aA
Nekilnojamojo turto rinkos burbului Švedijoje artėjant pabaigos link, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad rizikos išlieka labai minimalios. Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas vis dar įžvelgia skandinaviškų bankų koncentracijos pavojų Lietuvoje bei siūlo juos skaldyti.
Eurai
© DELFI / Karolina Pansevič

Švedijos nekilnojamojo turto rinka pastaraisiais metais augo itin sparčiai. Gyvenamojo būsto kainos nuo 2012 metų išaugo bene 50 proc. bei vienu metu prieškrizinį kainų lygį viršijo 70 proc.

Tokį nepamatuotą nekilnojamojo turto kainų augimą lėmė spartus Švedijos ekonomikos augimas bei valstybės centrinio banko nustatyta neigiama palūkanų norma.

Eurostato duomenimis, Švedijos namų ūkio įsiskolinimas yra itin aukštas, o biuro nuomos kaina yra dvigubai didesnė nei Amsterdame, Berlyne, Briuselyje ar Kopenhagoje. Norint įsigyti būstą Stokholme, už kvadratinį metrą teks sumokėti beveik 7 tūkst. eurų.

Kainų burbulo pabaiga

Ilgą laiką augusios nekilnojamojo turto kainos per pastaruosius metus Švedijoje krito apie 11 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad tai yra geriausias galimas scenarijus Švedijai, o kainų nuosmukis žymi ne burbulo sprogimą, bet kainų stabilizavimąsi.

„Problema Švedijos ekonomikai būtų, jei kainos nukristų daugiau nei 20 proc. Tokio scenarijaus tikimybė išlieka maža“, – prognozavo ekonomistas.

Nekilnojamojo turto kainos: problemos Švedijoje galėtų persikelti į Lietuvą
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot jo, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad būsto kainų augimas kilo ne dėl spekuliacinio pobūdžio sandorių, kada būstą, kaip investiciją, įsigyja kitų šalių gyventojai, o dėl natūralios paklausos padidėjimo ir mažos būstų pasiūlos, todėl toks kainų augimas yra mažiau žalingas.

O štai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas sako: dabar yra svarbiausia, kad stabilizavusios kainos nepradėtų dar labiau kristi arba kilti į aukštesnį lygį.

„Geriausia, kad kainos kiltų ne smarkiau, nei kyla žmonių perkamoji galia arba dar geriau – vartojimo kainų infliacija, tai yra 2–3 proc. per metus. Toleruotina ir 5–6 proc., bet jei tendecijos yra spartesnės, tai visada kelia grėsmių“, – sakė S. Jakeliūnas.

Palūkanų normos didėjimas – papildoma grėsmė

Nors kainos stabilizavosi, situaciją galėtų pakeisti padidinta palūkanų norma, kuri šiuo metu šalyje yra neigiama.

Vienas didžiausių investicinių bankų pasaulyje „Goldman Sachs“ įspėjo: jei palūkanų norma Švedijoje pradės augti sparčiau nei prognozuota, šalies gyventojai, turintys finansinių įsipareigojimų, gali susidurti su didelėmis rizikomis.

S. Jakeliūno nuomone, yra tikėtina, kad palūkanos Švedijoje didės, bei pastebi, kad žmonės šalyje vis dažniau skolinasi kintamomis palūkanomis, todėl tai kelia papildomų pavojų.

„Centrinis Švedijos bankas indikuoja, kad pasikeitus palūkanoms tie žmonės patirtų didesnes paskolų patarnavimo išlaidas, jeigu toliau tendencija išsilaikytų, visa tai galėtų susidėti į problemas Švedijoje, kurios vienokiu ar kitokiu mastu persikeltų į Lietuvą“, – sakė S. Jakeliūnas.

„Swedbank“ ekonomisto N. Mačiulio nuomonė buvo kitokia.

Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Jei būtų ženklų, kad užimtumas mažėja, atlyginimai didėja nepakankamai ar yra padidėjęs namų ūkių pažeidžiamumas, tai natūralu, kad Švedijos centrinis bankas atidėtų sprendimą didinti palūkanas“, – savo nuomone dalijosi N. Mačiulis.

Anot jo, didžiausia problema yra ne palūkanų dydis, o tai, kad didesnė dalis gyventojų turi amortizuoti paskolas.

„Iki šiol jie turėjo galimybę tiesiog mokėti palūkanas, nereikėjo grąžinti paskolų ir tai yra viena priežasčių, kodėl būsto kainos praėjusiais metais sumažėjo dešimtadaliu“, – sakė N. Mačiulis.

Nuomonės dėl Švedijos ekonominės būklės išsiskyrė

Remiantis naujausia Europos Komisijos ataskaita, prognozuojama, kad Švedijos ekonomikos augimas 2019 metais sulėtės, tačiu augimas vis dar sieks 1,8 proc.

N. Mačiulio nuomone, Švedijos ekonomika yra viena iš stipresnių Europos Sąjungoje.

„Jei pažiūrėtume Skandinavijos bankų finansinius rodiklius, jų kapitalo pakankamumo bei likvidumo rodiklius, jie yra geriausi ES ir vieni geriausių pasaulyje. Finansinė būklė yra pavydėtina. Daugelis Prancūzijos, Vokietijos bankus tokių rodiklių niekada nematė ir nematys“, – sakė ekonomistas.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Karolina Pansevič

S. Jakeliūnas nebuvo toks optimistiškas ir teigė, kad naujausioje Švedijos centrinio banko apžvalgoje finansinio pažeidžiamumo indeksas yra aukščiausiame visų laikų lygyje, o Švedijoje atsiradusios finansinės problemos tam tikra apimtimi galėtų persikelti ir į Lietuvą.

Lietuvos bankų priklausomybė nuo Skandinavijos – mažėja

S. Jakeliūnas mato grėsmę, kad Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų kapitalo dalį sudaro iš motininių bankų pervedami pinigai.

„Ypatingai svarbus elementas, kuris ir Lietuvoje sukėlė problemų – priklausomybė nuo išorės finansavimų. Bankai skolinasi iš motininių bankų ir gana intensyviai“, – teigė S. Jakeliūnas.

Jis pastebi, kad 2008 metais kilus finansų krizei, užstrigo perfinansavimo grandinė.

„Švedijos motininiai bankai, siekdami spręsti savo problemas, kad nekiltų krizė Švedijoje, jie nebeperskolino lėšų dukteriniams bankams“, – sakė S. Jakeliūnas.

Anot jo, siekiant išvengti tokių pačių pasėkmių reikia skaldyti skandinaviškų bankų koncentraciją.

Nekilnojamojo turto kainos: problemos Švedijoje galėtų persikelti į Lietuvą
© DELFI / Karolina Pansevič

„Aš ne kritiškai vertinu skandinaviškus bankus, bet tai, kad jų koncentracija ir mūsų priklausomybė nuo jų yra didelė. Todėl tą koncentraciją reikėtų skaldyti, kad mažėtų rizika mūsų finansų sistemai ir mūsų ekonomikai“, – teigė jis.

N. Mačiulio nuomone, nors priklausomybė nuo motininių bankų išlieka, ji mažėja.

„Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai yra vis mažiau priklausomi nuo Skandinavijos bankų, nes turi čia pakankamai kapitalo. Indėlių portfelis yra didesnis nei paskolų portfelis, tai natūralu, kad priklausomybė nuo finansavimo iš Skandinavijos bankų yra daug mažesnė, nei buvo prieš 10–15 metų. Tuomet kreditavimo politika labai priklausė nuo Skandinavijos šalių, o dabar ta priklausomybė yra labai sumažėjusi“, – sakė jis.

Taip pat N. Mačiulis pridūrė, kad net ir didesnio sukrėtimo atveju finansinis Lietuvos pažeidžiamumas yra mažesnis, nei buvo praeityje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
3.8333

„YIT Lietuvos“ būsto projektui Šnipiškėse iškilo grėsmė (4)

Nacionalinė žemės tarnyba svarsto galimybę žemės grąžinimui atriekti dalį sklypo sostinės...

Beveik tūkstantis piliečių už mieste turėtą žemę pasirinko miško plotus (4)

Beveik tūkstantis piliečių iki birželio 1 dienos pateikė prašymus Nacionalinei žemės tarnybai...

Suplanuotas naujas verslo centras sostinės Žalgirio gatvėje (5)

INREAL grupė pranešė, kad pradeda naujo A+ energinės klasės verslo centro plėtrą...

Elektrėnai už individualaus namo kainą kviečia įkurti viešbutį miesto centre (6)

Elektrėnų savivaldybė ieško investuotojo sklypui su apleistu pastatu miesto centre, marių...

Mauricas: NT kainų augimas išsikvepia. Bus reikalų (95)

Panašu, kad keletą metų trukęs pasaulinis nekilnojamo turto (NT) kainų augimo ciklas po truputį...

Top naujienos

Vilniuje žmones traiškiusį Balkūną lygtinai paleido į laisvę, jis vėl sukėlė avariją ir iš jos paspruko (67)

Prieš aštuonerius metus visą Lietuvą sukrėtusios kraupios avarijos, per kurią žuvo jaunas vyras...

Artinasi galinga stichija: kuriems Lietuvos miestams klius labiausiai (6)

Atrodo, kad iki trečiadienio pietų alinęs karštis tuoj galingai pasitrauks. Meteorologų tarnybos...

Šimonytė – apie veikimu prieš ją kaltinamą Dagį: palaikymo nejaučiau

Prieš Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai sustabdant Rimanto...

Keisčiausia politinė krizė? Putinas ėmėsi žaibiškų veiksmų (98)

Tai turbūt bus keisčiausia šių metų politinė krizė. Plonytis pretekstas įžiebė audringus...

Latvija ir Estija nori, kad Baltijos šalys derintų alkoholio akcizų dydžius

Latvijos vyriausybės vadovas Krisjanis Karinis po pokalbio su Estijos premjeru Juri Ratu pareiškė,...

Smūgį iš konservatorių gavęs Dagys pažėrė kaltinimų Gabrieliui Landsbergiui (138)

Rimantas Jonas Dagys , kurio narystė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD...

Įspėja dėl itin aukštos UV spinduliuotės: ypač susirūpinti turėtų vilniečiai gydytojų patarimai

Meteorologai trečiadienį ne tik daug kur Lietuvoje prognozuoja 30 o C, bet ir įspėja dėl...

Nutraukė sutartį dėl pensijos kaupimo, tačiau pinigų neatgavo: laukia kompensacija (6)

Janina nusprendė papildomai kaupi III pensijų pakopoje, tačiau gavusi metinę fondo veiklos...

Nidos-Smiltynės plente kemperis prispaudė žmogų (4)

Trečiadienį 10.14 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...