Už komunalines paslaugas nesusimokančių socialiniame būste gyvenančių asmenų skolos gula ir ant Vilniuje mokesčius mokančių gyventojų pečių. Vilniaus miesto savivaldybė įtraukiama į teisminius ginčus bei po jų verčiama susimokėti už gyventojams patikėtų būstų skolas.
Rugpjūčio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atmetė Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti ankstesnį teismo sprendimą, kuriuo elektros tiekėjui „Lesto“ buvo priteista 1020 Lt už nesumokėtą elektros energiją. Savivaldybė į ieškinį buvo įtraukta kartu su keturiais socialiniame būste gyvenusiais asmenimis. Kadangi būstas nuosavybės teise priklausė savivaldybei, nepavykus išieškoti sumos iš buvusių gyventojų, ją teks apmokėti savivaldybei.
Tuo pačiu metu Vilniaus apygardos teisme buvo atmestas dar vienas apeliacinis skundas, kuris paliko Vilniaus miesto savivaldybę atsakingą už beveik 568 Lt skolą, kuri susidarė socialiniame būste gyvenant dviem asmenims ir nemokant už elektros energiją.
Tai tik pora pavyzdžių iš nesibaigiančios kovos su komunalinių mokesčių nemokančiais socialinio būsto gyventojais.
Tiesa, tokios nemalonios situacijos būtų galima išvengti, jei socialinį būstą turintys gyventojai, įsikraustę į naujus namus, tvarkingai pasirašytų pirkimo-pardavimo sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais.
Bylos teisme – ne vienetinis atvejis
Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys teigė, kad šiuo metu ant teisėjų stalo - 10 bylų, kuriose atsakovu ar bendraatsakovu yra Vilniaus miesto savivaldybė.
Pasak jo, už atsiskaitymą atsakingas vartotojas, tačiau, jei nėra pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties, laikoma, kad už paslaugos suteikimą atsakingas patalpų savininkas.
„Taigi, jei socialinio būsto nuomininkas nesudaro rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikoma, kad sutartis sudaryta su savininku – Vilniaus miesto savivaldybe, ir jai tenka prievolė sumokėti už bute sunaudotą elektros energiją. Atitinkamai vėliau ji turi teisę šių sumų reikalauti iš savo nuomininkų“, - aiškino E. Naprys.
Kaip teigė „Lesto“ atstovas, jei socialinio būsto gyventojas yra sudaręs sutartį su bendrove, pirmiausia bandoma išieškoti skolą iš nuomininko (skambučiai, pranešimai, įspėjimai, perdavimas išieškojimo įmonėms). Tačiau, jei šios priemonės būna neveiksmingos, dėl skolos kreipiamasi į teismą, įtraukiant ir buto savininką – Vilniaus miesto savivaldybę.
Jei sutarties su socialinio būsto gyventoju nėra, iš pradžių taip pat bandoma išieškoti skolą iš būste gyvenančių asmenų. Jei šie veiksmai neveiksmingi, į teismą perduodama tik savivaldybė kaip savininkas.
„Lesto“ skaičiuoja, kad per paskutinius keturis mėnesius vidutinė socialinio būsto skola už elektros energiją buvo 2 896 Lt. Vidutinė vieno socialinio būsto kliento skola vidutiniškai sudaro 326 Lt.
Šiuo metu į teismą „Lesto“ yra perdavęs 56 bylas dėl 33 tūkst. Lt socialinių būstų skolos.
Šilumą Vilniuje teikiančios bendrovės „Vilniaus energija“ atstovas Nerijus Mikalajūnas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės skola įmonei siekia 53 mln. Lt, tačiau, kuri jos dalis susidarė dėl socialinių būstų skolos, pasakyti negalėjo.
„Į skolą žiūrime kompleksiškai ir, suprasdami miesto prastą finansinę padėtį, bandome tartis su savivaldybe atskirai“, - teigė N. Mikalajūnas.
Teigia, kad sutartis sudaryti privaloma
Už socialinių būstų administravimą Vilniaus mieste atsakinga savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. Savivaldybės socialinio būsto skyriaus vedėjas Vidutis Bareikis aiškino, kad, miesto tarybai skyrus socialinį būstą, gyventojas per nurodytą laiką turi pasirašyti nuomos sutartį. Jei tai nepadaroma laiku, netenkama teisės į gautą socialinį būstą.
„Gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi pareigą sudaryti sutartis dėl paslaugų teikimo su komunalines ir kitas susijusias paslaugas teikiančiomis įmonėmis bei atsiskaityti su paslaugų teikėjais už patalpose sunaudotą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją bei kitas komunalines paslaugas“, - teigė V. Bareikis.
Šiuo metu gyvenamųjų patalpų, kurios priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, nuomos sutartis yra sudarę 3793 nuomininkai.
„Nuomininkai, kurie gyvenamosiose patalpose gyvena be nuomos sutarties, laikomi savavališkai užėmę patalpas ir yra keldinami iš jų teismo tvarka“, - tvirtino įmonės vadovas.
Duomenų apie socialiame būste gyvenančių asmenų atsiskaitymą už komunalines paslaugas V. Bareikis pateikti negalėjo: „Sutartis su paslaugų teikėjais sudaro gyvenamųjų patalpų nuomininkai, kurie ir atsiskaito su komunalines ir kitas susijusias paslaugas teikiančiomis įmonėmis įstatymų nustatyta tvarka. Todėl negalime pateikti duomenų apie gyventojų atsiskaitymą už jų nuomojamose patalpose suteiktas komunalines ir kitas paslaugas“.
