aA
Šeši iš penkiolikos į valstybės institucijų atliekamą atsparumo gaisrui tyrimą atrinktų pastatų savininkų kol kas nesutinka jame dalyvauti. Tarp rizikingų objektų yra arenų, prekybos centrų, administracinių pastatų.

Apie tai antradienį Gaisrinių tyrimų centre surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.

„Statinių gaisrinės saugos reikalavimai yra vieni esminių projektuojant ir statant pastatus. Tie reikalavimai iš tiesų yra pakankamai aukšti ir pagrįsti duomenimis – tuo, kad į šių reikalavimų laikymąsi turėtų būti labai rimtai žiūrima, nes kilus gaisrui, nuo kurio nei vienas nesame apsaugotas, būtent dėl tų reikalavimų gali būti daug didesnės galimybės tiek užgesinti gaisrą, tiek apsisaugoti nuo žalos turtui ar asmenų sveikatai ir gyvybei.

Pagal įprastą praktiką, atitikimas tiems reikalavimams tikrinamas statybos proceso, o labiausiai – statybos užbaigimo metu, t.y. prieš pradedant pastatą naudoti. Tuo metu didžiausia rizika, jeigu kiltų gaisras, susiklosto jau naudojant pastatą“, – dėstė ji.

R. Brandišauskienė aiškino, kad patikrinimas vyksta dvejopai: arba valstybinei komisijai dalyvaujant ir priimant pastatą kaip tinkamą naudoti, arba tam tikrais atvejais, kai pastatai paprastesni – statytojui deklaruojant, kad jis įvykdė visus projekte numatytus sprendinius tinkamai, kad jie atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu užbaigia statinio statybą.

Rėda Brandišauskienė
Rėda Brandišauskienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Problema ta, kad visas teisinis reguliavimas ir kontrolės institucijų įgaliojimai yra numatyti darant prielaidą, kad viskas įvyks tinkamai statybos ir statinio užbaigimo metu. Tačiau tiesa yra ta, kad dėl vadinamojo žmogiškojo faktoriaus, dėl tam tikro aplaidumo, kartais ir dėl piktnaudžiavimo, nes tų reikalavimų išpildymas tikrai kainuoja, susiklosto situacijos, kuomet ne viskas įvyksta tinkamai, nors yra įforminta tarsi tinkamai.

Šioje vietoje turime situaciją, kuomet institucijoms dabar susibūrus į komisiją, buvo pastebėta, kad teisinis reguliavimas nesuteikia pakankamų kontrolės įrankių, kad patikrintų statybą po to, kai ji yra užbaigta“, – pasakojo ji.

Vykdo tyrimą

Praėjusių metų spalį aplinkos ministro Kęstučio Navicko nurodymu buvo sudaryta speciali komisija, kurios tikslas – išsiaiškinti, ar Lietuvoje gali kilti gaisras, panašus į pernai „Grenfell Tower“ pastate Londone kilusį, kurio metu žuvo 71 žmogus.

„Tai yra vienas iš svarbiausių mūsų komisijos darbų – atlikti patikrinimus, nepaisant to, kad statiniai yra baigti ir šiuo metu naudojami. Tai darome sutelkus tuos institucijų įgaliojimus, kuriuos turime, taip pat – įkalbėjus statinių savininkus geranoriškai bendradarbiauti ir leisti patikrinti konkrečius pastatus, kurie buvo identifikuoti kaip rizikingi.

Tai daroma pirmą kartą ir bus nustatyta, kokių įgaliojimų pareigūnams trūksta, kad tai būtų tikrai efektyviai atlikta.

Kitas aspektas – atlikti tam tikrą analizę ir nustatyti, kokie objektai yra tie, kuriuose panaudotos panašios medžiagos ar konstrukcijos, kurios buvo tame rezonansiniame Londono gaisre. Tai padarius, reikės atlikti patikrinimus būtent juose“, – pasakojo R. Brandišauskienė.

Sutinka ne visi

Viceministrė pabrėžė, kad nelaimės atveju, didžiausia našta tektų pastato savininkui. Kaip pasakojo Aplinkos ministerijos statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas Dainius Čergelis, komisijos tyrimo objektas yra degumo savybė.

„Priklausomai nuo šios savybės, gaisras arba plinta, arba ne. Yra medžiagų, kurios savo esme yra tokios, kad jos stabdo ir gaisras nekyla“, – aiškino jis.

Dainius Čergelis
Dainius Čergelis
© DELFI / Kiril Čachovskij

D. Čergelis pasakojo, kad komisija paėmė tam tikrą pastatų imtį, kad susidarytų statistinį vaizdą, kokia Lietuvoje situacija, kalbant apie aliuminio plokščių fasadų degumą.

„Iš visos imties, vertinant įvairiais kriterijais, pradedant pastato aukštingumu, naudojimo paskirtimi, žmonių kiekiu, buvo sudaryta 15 pastatų (visoje Lietuvoje – DELFI) imtis, kurios pagrindu ir vykdome šį tyrimą.

Teisinių įrankių kol kas kažkokiu būdu priversti arba paskatinti dalyvauti tyrime neturime. Bendraujame su 15 pastatų savininkais ir turiu pasakyti, kad 9 pastatų savininkai yra sutikę atiduoti mėginius – nuimti nuo pastato fasado.

Tačiau yra atvejų, kada pastatų savininkai tokio sutikimo neduoda, kai kurie dvejoja. Mūsų tikslas yra paskatinti juos ryžtis šiam žingsniui, argumentuojant tuo, kad tikrai negalima priešpastatyti laikinų nepatogumų ir paties žinojimo, ar pastatas yra saugus. Su likusiais 6 intensyviai šnekame ir tikimės, kad gausime jų sutikimą“, – sakė jis.

R. Brandišauskienė nurodė, kad nors tyrimą pilnai finansuoja valstybė, tačiau ne visi savininkai buvo geranoriški.

„Norėčiau pabrėžti, kad visi valstybiniai objektai dalyvauja sklandžiai, tačiau yra savivaldybių ir yra privačių asmenų pastatų, kurie, nors pateko į padidintos rizikos sąrašą, kol kas nesutinka.

Tarp tų pastatų yra ir arenų, ir prekybos centrų, ir administracinių pastatų. Dėl to viliamės, kad nors stokojame priverstinių kontrolės įrankių, tačiau viešumas ir savininko sąmoningumas padės pateikti reikiamą dokumentaciją ir plokščių dalis tyrimams.

Baigus komisijos darbą, planuojame paskelbti tyrimų rezultatus. Jei bus tų savininkų, kurie nesutiko, jų adresus taip pat paskelbsime, nes visuomenei svarbu žinoti, pavyzdžiui, priimant sprendimą, kokioje arenoje organizuoti renginį, saugumas būtų vienas iš kriterijų“, – kalbėjo viceministrė.

Keis teisės aktus

R. Brandišauskienė dar nurodė, kad atsakomybė įgyvendinti teisės aktų reikalavimus statant, visų pirma, priklauso statybų dalyviams.

„Kontrolė – labai svarbu, kad būtų įgyvendinami tie teisės aktai, kad būtų žinutė visai rinkai, kad tai gali būti patikrinta, ir jeigu yra pažeidimų, jie gali būti nustatyti.

Pastebėjome, kad negalime sakyti, kad jeigu viskas įforminta tinkamai, tai reiškia, kad viskas yra ir gerai. Sakome, kad turėtų būti ir post factum kontrolė, kuri neapsiribotų garantiniais terminais. Gaisras gali kilti ir žala atsirasti jau suėjus tam terminui ar praėjus dar 10 metų.

Svarbu sudaryti galimybę patikrinti pastatą, nes tai yra ne tik savininko interesas. Kartais tai yra didelių susibūrimų vietos ir tai jau yra viešas interesas, todėl matome prielaidas, kad būtų tam tikri privalomi mechanizmai – jei yra įtarimas, identifikuota tam tikra rizika, kad būtų galimybė net savininkui nesutikus, tai patikrinti“, – spaudos konferencijoje žurnalistams tvirtino ji.

D. Čergelis sakė, kad kol kas yra išbandyti mėginiai iš 6 pastatų.

„Rezultatai apdorojami ir jais kol kas pasidalinti negalime. Lygiai taip pat, kaip ir objektų adresais, nes reikia visos imties įvertinimo. Jei įvertinimas, neduok Dieve, būtų neigiamas, sekantis žingsnis būtų statinio dalinė ekspertizė ir atitinkamai teisinės pasekmės“, – sakė jis.

Neišmokta „Grenfell Tower“ pamoka: dalis Lietuvos arenų ir prekybos centrų nesutinka pasitikrinti dėl atsparumo gaisrui
© DELFI / Kiril Čachovskij

D. Čergelis dar pasakojo, kad turėjo gerokai platesnį nei 15 pastatų sąrašą, tačiau komisija, taupydama išteklius, turėjo sudaryti tokį, kuris būtų optimalus keliais aspektais.

„Mes žiūrėjome į tokius dalykus kaip pastato aukštingumas – per kiek laiko būtų galima iš jo evakuotis. Jei kalbame apie ligoninės pastatą, kuris yra 11 aukštų ir mes žinome, kad ten yra žmonės sunkiai judantis, akivaizdu, kad mes turėjome jį įtraukti į sąrašą.

Buvo atvejų, kai turime administracinį pastatą, kuris yra vieno ar dviejų aukštų ir iš jo tiesiog pabėgti yra labai lengva. Šitie kriterijai buvo vieni labiausiai lemiančių, net nežiūrint to pagrindinio – fasadų plokščių medžiagiškumo“, – dėstė jis.

D. Čergelis pasakojo, kad Londono gaisro mastą lėmė aliuminio kompozito plokštė, sudaryta iš trijų esminių dalių – išorės aliuminio folijos ir viduje esančio polietileno, kuris yra degus arba nedegus – nuo to priklauso, ar ji dega taip kaip turėtų būti pagal deklaruojamus rodiklius.

„Sudėtinga pasakyti, koks yra sutaupymo dydis, bet akivaizdu, kad jis yra toks, kad kartais lemia tokius sprendimus. Tai labai priklauso nuo objekto, plokščių kiekio ir panašiai“, – tai, kodėl statybininkai kartais renkasi mažiau saugias medžiagas komentavo pašnekovas.

Lemia ir konstrukcija

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas teigė, kad gaisro riziką lemia ir pati pastato sienos konstrukcija, pavyzdžiui, ventiliuojamas fasadas.

„Todėl, kad gaisrinės saugos požiūriu, jei tokioje sistemoje naudojami degūs produktai, gaisras plinta akimirksniu. Ką mes matome ir praktikoje – pavyzdys Londono gaisro, kai banali priežastis, ketvirtame aukšte užsidegęs šaldytuvas, o pasekmės – dešimtys žuvusiųjų, pastato nebėra.

Pati konstrukcija, kuri turi oro ertmes, lemia, kad ugnis vėlai pastebima, ji turi pilną laisvę plisti ir patys ugniagesiai gelbėtojai tokio gaisro gesinimo atveju turi mažai galimybių suvaldyti ugnį. Jei pavėluotas iškvietimas, mes tokioje situacijoje jos nesuvaldysime“, – sakė jis.

Mindaugas Kanapickas
Mindaugas Kanapickas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Savo ruožtu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos produktų saugos ir kokybės departamento direktorius Arvydas Naina pastebėjo, kad vartotojas, įsigijęs kažkokį turtą, dirbdamas pastate, turi teisę nebijoti, kad gali atsitikti nelaimė ne dėl jo kaltės.

„Tam, kad nebūtų tokių nelaimų, kaip kad prieš 10 metų degė pastatas Žirmūnuose, 6 žmonės žuvo, vis tik šios komisijos veikla patikrinti jau pastatytus pastatus turi pasiekti savo rezultatų“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Būsto rinkos apyvarta pernai augo 11,8 proc. iki 1,9 mlrd. eurų

Lietuvoje pernai įsigyti būstui buvo išleista beveik 1,9 mlrd. eurų – 11,8 proc. daugiau nei...

Biurų vystytojai Vilniuje persiorientuoja į B klasę

2018 m. Vilniuje atidaryti keturi A klasės biurų pastatai centrinėje miesto dalyje. Prestižinių...

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje – didesnis nei ES (7)

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje praėjusių metų liepą–rugsėjį buvo didesnis nei...

NT ekspertas: būsto plėtros vakarėlis tęsiasi (1)

Praėję metai buvo vieni aktyviausių būsto plėtotojams Lietuvoje, o Vilniaus miestas pagal...

Kreivys įvardijo Vilniaus rajonus, kuriuose gyventi pavojingiausia (122)

Dainius Kreivys, Seimo narys, kandidatas į Vilniaus merus DELFI Dienoje sakė, kad nors pas mus nėra...

Top naujienos

Aklas pasimatymas su kandidatu. Maldeikienė visą skyrių savo knygoje paskirs Tapinui (32)

Parlamentarė Aušra Maldeikienė teigė, kad jos dalyvavimo prezidento rinkimuose tikslas nėra...

Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį (35)

Montrė miestelis Šveicarijoje daug metų buvo legendinio Freddie Mercury slėptuvė nuo viso...

Išdalinti „Žmonių“ apdovanojimai: paskelbti metų svarbiausieji, jautri Vido Bareikio žinutė ir skandalu tapęs įvykis (44)

Penktadienio vakarą šou pasaulio žvaigždės rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto...

Wolterso žmonai stiprybės linkėjęs Jasikevičius: tai gera pamoka komandai (21)

Šarūnas Jasikevičius vis dar nededa taško sunkiame periode, apie kurį kalbėjo jau ne sykį....

Nuslėpti pasikėsinimai į sovietų generalinius sekretorius: kaip išaiškinti sąmokslai ir kodėl visi mėginimai buvo nesėkmingi (81)

Pasikėsinimai į valstybių vadovus vykdomi visame pasaulyje. Ir tik Sovietų Sąjungoje dėl...

„Panathinaikos“ strategui po pertraukos patiko tik „Žalgirio“ arena

Rickui Pitino amerikietiška bendravimo maniera padeda aplenkti nemalonius klausimus, bet duoda mažai...

Pralaimėjimų šleifo nusikratę žalgiriečiai žavėjosi savo energija, Lekavičius nuo komentaro išsisuko (2)

Po pergalės prieš Atėnų „Panathinaikos“ „Žalgirio“ rūbinėje aidėjo juokas,...

Savaitgalį laukia mažesnis šaltukas

Šeštadienio naktį dar spės pasnigti daugelyje šalies vietovių, bet sniego iškris nedaug....

Sunku patikėti tokiomis kainomis: lietuvius gundo butais šalia jūros kranto už 7,5 tūkst. eurų (77)

Lietuvių susidomėjimas užsienio NT rinka neblėsta, o ypač, kai parduodamas turtas kainuoja itin...

Vakaro viešnios nepagailėjo intriguojančių detalių – iškirpčių ir gilių skeltukų (60)

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre startavo „Žmonių“...