Trečiadienį Vyriausybė sprendė, kaip, didėjant koronaviruso atvejų skaičiui, toliau gyvens Lietuva.
Nors kol kas galutinis sprendimas nepriimtas ir, kaip buvo aiškinama, dėl tikslių ribojimų bus sprendžiama pirmadienį, numatyta, kad Galimybių paso neturintys asmenys negalės naudotis grožio salonais, keliauti į didesnes ne maisto prekių parduotuves, jiems bus apriboti renginiai bei kelionės ir net viešasis transportas.
Šoko galimai nebebūtų
Pastarieji metai NT rinkoje buvo itin banguoti. Per pirmojo karantino pradžią beveik visiškai sustoję NT pardavimai vėliau šovė į tokias aukštumas, kokios buvo netikėtos ir patiems vystytojams, o rekordinius indėlius banke sutaupę lietuviai, atrodo, šlavė viską, kas papuolė po ranka, kol, panašu, paprasčiausiai nebeliko ką pirkti.
Šiandien bendras būsto pardavimų lygis, kaip teigė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderis, Lietuvoje vis dar yra padidėjęs, nors pirminėje butų rinkoje jau gegužės-birželio mėn. buvo stebėtas sugrįžimas į pardavimų lygius, matytus prieš prasidedant pandemijai.
„Registrų centro duomenimis, bendri gyvenamojo būsto pardavimai nuo šių metų sausio iki birželio vis augo.
Birželį rinka kiek nurimo ir būstų buvo parduota 7 proc. mažiau nei gegužę, tačiau pardavimų skaičius tebebuvo istoriškai aukštas: panašus ar didesnis skaičius per pastarąjį dešimtmetį fiksuotas tik šių metų balandį-gegužę“, – teigė jis.
Šie metai, kaip teigė, bendrai išsiskiria dideliu aktyvumu pirmoje metų pusėje, matytu ir kitose valstybėse, kur kainos bei pardavimai sparčiai augo, o birželio mėn. dėl išaugusių kainų ir sumažėjusio pasirinkimo dėl nepakankamos pasiūlos, mažėjo.
„Neapibrėžtumas dėl pandemijos taip pat išlieka, tad yra sudėtinga prognozuoti kaip rinka vystysis ateinančiais mėnesiais.
Vis dėlto, pastaruoju metu matoma pasiūlos augimo ženklų, mažėjantis pardavimų skaičius padeda „sukaupti“ būstų sandėlį ir mažina paklausos ir pasiūlos atotrūkį. Tai ateinančiais mėnesiais mažintų spaudimą kainoms“, – sakė D. Poderis, tačiau pridūrė, kad bent jau kol kas būsto kainų augimas išlieka inertiškas.
Paklaustas, kaip nauji valdžios ribojimai, kalbant apie Galimybių pasą, galėtų paveikti NT rinką netolimoje ateityje, buvo teigiama, kad tai galėtų vykti per gyventojų vartojimą.
„Dalis vis dar augančių santaupų galimai būtų nukreiptos į NT.
Kita vertus, ribojimų įvedimas nebūtų toks pats netikėtas šokas, koks buvo pandemijos pradžioje. Pavyzdžiui, žmonės, kuriems prireikė naujo, didesnio būsto dėl poreikio dirbti iš namų, tokio būsto jau ieško arba jį jau surado.
Tad nauji ribojimai galimai paveiktų būsto rinką, tačiau sunku prognozuoti, kokio dydžio būtų poveikis“, – kalbėjo LB ekonomistas.
Toliau pūs kainas
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas „Delfi“ tikino, kad įvedus ribojimus, tikėtina, NT kainos gali toliau sparčiai kilti, o tai būtų susiję su NT paklausos augimu, kurį lemtų, kad dalis gyventojų, ko gero, vėl daugiau dirbtų iš namų, turėtų ribotas galimybes keliauti, gauti tam tikras paslaugas ir, paprasčiausiai, neturėtų kur išleisti savo pinigų.
„Kuo daugiau žmogus laiko praleidžia namuose, tuo jam jie tampa svarbesni, tuo jis yra linkęs jiems išleisti daugiau pinigų.
Matote, jei dalis veiklų veiks tik su Galimybių pasu, dalis jais nesinaudos, dalis nesiskiepys, treti gal išvis pamirš pasą, išsikraus telefonas, vis tiek bus toks nepatogumas, bus administraciniai barjerai, o jei būna ir psichologiniai barjerai, žmonės yra linkę vartoti mažiau, daugiau laiko praleisti namuose.
Taip pat buvo kalbėta ir apie galimus lokalius karantinus, o tai yra valdžios siunčiamas signalas, kad reikia pabūti ramiau, toliau dirbti iš namų ar sodybos, o tai gali automatiškai didinti NT paklausą.
Tai kol naratyvas yra toks, tol žmonės, manau, toliau teiks prioritetą NT“, – sakė jis.
Pasak ekonomisto, taip pat jei bus nuspręsta, kad kai kuriuose sektoriuose gali dirbti tik pasiskiepiję asmenys, tai gali tapti dar vienu iššūkiu atvykstant ir atsivežant darbuotojus iš trečiųjų šalių.
Ž. Mauricas aiškino, kad šiuo metu statybų tempai yra mažesni nei būtų buvę, jeigu pasaulyje nebūtų nutikusi koronaviruso krizė, o paklausa vis dar yra didesnė nei pasiūla.
„Manau, kad esant ribojimams statybų tempai gali mažėti, nes, kaip minėjau, vien dėl darbuotojų, dėl prekių tiekimo, kai kurių prekių pabrangimo, kiti gal laukia, kol atpigs“, – pridūrė jis.
Ekonomistas sakė, kad bendras metinis NT kainų augimas Lietuvoje šiemet turėtų viršyti 15 proc., tačiau jei bus įvesti nauji ribojimai, dviženklis kainų augimas galimai tęsis ir toliau.
„Nuo 15 proc., dar apie 10 proc. augtų. Bet tada jaunimas tampa labai pažeidžiamas, NT įperkamumas tampa kosminis.
Dalis gali emigruoti, bet linkėčiau, kad Lietuvai būtų palankiau taikyti mažesnius ribojimus nei vidutiniškai Europos Sąjungoje“, – sakė jis.
Išskyrė sektorius
„Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda kalbėjo, kad iki šiol dvi skirtingos karantino paskelbimo fazės turėjo labai skirtingą poveikį Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai.
Pasak jo, jei po pirmojo karantino paskelbimo įsigijimo sandoriai praktiškai sustojo, tai antroje jo fazėje tai sukėlė ypatingą pirkėjų aktyvumą.
„Kadangi šiuo metu popandeminė situacija yra gerokai pasikeitusi, panašu, kad nauji karantino apribojimai turės kitokį poveikį Lietuvos NT rinkai.
Norisi tikėti, kad tai bus tarpinis scenarijus tarp jau įvykusių dviejų: mažiau skausmingas komercinio NT sektoriui bei mažiau išbalansuotas gyvenamojo būsto sektoriui“, – prognozavo jis.
M. Žibūda tikino manantis, kad sunkiausius laikus ir toliau išgyvens viešbučiams ir maitinimo įstaigoms skirtas patalpas valdančios įmonės, nors iš kitos pusės, kaip pridūrė, galima būtų teigti, kad tai yra geriausias metas pirkti viešbučius, nors kalbant apie biurus, jų patrauklumas negerėja.
Visgi, anot jo, Vyriausybės įvedami apribojimai labiausiai paveiks mažmenininės prekybos bei horeca sektoriaus (maitinimo ir svetingumo-red.) įmones, kurių pajamų netekimai sukels įtampą tarp nuomininkų ir nuomotojų, tariantis, kas prisiims tuos nuostolius.
„Tačiau dabar, turėdami pakankamai nemokamų vakcinų, jau tiek gyventojai, tiek ir verslas turi alternatyvų. Todėl neabejotinai tos įmonės, kurios sugebės greičiausiai sureaguoti bei prisitaikyti, gali tapti didžiausiomis laimėtojomis tokioje neapibrėžtoje situacijoje“, – sakė M. Žibūda.
Be Galimybių paso – jokio kino ar didesnės parduotuvės
„Delfi“ jau rašė, kad valdžia pamažu ruošiasi galimai augsiančiam susirgimų koronavirusu skaičiaus didėjimui ir tam turi paruošusi planą.
Buvo skelbiama, kad naujus ribojimus siūloma taikyti neįvedant karantino – keičiant ekstremalios situacijos valdymą apibrėžiantį nutarimą.
Viešai paskelbtame nutarimo projekte buvo rašoma, kad toliau laisvai naudotis paslaugomis galėtų tik asmenys, turintys Galimybių pasą.
Buvo apibrėžiama, kad jį gauti galės pasiskiepiję asmenys pagal pilną vakcinacijos programą, persirgę COVID-19, arba asmenys, turintys ne anksčiau nei prieš 48 valandas atliktą neigiamą galiojanti COVID-19 testą.
Be Galimybių paso gyventojams bus ribojama galimybė lankytis parduotuvėse, turgavietėse, kitose viešose prekybos vietose, laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose, lošimų namuose (kazino) ir pan įstaigose, taip pat bus ribojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai, ir kiti susibūrimai viešose vietose ir pan. Daugiau skaitykite čia.
Nors buvo teigiama, kad ribojimai įsigaliotų rugsėjo 13 dieną, dalis jų turėtų pradėti galioti jau artimiausiu metu, Vyriausybei priėmus sprendimą.
