Generalinės prokuratūros komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė patvirtino, kad rugsėjį Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas „Miravitos“, „Europos saugumo garantas“ ir „Inviktus“ pareiškimas dėl „Nobus LT“ direktoriaus Aleksandro Aleksos ir įmonės projektų vadovo Jevgenijaus Filono galimai padarytų nusikalstamų veikų.

Dokumente teigiama, kad „Nobus LT“ atstovai veikė pagal tą pačią schemą.

„T.y. pasinaudodami anksčiau buvusiomis pažintimis su pareiškėjų vadovais, įgavo jų pasitikėjimą, sudarė su pareiškėjais rangos ir subrangos sutartis iš anksto žinodami, kad sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdys, o suėjus galutiniams atsiskaitimų terminams pradės kelti dirbtinius civilinius ginčus dėl neva netinkamai atliktų darbų kokybės, nors pareiškėjų atliktus darbus kaip tinkamus jau buvo/bus priėmę „Nobus LT“ pasamdę generaliniai rangovai/užsakovai, o „Nobus LT“ gautas lėšas už atliktus darbus iš užsakovų, taikydami įvairias nesąžiningas verslo schemas ir klastodami dokumentus, panaudos ne atsiskaitymams su kreditoriais, bet pasisavins savo ir kitų susijusių juridinių asmenų naudai ir tokiu būdu išvengs prievolės įvykdymo pareiškėjams“, – rašoma pareiškime.

Jame išdėstytose faktinėse aplinkybėse teigiama, kad „Miravita“ iš „Nobus LT“ neatgauna apie 5 tūkst. eurų, „Europos saugumo garantas“ – 33 tūkst. eurų, „Inviktus“ – 28 tūkst. eurų.

Vienas iš objektų, kuriame dirbo „Nobus LT“ samdyti subrangovai, yra Saltoniškių g. 29 esantis „Verslo fabrikas“. Šį projektą valdo Gedimino Žiemelio įmonių grupei „ŽIA valda“ priklausantis „Saltoniškių verslo centras“.

Projekto vadovė Viktorija Rakštytė teigė, kad apie subrangovų kreipimąsi į prokuratūrą sužinojo iš DELFI. Ji nurodė, kad „Saltoniškių verslo centras“ su „Nobus LT“ bendradarbiavo 2015–2016 metais.

„Tuomet jokios informacijos apie galimai neteisėtą „Nobus LT“ veiklą nebuvo“, – sakė ji. Pašnekovė tvirtino, kad „ŽIA valda“ savo verslo partnerių, paslaugų tiekėjų, rangovų ir kitų kontrahentų atrankai skiria didelį dėmesį.

„Mes atidžiai vertiname visą viešą ir neviešą informaciją bei atsiliepimus rinkoje apie būsimus rangovus, todėl vienareikšmiškai galime teigti, kad žinant jūsų laiške minimą informaciją, „Nobus LT“ negali būti ir nebus mūsų grupės tiekėju“, – apibendrino V. Rakštytė.

Pats kaltinamasis A. Aleksa DELFI teigė apie jokį pareiškimą prokuratūrai nežinantis. Jis pripažino skolas „Miravitai“, „Europos saugumo garantui“ ir „Inviktus“, tačiau teigė, kad jam pateiktų kaltinimų komentuoti negali.

Kitas kaltinamasis J. Filonas nurodė, kad iš „Nobus LT“ prieš 1,5 metų buvo atleistas, o ir tada buvo tik projektų vadovu.

„Bus ikiteisminis tyrimas ir viskas. Aš jokio priėjimo prie pinigų neturėjau. Pas mus įmonėje vienas žmogus atsakingas buvo – direktorius, aš nei banko neturėjau įgaliojimų, nieko“, – sakė jis.

„Nobus LT“ subrangovų pareiškime A. Aleksai ir J. Filonui pareikšti kaltinimai dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto, dėl apgaule vengiamo atsiskaitymo už atliktus darbus, dėl apgaulingai tvarkomos buhalterijos ir dėl dokumentų klastojimo. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, šios nusikalstamos veikos baudžiamos baudomis ir laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų.

Viena iš akcininkių – mama

Registrų centro duomenimis, „Nobus LT“ įsteigta 2004 metais, tačiau dabartiniai jos savininkai įmonę valdo nuo 2014 metų. Tai – 1978 metais gimęs A. Aleksa ir 1959 metais gimusi Vanda Filon (J. Filono mama).

Paklaustas, kaip buvo atleistas iš mamos valdomos įmonės, J. Filonas teigė: „Ką ten suprasi, jei skolos yra, dirbi, dirbi, nei dividendų, nieko. Nesąmonę pažadėjo, sakė, bus atlyginimas iš akcijų“.

„Nobus LT“ užsiėmė gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. „Sodros“ duomenimis, šiandien įmonė darbuotojų nebeturi, tačiau 2014–2016 metais vidutinis metinis darbuotojų skaičius įmonėje svyravo tarp 7 ir 15.

Finansinėse ataskaitose nurodoma, kad 2014 ir 2015 metais „Nobus LT“ uždirbo atitinkamai 7360,4 euro ir 72 576 eurų grynąjį pelną, tačiau 2016 metais jį pakeitė 91 065 eurų nuostolis.

Ieško aukų

Į prokuratūrą kreipusios betonavimo įmonės „Miravita“ vadovas Vitalijus Djančenko DELFI pasakojo, kad A. Aleksą pažįsta labai seniai. „Nuo rusų laikų, kartu į vieną mokyklą vaikščiojom“, – pasakojo jis.

Pašnekovas teigė, kad „Nobus LT“ finansinė situacija pastaraisiais metais suprastėjo neatsitiktinai.

„Nobus LT“ pinigus pervedė į naują įmonę „Investiciniai statybų projektai“. Dabar stato ant savo žmonos nupirkto sklypo namą ir tada bandys tą namą realizuoti“, – tvirtino jis.

Tuo metu J. Filonas, V. Djančenko teigimu, įmonėje projektų vadovu buvo tik tam, kad nebūtų už nieką atsakingas.

Kitos pareiškimą pasirašiusios plastikinių langų įmonės „Europos saugumo garantas“ vadovas Jurijus Radiunas teigė, kad „Nobus LT“ specialiai ieškojo silpnesnių partnerių.

„Mane kamantinėjo, žiūrinėjo mano galimybes, kaip suprantu produktą, kaip galiu atlikti objektą. Kai susipažinome, viskas buvo gražu, pašnekėjom, susitarėme sąlygas, pradėjome dirbti. Išėjo taip, kad iš tų įmonių, su kuriomis dirbome (Saltoniškių g. 29 – DELFI), pusė gal ir žlugo“, – sakė jis.

Verslininko teigimu „Nobus LT“ viską darė taip, kad subrangovai gyventų „ant ribos“.

„Moka paskutinę dieną, o ne kada turi būti. Bet juk viskam yra terminai, turi užsakyti, gauti, sumontuoti, padaryti savo darbus. Iš pradžių buvome prijaukinti, kad priprastume prie vėlavimų, o tada paėmė jau didelei sumai“, – sakė J. Radiunas.

Inžinerijos paslaugas teikiančios „Inviktus“ vadovas Robertas Neviadomskis DELFI pasakojo, kad „Nobus LT“ ypač išnaudodavo mažas įmones.

„Jie paima mažą, tarkim, 5 žmonių įmonėlę, kuri net neturi pinigų bylinėtis. Tada stovi, žiūri, sako, kad neturi algoms, mokesčiams, šeima praktiškai badauja, o išleisti tūkstančius advokatui? Ima jį velnias. Istorija, primenanti 1990-ųjų pradžią. Neviltis buvo didžiulė, nes šeimą reikia maitinti, o neturi, ką daryti“, – kalbėjo jis.

Nukentėjusiųjų nuo „Nobus LT“ yra ir daugiau. Apie karčią patirtį dirbant su šiais verslininkais DELFI patvirtino „Kerista“ gamybos direktorius Janas Smolenskis, „Asverta“ direktorius Henrikas Rusas, „Eldina“ vadovas Igoris Gavėnia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (69)