paskirties objektas. Vieni bankai skolina liberaliai ir į juos žiūri kaip į būstus, o kiti žiūri konservatyviau ir suteikia prastesnes sąlygas. Akivaizdu tai, kad kuo mažesnis plotas ir mažesnė pardavimo kaina, tuo didesnės galimybės įsigyti būstą be paskolos, jeigu žmogus negauna jos banke“, – sakė S. Vagonis.
Kartu pašnekovas pripažįsta, kad vien mažų butų daugiabutis tampa tarsi naujuoju bendrabučiu su savo trūkumais.
„Kai viename pastate projektuojami vien maži butai, iš tiesų kyla grėsmė, kad gali būti nemaža skirtingų gyventojų koncentracija. Su tuo gali būti susiję šiokie tokie nepatogumai. Reikia pripažinti, kad žmonėms vienas iš svarbių faktorių yra kaimynų skaičius. Bet, iš kitos pusės, viską atperka maža kaina. Mažas butas nėra žmogaus svajonių namai, galbūt yra žmonių, kurie svajoja apie mažą butelį, bet didžioji dalis perka ne todėl, kad norėtų gyventi pakankamai ankštai, o todėl kad kaina yra pakankamai patraukli. Tiesiog tai yra šansas turėti nuosavą būstą koks jis bebūtų“, – sakė S. Vagonis.
Kuro aparatūra buvo kuro siurblių ir purkštuvų gamykla, veikusi 1959-2002 m. Gamyklai nutraukus veiklą, pastate buvusi gamybinė įranga demontuota ir parduota iš varžytinių. Dabar buvusios gamyklos teritorijoje steigiasi miestas mieste: čia formuojasi įvairaus dydžio butai, studijos, loftai ir darbui skirtos patalpos.
