„Klientai manęs klausia: gal mums jį „patapetuoti“ ir tada greičiau nupirks? Nenupirks, jeigu tai bus tik pagražinimai bute, kuriam reikalingas kapitalinis remontas“, – teigia „Inreal“ NT brokerė Kristina Šlikienė.
Anot jos, anksčiau tokie butai būdavo įdomūs smulkiems statybinių paslaugų teikėjams, kurie juos suremontuodavo ir pelningai parduodavo. Dabar ir tokių nebeatsiranda, nes taip daryti neapsimoka.
Senų butų, kuriems reikalingas kapitalinis remontas, kainos Panevėžyje šiuo metu siekia apie 860–950 Eur už kv. m.
„Tokių remontuotinų butų kainos per pastaruosius tris mėnesius ne tik neaugo, bet atvirkščiai – sumažėjo maždaug 50 Eur už kv. m. Atrodytų, keista – visur auga, o čia – mažėja. Bet tam yra priežastis – statybos kainų augimas. Labai pabrango ne tik statybinės medžiagos.
Šiuo metu pasamdyti statybininkus, kurie galėtų suremontuoti butą – misija neįmanoma. Pirkti prieš žiemą būstą, kuriame negalėsi gyventi? Tokia perspektyva pirkėjams neatrodo patraukli“, – sako K. Šlikienė. Tikėtina, kad šio segmento kainos gali dar mažėti, kol atitiks pirkėjų lūkesčius. Juolab kad artėjanti žiema butų savininkams bus tikrai nepigi.
Nekilnojamojo turto rinkos specialistės nuomone, suremontuoti apleistą būstą, padaryti jį tinkamą gyventi šiandien nebeužteks į jo kvadratinį metrą investuoti 300–400 eurų.
„Prieš pusmetį 2 kambarių apie 50 kv. m ploto butą sutvarkyti už 20 000 Eur buvo įmanoma. Šiandien to negana. Reikia bent 30 000, o ir daugiau“, – teigia brokerė.
Panevėžyje naujai suremontuotų butų, į kuriuos galima keltis ir gyventi, kvadratinis metras šiuo metu kainuoja 1200–1300 Eur.
Per pusmetį kaina ūgtelėjo iki 5 proc. Butų su daline apdaila naujuose projektuose kainos siekia apie 1450–1650 Eur už kv. m.
Butas ar namas
Individualių namų kvartaluose vis dar darbymetis – stengiamasi darbus baigti iki žiemos. Tačiau tie, kurie nepradėjo, taip pat ir Panevėžio plėtotojai, jau ima svarstyti, ar verta imtis naujų projektų.
„Sklypas įsigytas, projektai suderinti, net medžiagos supirktos, bet ar laikas pradėti statybas, ar pirks?“ – sako K. Šlikienė.
Anot jos, jei kaina bus adekvati – atsiras ir pirkėjas.
Tiesa, ji pripažįsta, kad jau nėra tokio ažiotažo, kaip prieš pusmetį, kai per dieną sulaukdavo bent kelių skambučių ieškančiųjų, kas parduotų naujos statybos namą. Dar prieš metus 180–200 kv. m naujas namas Panevėžio priemiestyje kainuodavo 200 tūkst. eurų. Šiandien tokia kaina jau nieko nebestebina.
Paklausūs ir senos statybos, bet tinkami gyventi namai, kurių nebūtina skubiai remontuoti. Tokių kaina Panevėžyje svyruoja nuo 80 iki 160 tūkst. eurų, priklausomai nuo vietos, namo dydžio ir būklės.
Specialistė sako, kad Aukštaitijos sostinėje, kur atstumai nuo individualių namų kvartalų iki miesto centro nėra dideli, dažnas pirkėjas rimtai svarsto, ar investuoti 80 tūkst. eurų į 3–4 kambarių butą, ar tiek pat išleisti kad ir nenaujos statybos būstui „su krapų lysve, smėlio dėže ir tvora“. Per karantiną išaugusi sodybų paklausa, pasak Panevėžio nekilnojamojo turto rinkos dalyvių, ir toliau nekrenta.
Sodybų Panevėžio rajone kainos labai įvairios – nuo 15 iki 150 tūkstančių eurų, kaip ir patys objektai. Nuomininkai ukrainiečiai Būsto Panevėžyje nuomos rinkoje pagrindiniai klientai šiuo metu – ukrainiečiai.
Visgi, kaip tvirtina K. Šlikienė, savininkai prisibijo šių nuomininkų ne tik dėl potencialaus nemokumo, bet ir nežinios, kiek laiko jie gyvens išsinuomotame bute. Kainos nuomos rinkoje per pusmetį nedaug keitėsi. Vieno kambario butą Panevėžyje šiuo metu galima išsinuomoti už 200–280 Eur per mėnesį, dviejų kambarių – už 250–350 Eur, priklausomai nuo vietos, būklės ir įrengimo.
„Capital Panevėžys“ biuro vadovas Vitalijus Lialis irgi sutinka, kad būsto nuomos rinkoje dažniausi žaidėjai – ukrainiečiai.
Anot jo, vos pasirodžius naujam būsto nuomos skelbimui skambina praktiškai vien atvykusieji iš Ukrainos.
„Ukrainiečiai skambina net iš kitų Europos valstybių, desperatiškai ieško stogo virš galvos. Esant tokiam nuomos poreikiui, kai kurie nuomotojai naudojasi situacija ir kelia kainas, nes žino, kad ukrainiečiai vis tiek nuomosis. Bet čia lazda su dviem galais – išnuomos brangiai, bet žmonės pagyvens mėnesį kitą ir atsiradus pigesniam variantui iš karto išeis“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ne visi nuomininkų ieškantys panevėžiečiai nori savo turto raktus patikėti karo pabėgėliams. Visgi, pasak V. Lialio, praktika rodo, kad tokia baimė nepagrįsta.
„Kiek esame išnuomoję butų ukrainiečiams, galime patvirtinti, kad tai tvarkingi ir sąžiningi nuomininkai. Neturėjome tokių atvejų, kad nesitvarkytų, keltų triukšmą ar nesumokėtų mokesčių“, – teigė V. Lialis.
Laukimo nuotaikos V. Lialis patvirtina, kad būstų pirkimo ažiotažas Panevėžyje nuslūgęs – nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas štilis.
„Pirkėjų aktyvumas tikrai mažesnis. Daugiausia tvarkomos anksčiau rezervuotų butų bei kito nekilnojamojo turto pirkimo sutartys. Palyginti su pernai panašiu laikotarpiu, brokerių paslaugų sandėrių mūsų bendrovės tinkle sumažėjo apie 10 proc., sutarčių – kiek daugiau. Išvadas daryti dar ankstoka, ar visus paveikė vasarą, ar artėjančios krizės nuotaikos“, – sako agentūros vadovas.
Jo nuomone, išskirti, kas šiuo metu paklausiausia, labai sunku – perkama viskas: nuo sklypų iki butų ir namų.
O kainos jau keli mėnesius išlieka panašios.
„Iš turto savininkų girdime, kad nė vienas neskubės mažinti kainos, ypač jeigu nėra skubos parduoti. Bet jeigu atsirastų daugiau tų, kuriems „dega“ parduoti, pajudės visų kainų traukinys. Kita vertus, ekonomistai Vilniuje prognozuoja, kad kainos ir toliau augs, ta mada ateis ir iki mūsų“, – mano V. Lialis.
