Tačiau buto sąvoka gali būti naudojama tik gyvenamosios paskirties patalpoms, o su šiuo prekės ženklu pardavinėti būstai yra įrengti administracinės paskirties pastate. Tai reiškia, kad mažiausiai 51 proc. patalpų turi būti negyvenamosios paskirties.

Skelbimuose būstai buvo siūlomi už patrauklią kainą, pavyzdžiui, 28 kv. m dviejų kambarių butu vadinta patalpa buvo parduodama už 34 tūkst. eurų, o 32 kv. m 1 kambario - už 35 tūkst. eurų. Abu būstai siūlyti su daline apdaila. Šis būstas pagal kvadratinio metro kainą priklauso pigiausios ekonominės kategorijos būstui.

Šiek tiek daugiau apie pastate įrengtus būstus raštu komentavo bendrovės „VIP remontas“ direktorius Andrius Speičys. Naujausiais Registrų centro duomenimis, pastatas Pavilnionių g. 29 priklauso įmonei „VIP remontas“.

„Pastatas Pavilnionių g. 29 yra administracinės paskirties, - rašė jis. - Pastate nėra gyvenamosios paskirties butų.“

Tačiau skelbimų tinklalapiuose buvo skelbiama, kad „Bhappy“ projekte žmonės kviečiami įsigyti butus. A. Speičys nepatikslino, kokia yra parduodamų butų paskirtis, jei, kaip jis anksčiau teigė, pastate nėra gyvenamosios paskirties butų.

DELFI pradėjus domėtis šiuo projektu, jo svetainė pradėta atnaujinti ir nebeveikė.

A. Speičys komentare taip pat nurodė, kad pastate nėra komercinės paskirties objektų.

„Kiekviename pastate gali būti iki 49 proc. kitos paskirties patalpų, pavyzdžiui, butų. Negyvenamosios paskirties patalpų butais nevadiname“, - dėstė A. Speičys.

Nutylėti, kad paskirtis negyvenamoji - dažnas atvejis

Finansinių ir NT konsultacijų bendrovės „M Capital Consulting“ direktorius Arnas Markevičius sako, kad apie turto paskirtį dalis pardavėjų nutyli sąmoningai.

„Būsto gyvenamoji paskirtis yra svarbu, kartais pardavėjai sako, kad parduoda butą, bet tai gali būti kitos paskirties patalpa, - komentavo pašnekovas. - Pasitaiko, kad iš pradžių pardavėjai neatskleidžia, kokia yra turto paskirtis panašiai kaip ir automobilių pardavėjai nepasako, kad automobilis buvo daužtas, nes mažai kas nori tokį turtą apžiūrėti. Bet jei pirkėjas turtą pamato, susidomi ir mintyse jame apsigyvena, paskui lengviau susitaiko, kad jis – negyvenamosios paskirties.“

A. Markevičius priminė, kad gyvenamosios paskirties būstams yra keliami griežtesni reikalavimai, pavyzdžiui, turi būti užtikrinamas tinkamas apšvietimas, pakankamas vietų kiekis automobiliams, taip pat šio tipo patalpoms galima gauti didesnes paskolas iš bankų.

„Jeigu tai yra kūrybinės dirbtuvės nebėra reikalavimo dėl apšvietimo ir bankai kitokiomis sąlygomis tokiam turtui skolina, pavyzdžiui, reikia didesnio pradinio įnašo“, - vardijo A. Markevičius.

Kaimynai – sunerimę

Dėl Vilniuje naujai išdygusio administracinės paskirties pastato, kuriame buvo reklamuojami parduodami butai, sunerimo netoliese esančių daugiabučių kaimynai.

Į DELFI kreipęsi žmonės nesupranta, koks pastatas išdygo kaimynystėje, todėl atsakymų kreipėsi į Vilniaus savivaldybę ir Statybos inspekciją.

„Kaip galima reklamuoti butus su balkonais, kai namas – administracinės paskirties?“, - klausė vienas netoliese esančių daugiabučių gyventojas.

Jis DELFI pasakojo, kad buvo susitaręs būstą apžiūrėti ir jam buvo pristatytas butas su balkonu.

Pirmiausia kaimynystėje gyvenančius žmonės sutrikdė tai, kad yra neaišku, kokiu adresu iškilo naujasis pastatas: Gabijos g. 35B ar Pavilnionių g. 29. Todėl pirmiausiai jie kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl galimai neteisėtų statybų Gabijos g. 35B.

Vilniaus miesto savivaldybė išnagrinėjo kreipimąsi dėl galimai neteisėtų statybų administraciniame pastate Gabijos g. 35B keičiant patalpų paskirtį ir kitų pažeidimų. Savivaldybės atstovai patikrino gautą informaciją, bet pažeidimų neužfiksavo.

„2013 m. gegužės 6 d. savivaldybės administracija bendrovei „Merko būstas“ išdavė leidimą statyti naują statinį/ rekonstruoti/ atnaujinti pastatus“, - rašoma atsakyme, tačiau kartu savivaldybė nurodo, kad statybos darbų teisėtumo vertinti negali, nes tai – Statybos inspekcijos sritis.

Statybos inspekcija raštu į gyventojų klausimus atsakė jau dėl vykdomų statybų kitu adresu - Pavilnionių g. 29. Šios institucijos inspektoriai taip pat buvo nuvykę į statybos vietą ir esminių pažeidimų nerado.

„Esminių nukrypimų nuo suderinto projekto neįvardinta, pagrindinės laikančios konstrukcijos ir pastato fasadai atitinka projektinius sprendinius, - rašoma atsakyme. - Statytojas bendrovė „VIP projektai“ vykdo administracinio pastato statybos darbus. Tikrinimo metu aiškiai išreikštų požymių, kad statomas daugiabutis gyvenamas namas, nenustatyta.“

Gavę Statybos inspekcijos atsakymą kaimynystėje gyvenantys žmonės sužinojo, kokia įmonė yra atsakinga už statybas.

Nekilnojamojo turto specialistų vertinimu, pastatas Gabijos 35B galėjo būti atidalintas ir tai sudarė pagrindą atsirasti naujiems statiniams, kurių adresas jau gali būti ir kitoks, pavyzdžiui, Pavilnionių g. 29.

Bendrovė „Merko būstas“ DELFI atsiuntė komentarą, kuriame nurodė, kad buvo nebaigto statyti pastato, esančio Pavilnionių g. 29, Vilniuje, savininku, bet šių metų gegužę šį pastatą pardavė.

„Šiuo metu jis „Merko būstas“ bendrovei nebepriklauso. Bendrovė neturi žinių apie naujojo savininko planus, susijusius su minėto pastato naudojimu", - rašoma įmonės komentare.

Įmonės „VIP projektai“ ir „VIP remontas“ - rinkos naujokai?

Susisiekus su vieninteliu nurodytu kontaktiniu asmeniu, už būstų pardavimą atsakinga moterimi, ir jai prisistačius, pašnekovė atsisakė nurodyti įmonę, kuri plėtoja projektą.

„Aš nesu įgaliota į nieką atsakinėti ir aš nesu tas žmogus, kuris jums gali atsakyti“, - kalbėjo projekto tinklalapyje kontaktiniu asmeniu nurodyta moteris Kotryna.

Jos paklausus, į ką reikėtų kreiptis dėl projektą plėtojančios įmonės komentaro, ji pasiūlė parašyti įmonei laišką. Paklausus, kokiai įmonei ir kokiu elektroniniu paštu, ji rekomendavo susirasti įmonės rekvizitus.

„Tokios informacijos aš jums negaliu suteikti“, - sakė ji.

Patikslinus, kad ji yra nurodyta vieninteliu kontaktiniu asmeniu prie naujojo projekto, moteris turėjo, ką atsakyti.

„Aš esu tik pardavėja ir nesu toliau susijusi, negaliu jums atsakyti į tokius klausimus, - sakė ji. - Aš įsivaizduoju, kad jeigu jūs ieškote kažkokių atsakymų, jūs gal turėtumėte ir patys susirasti viską? Nes aš esu tik tarpininkas, kuris čia visiškai ne prie ko.“

Perklausus, ar ji pardavinėdama butus nežino, kokia įmonė plėtoja projektą, moteris teigė, kad nenori lengvinti žurnalistams darbo.

„Jeigu ieškote atsakymų į klausimus, aš įsivaizduoju, kad viską turite patys susirasti. Jeigu aš kažko ieškau, tai aš pati ir susiradau“, - kalbėjo pašnekovė.

Priminus, kad ji yra nurodyta kaip vienintelis kontaktinis asmuo projekto tinklalapyje, kai nėra nurodyta nei įmonė, kuriai ji dirba, nei jos pavardė, pašnekovė sutiko, kad jai būtų atsiųstas laiškas su klausimais, kuri ji persiųstų atsakingiems asmenims.

Interneto puslapiui nutraukus veiklą, jos kontaktai taip pat dingo.

Registrų centro duomenimis „VIP projektų“ vadovas ir vienintelis akcininkas yra Justas Kaveckas. Jis taip pat yra bendrovės „VIP projects“ akcininku.

Jis vadovauja ir kitoms įmonėms, tai - fondas „Labdaros ir paramos projektai”, bendrovės „BioLink LT“, „MV grupė“, vadovavo bankrutavusiai „Ragiramai”. Anksčiau jis vadovavo įmonėms „MJ Invest“, „Nekilnojamojo turto birža“, „Vilnius capital“, pastarosios buvo ir akcininku.

Bendrovės „VIP remontas“ vadovu A. Speičys yra nuo pernai rugsėjo, jis pakeitė iki tol šias pareigas ėjusią Kirą Vaškinel.

Įmonės akcininku nuo 2013 m. gegužės iki 2014 m. rugsėjo buvo bendrovė „Įmonių turgus“, po to ji priklausė A. Speičiui, vėliau - Pauliui Kveselaičiui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (175)