Parlamentas dar birželio pabaigoje pritarė, kad jaunos šeimos, įsigyjančios pirmąjį būstą regionuose, galėtų pretenduoti į finansinę valstybės paramą. Sąlygas atitinkančios šeimos dėl paramos kreiptis galės jau nuo rugsėjo 1-osios, tačiau Seime buvo įregistruotas naujas pasiūlymas, kuriuo būtų galima praplėsti paramos gavimo galimybes.
© DELFI / Lukas Bartkus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Vida Ačienė įregistravo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad finansuoti dalį būsto regione kainos galėtų ir savivaldybės bei verslo subjektai.

Parama – iki pusės būsto kainos

Anot „valstietės“ V. Ačienės, regionų savivaldybės susiduria su mokytojų, gydytojų ir kitų sričių jaunų profesionalų trūkumu. „Todėl įstatymo pakeitimu siūloma, kad savivaldybės ir verslo įmonės turėtų galimybę papildomai prisidėti prie šios valstybės paramos ir taip skatinti jaunų specialistų atvykimą į regionus“, – sakė Seimo narė V. Ačienė.

Jos teigimu, aktyvios savivaldybės galėtų sudaryti trūkstamų specialybių sąrašus ir finansinė parama būtų tvirtinama savivaldybės tarybos sprendimu.

Pasak politikės, regionuose mažėjant darbingo amžiaus žmonių taip pat būtų sudarytos galimybes, kad ir verslą plėtojančios įmonės turėtų galimybę finansiškai motyvuoti jaunų specialistų šeimų apgyvendinimą regione dalį nepaskirstyto pelno skirdamos jaunoms šeimoms būstui įsigyti.

„Pavyzdžiui, yra jauna šeima, turinti vaikelį, ir nuosavo būsto prieš tai niekada neturėjusi. Šeima ieško būsto ir randa jį, tarkime, Kelmėje. Kadangi šeima atitinka kriterijus, pateikia paraišką į savivaldybę šitai subsidijai gauti.

Savivaldybė paskelbia, kokios jaunos šeimos gauna subsidijas ir tada verslo subjektai, matydami, kad kuris nors iš šeimos narių yra, pavyzdžiui, inžinierius, taip pat kreipiasi į šeimą sakydami: „Jūs gaunate subsidiją, bet jeigu jūs įsidarbinsite mūsų įmonėje, mes dar papildomai prisidėsime prie būsto įsigijimo“, – savo pasiūlymą komentavo V. Ačienė.

Vida Ačienė
Vida Ačienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Siūloma numatyti tokios papildomos paramos ribą, kad bendra valstybės, verslo subjektų ir savivaldybės skiriamos finansinės paramos suma neviršytų 50 proc. perkamo būsto kainos. Taip siekiama, kad jauna šeima elgtųsi atsakingai ir taip pat prisiimtų atsakomybę už būsto įsigijimą.

Jei įstatymui būtų pritarta, jis įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1-osios.

Jau skiria paramą

Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas komentuodamas tokį pasiūlymą sakė, kad vien parama būstui jaunų šeimų į regionus privilioti nepavyks. Anot jo, žmonėms svarbu ne tik kur, bet ir kaip gyventi. Todėl pirmiausia jis ragina kalbėti apie jaunų specialistų atlyginimų kėlimą.

„Pirmą kartą matau, kad bent kažkokiais metodais valdžia bando spręsti tą regioninę problemą. Tikrai sunkiai verčiamės su įvairių sričių specialistais. Bet tada yra klausimas – ar iš tikrųjų būste yra problema?

Ar buvo, pavyzdžiui, padaryta šių metų universitetų absolventų apklausa ir paklausta, ko jiems reikėtų, kad norėtų dirbti, tarkime, Skuode ar Akmenėje? Nėra pasiruošta ir nematome, kur yra didžiausia problematika. Šiuo metu regionuose ne būstas yra esminis dalykas, kuris lemia grįžta jaunimas į regionus ar ne“, – kalbėjo Akmenės rajono meras.

Jis pasakojo, kad Akmenės rajone kai kurių sričių jauniems specialistams jau taikoma parama, pavyzdžiui, nuperkami tarnybiniai butai. Pasak V. Mitrofanovo, jau yra jaunų gydytojų, pasinaudojusių vadinamąja „Gydytojų pritraukimo programa“, kai medikui skiriama 15 tūkst. eurų gyvenimo Akmenės rajone pradžiai. Sumos grąžinti nereikia, bet specialistas įsipareigoja tam tikrą laiką dirbti Akmenės rajone.

„Jis sprendžia, kur leisti pinigus – gal jam reikia automobilio, o gal būsto. Kita alternatyva yra gyventi neterminuotą laiką tarnybiniame būste, su sąlyga, kad penkerius metus turi atidirbti mūsų gydymo įstaigoje. Prieš porą metų vyras ir žmona, abu gydytojai, gavo 30 tūkst. eurų“, – sakė V. Mitrofanovas, pridurdamas, kad Akmenės rajonui tokia suma didelė, bet tokių priemonių reikėjo imtis norint pritraukti specialistų.

Anot mero, taip pat ieškoma būdų, kaip padėti rajone įsikurti bandantiems mokytojams, slaugos darbuotojams ir kitų sričių specialistams. Jis kalbėjo, kad Akmenės rajone trūksta net asmenų, norinčių vadovauti, pavyzdžiui, ugdymo įstaigoms.

Pasak V. Mitrofanovo, neseniai buvo rengiamas konkursas užimti vienos iš rajono gimnazijų direktoriaus vietą, bet neatsirado nė vieno kandidato. Taip pat jau keletą metų nepavyksta rasti, kas vadovautų vienam iš vaikų darželių. Nerandant vadovo buvo nuspręsta sujungti du darželius.

„Vakar baigėsi konkursas į vieną geriausių mūsų gimnazijų, bet vadovo neatsirado. Nebuvo nė vieno pretendento į gimnazijos direktorius. Kai mes kalbame apie eilinius darbuotojus, pavyzdžiui, jaunus mokytojus, kurie atvykę į mokyklas gauna 400–500 eurų, suprantama, kad jie neina.

Bet neina ir į vadovus. Tie patys jauni žmonės, išsilaikę kompetencijų egzaminą, gali dirbti vadovais. Tačiau atlyginimas nepakankamas, o atsakomybė didžiulė ir prieš tėvus, ir prieš vaikus“, – kalbėjo Akmenės rajono meras.

Savivaldybėms trūks pinigų

V. Mitrofanovas taip pat kalbėjo, kad savivaldybių biudžetas yra labai ribotas, o pasiskolinti pinigų jos neturi galimybių. Todėl, pasak jo, norint įgyvendinti tokį pasiūlymą, savivaldybėms turėtų būti skiriamos papildomos lėšos.

„Sakykime, pritraukiu jaunimą, mokytojus, kultūros darbuotojus (mums net sporto mokyklose trūksta trenerių), užtikrindamas jiems kažkokį atlyginimą [...] ir tam, kad juos apgyvendinčiau, man centrinė valdžia skiria kažkokią papildomą dotaciją. Toks įstatymas bus įrankis, kuriuo vyriausybė ar Finansų ministerija padės regionui. O šiaip, mes ir dabar kaip išeina, taip ir stengiamės pritraukti jaunimą“, – sakė Akmenės rajono meras.

Pasak jo, šiuo metu savivaldybės nebūtų pajėgios skirti lėšų jaunų šeimų būsto įsigijimui. Jis kalbėjo, kad jei valdžia siūlo tokį įstatymą, jį turi paremti ir papildomais pinigais. Anot V. Mitrofanovo, jei papildomos lėšos bus skiriamos, toks pasiūlymas bus naudingas regionams.

Siūlomo įstatymo susijusiuose dokumentuose nurodoma, kad savivaldybių biudžetų lėšų poreikį įstatymo nuostatoms įgyvendinti nustatys savivaldybių tarybos, vadovaudamosios nustatytomis finansinės paramos teikimo tvarkomis ir sąlygomis.

Vitalijus Mitrofanovas
Vitalijus Mitrofanovas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasiūlymas dėl pasiūlymo?

Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius patvirtino, kad kompetentingų darbuotojų regionuose trūksta ir tokiam siūlomam įstatymo pakeitimui pritarė. Tačiau, anot jo, reikia išspręsti mokestinius klausimus, kurie kils, jei jis bus priimtas.

„Tas pasiūlymas saugus valstybei iš mokestinės pusės, suprantama, kodėl tai siūloma daryti iš neinvestuoto pelno – taip užtikrinama, kad būtų sumokėti mokesčiai. Iš neinvestuoto pelno būna sumokėti visi mokesčiai ir verslas gali skirti paramą.

Tik klausimas toks – kaip bus traktuojamos pajamos? Kol kas, pagal teisinę bazinę, tai būtų tų fizinių asmenų pajamos. Ar nereikėtų mokėti pajamų natūra mokesčio? Tas apmokestinimas yra pakankamai didelis. Ar verslas bus nuo to atleistas?“ – klausimus vardijo V. Šalaševičius.

Be to, jo teigimu, akcinėse bendrovėse dėl paramos skyrimo darbuotojo būsto įsigijimui turės spręsti visi akcininkai. Anot jo, Akcinių bendrovių įstatyme labai aiškiai nurodoma, kam gali būti išmokama įmonės pelno dalis.

„Pats pasiūlymas yra geras, bet lygiagrečiai turi būti išspręsti visi klausimai. Tai skamba kaip pasiūlymas dėl kitų pasiūlymų. Negali būti teisės aktai leidžiami taip, kad per juos siūlytume dar kitus dalykus. Teisės aktai turi būti leidžiami taip, kad būtų realizuojami, o ne tam, kad būtų teikiama dar daugiau pasiūlymų“, – sakė V. Šalaševičius.

Pasiūlymą laiko logišku

Ekonomistas Gitanas Nausėda tokį Seimo narės pasiūlymą vertino teigiamai. Anot jo, pasiūlymas skamba logiškai ir racionaliai. G. Nausėda sakė, kad jam nerimą keldavo faktas, kad „lengvatinės paskolos būstui įsigyti eina pirma traukinio“.

Kitaip tariant, ekonomistui nerimą kėlė tai, kad darbo vietos dar nesukurtos, verslo gyvenimas apsnūdęs, o žmonės jau skatinami kraustytis ir gyventi regionuose, nors rizika nerasti darbo – didelė.

„Mano nuomone, labai gerai, kad atsiranda sukibimas tarp verslo įmonės ir žmogaus, kuris ima būsto paskolą. Jei tai būtų tik valstybės parama, visada yra pavojus, kad valstybės parama sau, o darbo vieta – sau. Kitaip tariant, valstybė remia jaunų šeimų persikėlimą į regioną, nors tame regione ta jauna šeima neranda darbo, neturi pajamų ir paskui ta paskola veikia kaip virvė ant kaklo.

Naujas pasiūlymas jaunoms šeimoms: įsigyti būstą padėtų ir savivaldybės bei verslas
© DELFI / Karolina Pansevič

Šiuo atveju tai suponuotų verslo įmonės prisidėjimą, tai reiškia, kad žmogus įmonėje automatiškai turi darbą. Jeigu jis turi darbą, tai reiškia, kad jis turi pajamas ir palengvinama našta įsigyti būstą. Tai kur kas efektyvesnė forma žmonėms keltis ar likti gyventi regionuose, palyginti su ta parama, kuri būtų tik valstybės“, – komentavo G. Nausėda.

Paklaustas, ar regionuose esančios įmonės būtų suinteresuotos padengti dalį darbuotojo būsto kainos, kad tik jis liktų regione, ekonomistas sakė, kad būstas pririša prie tam tikros gyvenamosios vietos, tad tikimybė, kad darbuotojas liks gyventi ten pat, kur dirba, gana didelė.

„Kuomet jis lieka gyventi ilgesnį laiką, verslo įmonių parama atsiperka. Žmonės prisiriša prie savo vietos ir natūralu, kad įmonėms reikia darbuotojų, ypač tokiuose regionuose, kur jaunimas pasitraukė, galbūt emigravo į didesnius miestus. Norint suformuoti personalą, turėti darbuotojų, tikrai manau, kad įmonėms yra svarbu ir jos galėtų pagal galimybes prisidėti prie būsto įsigijimo, kad garantuotų sau darbuotojus.

Laimėtų visos pusės. Savivaldybė taip pat, nes ten būtų verslas, būtų investicijos, būtų darbo vietos, surenkamos gyventojų pajamų įplaukos, iš kurių savivaldybių biudžetai turi naudos. “, – kalbėjo G. Nausėda.

Parama iki 30 proc.

Birželio pabaigoje parlamentas balsų dauguma nutarė, kad nuo rugsėjo 1-osios jaunos šeimos galės kreiptis dėl paramos pirmajam būstui regione įsigyti. Jaunos šeimos, neauginančios vaikų, gaus iki 15 proc. būsto vertės išmoką, auginančios 1 vaiką – iki 20 proc., auginančios 2 vaikus – iki 25 proc., auginančios 3 ir daugiau vaikų – iki 30 proc. Kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą – sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo negali būti vyresni nei 35 metų amžiaus.

Būstas, kurį sieks įsigyti šeima, negalės būti kuriame nors iš didžiųjų ar kurortiniame mieste. Taip pat, paskola, kurią šeima ims būsto įsigijimui, negalės viršyti 87 tūkst. eurų.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dėl lopinėlio žemės buvo paverstas žemgrobiu: 7 metus tampė po teismus (164)

Vilnietis Tomas Nenartavičius, pasakodamas savo istoriją, vis dar negali atsistebėti: 7-erius metus...

Lukiškių kalėjimo iškeldinimas: ką daryti su teritorija po to? (58)

Teisingumo ministerija skubina sostinės centre esančio Lukiškių kalėjimo iškeldinimą, o...

Vilniuje atidarytas „Ibis“ viešbutis (35)

Penktadienį Vilniaus centre atidarytas pasaulinio viešbučių operatoriaus „Accorhotels“...

Teismų rūmų pastatas Vilniuje – su saulės jėgaine ir fontanu (12)

Sostinės savivaldybė paskelbė planuojamo naujo teismų pastato Šeimyniškių gatvėje projektą...

Vilniaus stoties rajonas pasikeis neatpažįstamai (91)

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo teritorijos, esančios tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties...

Top naujienos

Slaptą planą pervilioti lenkus kūrė visai ne valstiečiai: pasikeitė tik viena esminė detalė (109)

Vilniaus kraštu Lietuvos politikai susidomėjo visai neseniai. Ilgą laiką niekam, išskyrus šiame...

Dėl lopinėlio žemės buvo paverstas žemgrobiu: 7 metus tampė po teismus (164)

Vilnietis Tomas Nenartavičius, pasakodamas savo istoriją, vis dar negali atsistebėti: 7-erius metus...

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (453)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Vėl atversta „MG Baltic“ byla: užsiminta apie neteisėtai suvaržytą Masiulio laisvę papildyta 9.33 (118)

Po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos Vilniaus apygardos teisme vėl nagrinėjama politinės...

Į avariją Vilniaus pakraštyje pateko NATO kariai (16)

Antradienio rytą, apie 8 val., Vilniaus pakraštyje, Molėtų pl. ir Skersinės g. sankryžoje,...

Du pamėgti Adomaičio ginklai: išbandė rinktinėje, pasitelks ir klube (3)

Eimantas Bendžius ir Evaldas Kairys gimė pajūryje, bet krepšinio lopšiu jiems buvo sostinė....

„Sostų karų“ žvaigždė Ianas Beattiesas prakalbo lietuviškai: pamatykite video

Rugsėjį nenustebkite Vilniuje sutikę garsius Holivudo aktorius. Jie atvyksta į rugsėjo 15-16...

„DELFI Šiandien“ – naujiena mobiliojo DELFI vartotojams (4)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI atnaujino savo mobiliąją svetainę ir vartotojams siūlys ne...

Rusijoje pabranginta degtinė (5)

Minimali degtinės (nepriklausomai nuo stiprumo) rinkos kaina Rusijoje rugpjūčio 20 dieną...

Nenoras valgyti – santykio su tėvais atspindys (4)

Turime problemą: mūsų penkerių metų dukrelė dažnai stokoja apetito, tiesiog atsisako valgyti....