Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės Rūtos Baškytės, griauti siūloma tik kelis pastatus, kiti – juos sumažinus, performavus, iš dalies nugriovus galėtų likti stovėti, jei šeimininkai sutiktų pasirašyti taikos sutartį.
„Trys pastatai, esantys Rėzos adresu 1 - vadinamieji jachtininkų viešbučiai ir restoranas, druskų sandėlis ir vadinamieji Baobabai, trys pastatai Preilos buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje“, - kas turėtų būti griaunama, vardijo R. Baškytė.
Tuo tarpu Neringos meras Antanas Vinkus prašo nieko negriauti ir verčiau atiduoti pastatus naudoti visuomenės reikmėms, nes, anot jo, statybos savo laiku buvo vykdomos legaliai.
„Žmonės gavo visus parašus, sutvarkė dokumentus, ėjo į bankus, ėmė paskolas ir vykdė statybas. Ir 5-6 metus tos statybos buvo vykdomos, kur buvo Saugomų teritorijų ir visos kitos institucijos, kurios turėjo vykdyti savo funkcijas? Net dalyvavo ir plojo turbūt keliant pabaigtuvių vainiką. Praėjo penkeri - šešeri metai ir mes atsibudome ir keliame klausimą...“, - stebėjosi A. Vinkus. Jis įsitikinęs, kad griautini pastatai galėtų būti atiduoti socialiniam būstui, galėtų būti įkurtas jachtklubas ar kitos organizacijos.
„Manau, kad šiuo metu griovimas to, kas pastatyta, būtų tam tikras, drįstų pasakyti, psichologinis vandalizmas (…) Mes labai prašome ir Vyriausybės priimti kompromisinį sprendimą, kad nereikėtų griauti“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė A. Vinkus.
Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pasiūlymus perimti griautinus pastatus visuomenės reikmėms apibūdino kaip „kontraversiškus“. Anot jo, bet koks taikos susitarimas, jeigu toks ir būtų rastas, vis tiek turėtų būti patvirtintas teisme. Galutinį sprendimą Vyriausybė ketina priimti sausio 9-ą dieną, kol kas ketinama su dvidešimčia šeimininkų tartis taikiai.
„Mes turime nepamiršti, kad valstybės tarnautojai sukūrė šią problemą. Ne statytojai, o valstybės tarnautojai. Vyriausybė turi pasiūlyti kažkokį sprendimą, kuris būtų priimtinas visiems“, - kalbėjo D. Matulionis. Anot jo, jeigu nebūtų ieškoma taikos susitarimo, valstybė turėtų sumokėti per 100 mln. litų kompensacijų.
„Šiaip atsakomybės už savo parašą ypač derinant dokumentus mūsų teisinėje sistemoje nėra sureglamentuota“, - kalbėjo D. Matulionis. Todėl, anot jo, Teisingumo ministerija įpareigota sugriežtinti tarnautojų atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus.
Vienos iš garsiausių užginčytų statybų yra krepšininko Arvydo Sabonio bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ Kuršių nerijoje, Preilos gyvenvietėje, pastatyti boteliai, kuriuos teismai nurodė nugriauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų balandį įpareigojo įmonę per pusę metų nugriauti keturiolika neteisėtai pastatytų botelių, bet iki šiol jie nenugriauti.
