Išsinuomojo su stovu karstui
DELFI skaitytoja pasakoja, kad prieš ketverius metus bičiuliui Kaune skubiai prireikė buto, todėl jis raktus iš šeimininkų pasiėmė net neapžiūrėjęs būsto.
„ Buvo ruduo, ateina jis vakare į tą butą, o ten kadagiais koridorius nubarstytas, langai užkalti juodai, o svetainėj padaryta pakyla karstui, uždengta juodai, aplink dar vainikų likę, kabo močiutės nuotrauka su juodu kaspinu. Paaiškėjo, kad išnuomojo iš karto po laidotuvių ir dingo keliems mėnesiams tie močiutės vaikai“, - prisimena Ingrida. Anot jos, tame bute naujajam nuomininkui teko gyventi dar kelis mėnesius, kol susirado kitą. Kiti skaitytojai prisimena, kad per patį piką skelbimus tekdavo pradėti naršyti jau paryčiais, o skelbimų laikraštį pirkti iš karto, kai tik pradėdavo darbą spaudos kioskai. Patys pirmieji, suradę dominantį skelbimą šeimininkus žadindavo ir nuo pusės septynių ryto.
„Butus išsinuomodavome net nematę. Paskambini, išsiaiškini svarbiausius dalykus, pasakai, kad išsinuomojai jau ir leki apžiūrėti. Jeigu spėji – pasisekė. Tokiomis aplinkybėmis nuvažiavome pas šeimininkus, kurie turėjo galybę paveikslų bute ir mus kurį laiką klausinėjo apie meną. Buto mums neišnuomojo, nes nepasakėme, kas autorius vieno jų turimo paveikslo“, - rašo Marius.
Aleksandra prisimena, kad buto negavo dėl to, kad yra aukštaitė.
„Kai paskambinau dėl nuomojamo buto šeimininkė ilgai klausinėjo kas aš, ką veikiu, iš kur atvažiavau. Iš Utenos, sakau. „O, man regis, mes nenorime išnuomoti buto aukštaičiams“, - ir padėjo ragelį.
Dar vienas DELFI skaitytojas pasakoja istoriją, kad buto šeimininkė paprašė jų nuotraukų, kad šias nuneštų būrėjai, kuri turėjo įvertinti, kiek patikimi ir geri žmonės jie buvę.
Parduoda slėptuves kataklizmų atveju
Praėjus nekilnojamo turto pikui skelbimų portaluose pasitaiko įvairių neatitikimų. Pavyzdžiui trijų skirtingų agentūrų parduodamas butas gali pabrangti ir trylika tūkstančių litų arba galima rasti ir pasiūlymų įsigyti butą slėptuvėje nuo aviacijos antpuolių, branduolinio karo ir kitų nelaimių.
„Parduodamas nestandartinis butas – VIP slėptuvė pačiame Vilniaus centre (prie pat Gedimino prospekto), butas įrengtas ypatingo saugumo patalpose. Jos buvo pritaikytos atlaikyti aviacijos antpuolius ir kitus kataklizmus, kas ypač aktualu šiandieniniame pasaulyje ;-) Patalpos gerai įrengtos : keramikinė grindų danga, ekonomiškas daugiafunkcinis apšvietimas, moderni autonominė rekuperacinė vėdinimo sistema, originalus interjeras. (...) Po branduolinio sprogimo ilgi laukimo metai neužtruks prabėgti
žaidžiant biliardą, šaškes, monopolį.
Puikiai fizinei ir emocinei būklei palaikyti įrengtas SPA centras-pirtis. Ryšį su išoriniu pasauliu palaikyti padės internetas bei nemokama kabelinė televizija. O dabar apie maloniausius dalykus – BUTO ŠILDYMAS KAINUOJA 0,00 LITŲ. Jūs supratote teisingai 0,00 Lt. Dėl savo puikios strateginės vietos patalpos šildymo nereikalauja“, - nestandartinis butas reklamuojamas NT skelbimų portaluose.
Sodo namelis už 31 mln. litų
Vienas nekilnojamojo turto brokeris pasakoja, kaip vieni sodo namelio pardavėjai norėjo 120 kartų didesnės kainos, nei turtas buvo vertas.
„ 2006 metų viduvasarį pasiskambino klientas vyras, kuris užsimanė parduoti savo sodo sklypą su, anot jo, puikiu namu labai gražioje vietoje Vilniuje. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo 6 arų sodo sklypas su paprastu sodo namuku Vilniuje prie Žaliųjų Ežerų esančiuose soduose. Paprastai tokiu atveju stengiuosi viską išsiaiškinti apie norimą kliento parduoti turtą telefonu - tam, kad negaiščiau laiko, jei turto savininko lūkesčiai smarkiai skirtųsi nuo realios pardavimo kainos. Bet šiuo atveju buvo kitaip - klientas primygtinai reikalavo susitikti ir parodyti savo „nepaprasto grožio turtą“, nes „perteikti to žodžiais buvo neįmanoma“.
Taigi neturėdamas kitos išeities, sutikau. Atvažiavo manęs pasiimti du vyrai - tėvas apie 70 metų amžiaus ir jo sūnus - pusamžis vyras su savo senuku „mersedesu“. Jau nuo pat pirmo kontakto minutės pamačiau, kad šitie klientai bus "įdomūs" - kalbėjo apie didžiulę būsimo euro įtaką kainoms Lietuvoje, apie tai, kad yra matę didžias vilas, dvarus Ispanijoje ir kitose šalyse.
Ramiai besišnekučiuodami apie rinkos aktualijas, privažiavome Žaliųjų ežerų pagrindinę maudyvietę, kur tuo metu buvo begalė žmonių, mat buvo labai šilta vasaros popietė. Tėvas man liepė eiti kartu su juo, o sūnų nusiuntė laukti jau namuose. Dar bandžiau sakyti, kad šias vietas gerai žinau, esu nekart buvęs, bet veltui.. Kol jis pasakojo legendas, kokia nuostabi ši vieta, švarus ežero vanduo, aš visas sukaitęs, kostiumuotas ir su portfeliu sukaitęs laipiojau per poilsiaujančius žmones...
Įveikėme nemažą pakrantės dalį, įkopėme į kalną – mano kompanjonas ropštėsi kniūbsčias, po valandos taip priėjome sodo vidury esantį taip išliaupsintą namuką kuris niekuo nesiskyrė nuo eilinio sodo sklypuko su namuku - tai buvo 6 arų apžėlęs sodo sklypas su paprastu senu apie 80 m² dydžio sodo namuku. Iškart mintyse pasiskaičiavau jo vertę - apie 250-300 tūkst. Lt. Sodo savininkai vis liaupsindami savo turtą pasikvietė mane vidun pasišnekėti apie jo kainą. Prisėdome, parodė dokumentus, klausiu, tai kokia yra jūsų nuomonė dėl pardavimo kainos, už kiek norėtumėte parduoti?
Vyrai susižvalgė ir tarė: devyni. „Kas devyni?“, - klausiu sutrikęs. „Devyni milijonai“, - jie man atsako. „Kaip, devyni milijonai“?, - netikiu. O jie: kadangi jau esame Europos Sąjungoje ir greitai bus euras, tai skaičiuokime eurais - t.y. devyni milijonai eurų.
Sakau, ponai, gal eikime į lauką parūkyti, nes neramu pasidarė tame kambariuke, kai jų akys į mane klausiamai smigo ir laukė patvirtinimo. Jie lauke papasakojo, kad netoli autobusų stotelė, susisiekimas puikus. Dar pasakiau, kad tikriausiai jų pirkėjui už 9 mln. eurų nebus tokia svarbi autobusų stotelė, nes jų vaikai veikiausiai ir asmeninius vairuotojus turės...
Galiausiai sėdome važiuoti atgal į biurą. Buvau labai laimingas, kai pajudėjome atgal, apie realią kainą vengiau kalbėti, kad tik būčiau saugus parvežtas atgal. Tiesa, kelionė ir tai nebuvo tokia saugi - užsikalbėjęs vairuotojas - matyt, jau skaičiuodamas gautus milijonus, pravažiavo per raudoną šviesoforą ir vos nenutrenkė žmonių, einančių per perėją. Buvau turbūt pats laimingiausiai brokeris, kai pasiekėme biurą ir atsisveikinau su jais, sutaręs, kad kitą dieną paskambinsiu ir pasakysiu realią jų turto kainą.
Kitą dieną perskambinau ir tiesiai pasakiau, ko vertas jų turtas. Jie per daug nesutriko – paprašė laiko pagalvoti ir kitą dieną perskambinę prašė pardavinėti bent už 1 mln. Kuomet atsisakiau, keletą kartų vis paskambindavo pasiklausti, ar nepersigalvojome...
Klientų lūkesčiai buvo gauti 9 mln. eurų, t. y. virš 31 mln. Lt., o reali turto vertė tuo metu buvo apie 250-300 tūkst. Lt. - apie 120 kartų daugiau, nei realu būtų buvę parduoti“, - pasakoja vienos sostinės NT agentūrų brokeris.
