Lietuvoje netylant raginimams renovuoti namus, verslininkai, gyventojai ir mokslininkai sako pasigendantys informacijos apie jau renovuotus pastatus ir vardija klaidas, kurios daromos atnaujinant pastatus. Apie tai kalbėta per „Spaudos forumo” diskusiją Tarptautinėje statybos ir remonto parodoje „Resta 2012“.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Diskusijos pasiklausyti atėję daugiabučių namų pirmininkai piktinosi, kad jie negauna reikiamos informacijos apie tai, kaip sekasi gyventojams, kurie jau renovavo daugiabučius – nėra tokių namų monitoringo, todėl sunku sužinoti, kokios klaidos buvo padarytos ar į ką reikia atkreipti dėmesį.

Vytautas Martinaitis
Vytautas Martinaitis
© DELFI / Tomas Vinickas

„Esame visi atkirsti nuo informacijos, - antrino Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vytautas Martinaitis. - Mes buvome išreikalavę skelbti už valstybės pinigus atliktas studijas. Atsidarykite dabar Energetikos ministerijos tinklalapį ar kitą – tai kai tada buvo paskelbtos 2008 m. studijos, jokios naujos informacijos visuomenei nepateikta“.

Aplinkos ministerijos pasiteisinimas toks – pinigai monitoringui nėra skiriami, tačiau dabar rengiamos rekonstruotų daugiabučių monitoringo sąlygos ir dalis renovuotų daugiabučių bus stebimi.

Ministerijos pozicijai diskusijoje turėjęs atstovauti Aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas į ją neatvyko, tad valstybės institucijos poziciją išdėstė Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas.

„Valstybės pinigai tam nėra skiriami, - sakė jis. - Kaip žinote, krizė palietė ne tik paprastus gyventojus, bet ir biudžetą, kuris buvo karpomas. Bet, iš tikrųjų, tiek Aplinkos ministerija, nežinau dėl kitų ministerijų, mes vėlgi bandome - buvo pas mus anksčiau rekonstruotų daugiabučių monitoringo iniciatyva - dabar vėl bandome užsukti analogišką mechanizmą“.

Pasak D. Žukausko, visų namų stebėti nepavyks, bet bus „stebimos tos bendrijos, kurios norės tai daryti“.

Toks atsakymas papiktino nekilnojamojo turto bendrovės „Veikmė“ direktorių Eugenijų Zarembą.

Eugenijus Zaremba
Eugenijus Zaremba
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Galiu pasakyti, kuo skiriasi valstybės požiūris nuo privataus, nors valstybės pinigų srautai yra truputį didesni už privačių pinigų srautus, judančius statybos sektoriuje. Jeigu nueisite prie mūsų įmonės stendo (parodoje – aut. past.), prie kiekvieno objekto, kuris demonstuojamas, yra energetinio naudingumo sertifikatai – viešai pateikiami duomenys, taip pat faktiniai stebėjimai. Jeigu nueisite prie „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ – milžiniškas stendas su atvertais langais, kurie rodo, kaip jį renovavo, - sako jis. - Nebūtų geresnio dalyko, kad tame stende parodytų 5-6 (objektus – aut. past.) su faktiniais dydžiais. Toks srautas žmonių - čia turbūt dešimtys tūkstančių praeis - kur tie rodikliai? Tai kaip tu mane suagituosi renovacijai, jeigu aš niekur negaliu pamatyti šitų dydžių. Biudžetai, biudžetai, finansavimai, koks čia finansavimas? Skaitliuko rodmenis surinkti iš trijų metų senumo atsiskaitymo knygučių ir paskutinių metų po renovacijos? Juokas ima iš tokių kalbų.“

Bet jis pridūrė, kad prie „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ stendo sustojo: „Tiesa, ten kviečia į loteriją, aš irgi dalyvavau, laimėjau balionų, raginančių renovuotis, telefoną parašiau, man siūlys renovuoti pastatą, kur aš gyvenu“.

Vokiečiai pagal lietuvišką modelį iš pradžių renovuoti nesutiko

Kaip sekasi renovuotų namų gyventojams bandė išsiaiškinti Projektavimo įmonių asociacija – jie teigė apklausę gyventojus vieną žiemos rytą, kaip šie išsimiegojo renovuotų namų miegamuosiuose.

„Mūsų asociacija padarė tokią blic apklausą: žiemą, per didžiuosius šalčius vasarį, ryte, kai žmonės išeina iš butų, Žirmūnuose, Karoliniškėse pabandėme paklausti - kaip miegojote savo miegamajame: šalta, šilta ar tvanku? 87 proc. jautė absoliutų diskomfortą. Kas per bėda? Per karšta. Mes buvome prie renovuotų namų laiptinių“, - pasakoja asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius.

Pasak jo, gyventojų buvo klausiama, kaip jie sprendė šią problemą ir dauguma atsakė, jog pravėrė langus.

„Kaipgi reikia renovuoti gyvenamąjį namą, visuomeninį ar kitą? Ar pirma sutvarkyti viduje visas sistemas iki protingai lengvai valdomų ir po to uždėti rūbą, ar pirma uždėti šiltą rūbą ir tegul jis gyvena nevaldomas iš vidaus, ar daryti abu veiksmus ir tik abu kartu?“, - vardijo galimus renovacijos būdus J. Mulevičius, tačiau vėliau pabrėžė, kad renovaciją būtina atlikti tik kompleksiškai.

Su daugiabučių vėdinimo problemomis susidūrė ir Vokietijos kapitalo įmonės “Litmax trading”, importuojančios vėdinimo sistemas ir energiją taupančias technologijas, direktorius Antanas Dobrovolskis. Susijusi nekilnojamojo turto įmonė „Litmax“ atliko renovaciją Vilniaus Antakalnio rajone.

„Mes vieni iš pirmųjų Šilo gatvėje renovavome daugiabutį, bet renovavome ne mes patys, o kadangi Vokietijos kapitalo įmonė – atvežė vokiečius. Jie pamatė renovacijos projektą ir atsisakė renovuoti tą namą iš pat pradžių. Mes ilgai įkalbinėjome, kad taip reikia, jie išvadino, nežinau, ar mūsų valdžią, ar projektuotojus pirmiausiai nusikaltėliais ir sakė: gerai, mes tą namą renovuosime, bet žinokite vieną, tai bus termosas, bacilų, pelėsio veisykla“ - atviravo vadovas ir vėliau pridūrė, kad tik apšiltinant namus žmonės yra sargdinami.

Pasak jo, Vokietijos specialistus papiktino tai, kad renovuojant namą pagal projektą nebuvo privaloma diegti ventiliacijos sistemas, o tai sudarytų sąlygas tik apšiltinus namą jį pradėti pūdyti - drėgmė neturės kur dėtis, nes vien vėdinti nepakanka. Be to, pradėjus tikrinti, kokios būklės yra esamos ventiliacijos šachtos, paaiškėjo, kad jos yra užsikimšusios.

„Iš esmės, taip vadinamoji natūrali ventiliacija iki šiol yra išlikusi iš senų tradicijų“, - į A. Dobrovolskio repliką reagavo Aplinkos ministerijos atstovas D. Žukauskas. - Viskas tobulinama ir šiuo metu yra pamąstymai dėl to, ką jūs minėjote – ventiliacijų įdiegimo ir (kompleksiško – aut. past.) sutvarkymo“.

Tačiau jis sutiko, kad dabar daugiabučiuose lieka vis mažiau ventiliaciją užtikrinančių priemonių, pavyzdžiui, žmonės keičiasi langus ir juose nebelieka orlaidžių, be to, anksčiau buvo atsižvelgiama net ir į esančius plyšius tarp lango varčios, o dabar langai sandaresni.

Vilniaus 946–osios Daugiabučių Namų Savininkų Bendrijos pirmininkas Ivaras Giniotis diskusijos pabaigoje apibendrino, jog jo atstovaujama bendrija iš esmės yra patenkinta renovacija, bet kompleksinio valstybinio požiūrio stoką į šį procesą teigia patyręs asmeniškai.

„Mes renovavome namą ir džiaugiamės. - sako I. Giniotis. - Važinėjame po Europą: Lenkiją padarė renovaciją valstybiniu mastu, kitos šalys padarė, mes laukiame ir ieškome kažkokių būdų. Aš (šį procesą – aut. past.) praėjau nuo idėjos iki renovacijos, mačiau daug dalykų ir sakau: kol nesueis politikai, kurie mąsto, iš tikrųjų, valstybiškai, strategiškai, mes to rezultato negausime“.

Forumą organizavo Viešoji įstaiga „Kultūros idėjų centras“ kartu su laikraščiu „Statybų žinios“ bei žurnalu „Statyk!“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Panevėžiui pažadėtas baseinas (7)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad 2019 metais valstybės investicijų programoje bus numatytos...

Būsto kainos muša rekordus – kai kur brangiau nei iki krizės (131)

Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per...

To nematė jau seniai: naujos statybos butai parduodami dalimis (104)

Vilniaus valdžia prašo prokurorų ištirti, ar daugiabučio Pašilaičiuose statytojai nepažeidė...

VTEK pradėjo tyrimą dėl Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto Pakalnio elgesio (32)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės...

Nugriauti gatvėje stovinčio namo neleido (202)

Sostinės paveldosaugininkai nutarė, kad kone gatvėje stovintis namas Klaipėdoje, Naujojoje Uosto...

Top naujienos

Trimečio mama nebeištvėrė: tai kam aš moku sveikatos draudimą? (20)

Prireikė gydytojo oftalmologo konsultacijos? Geriau iš anksto apsilankykite Valstybinės ligonių...

Tėvai – priblokšti: Vilniaus vaikų darželio direktorė elgėsi lyg monstrė (38)

Vaikų darželio direktorė, smurtavusi prieš penkiametį auklėtinį, sulaukė atpildo – Vilniaus...

Gyvai / Eurolygos mūšis Bamberge: „Brose“ – „Žalgiris“ (42)

Kauno „Žalgirio“ (11/6) krepšininkai Eurolygos 18 ture antradienio vakarą antrą kartą šiame...

R.I.T.A. Už lėšas skurdo kaime mažinimui – odiniai diržai ir piniginės (110)

Absoliuti dauguma Seimo narių išlaidas viešosios informacijos rengėjams galėtų pakeisti...

Nemalonumų sulaukęs buvęs garsios advokatės žentas: jeigu lemta, nuo kalėjimo nepabėgsi (62)

Dėl baisios avarijos išgarsėjęs buvęs garsios sostinės advokatės žentas Arnas Tumėnas vėl...

Dažniausiai užsienio žiniasklaidoje minimas Lietuvos miestas – iš arti (13)

Atvykus JAV ir kituose žemynuose garsiai Ballų šeimynai, viso pasaulio dėmesys krypsta į...

Aplinkinių nurašyta panevėžiečio idėja virto pragyvenimo šaltiniu: man sakydavo, kad mirsiu badu (19)

„Jeigu tavo namuose nėra katino, tai ką tu myli?“ –rašoma ant Mariaus Dijoko sukurto...

Gyvai / Dešimtasis Dakaro etapas: greičio ruože lietuviai žengia koja kojon (121)

Po neplanuotos pertraukos, kai dėl prasto oro buvo atšauktas devintasis etapas, jubiliejiniame...

Siaubinga tragedija Kazlų Rūdoje (482)

Kazlų Rūdoje - siaubinga tragedija. Pirmadienį nusižudė mergina, o kitą dieną - ir jos mama.

Siaubinga parduotuvės klaida: pardavė nuodingą žuvį, galinčią sukelti skausmingą mirtį (8)

Gamagoryje (Japonija) per garsiakalbius skamba įspėjimas nevalgyti nuodingos žuvies, kurios penkias...