Įstatymo projektą užregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė, Laimutė Matkevičienė bei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Pataisose numatyta, kad mėgėjiško sodo teritorijoje galima vykdyti tik tokią veiklą, kuri yra tiesiogiai susijusi su mėgėjų sodininkyste, bet kokia ūkinė – komercinė veikla yra draudžiama
„Sodininkų bendrijos steigėsi ir kūrėsi daug dešimtmečių. Šio reiškinio tikslas: teisingai ir naudingai organizuoti laisvalaikį, keisti kraštovaizdį, užsiauginti vaisių, daržovių. (...) Pastaruoju metu sodininkų bendrijų veiklai neigiamą poveikį daro asmenys, įsigiję sklypus sodininkų bendrijų teritorijose, nestojantys į bendrijas ir nenorintys mokėti jokių mokesčių bendrijai“, – rašoma aiškinamaje rašte.
Jame išskiriami komercinę veiklą soduose vykdantys asmenys.
„Taip pat daugėja teisinių ginčų dėl sodininkų bendrijose vykdomos komercinės veiklos, kuri nėra susijusi su mėgėjiška sodininkyste. Neaiškiu būdu iš valstybinių institucijų yra gaunami leidimai įvairiai veiklai, visai nesusijusiai su mėgėjiška sodininkyste. Šis procesas galimai didina korupcijos sklaidą. Valstybės institucijos, nepaisydamos Įstatymo nuostatų bei sodininkų bendrijų vidaus dokumentuose nustatytų draudimų, išduoda leidimus fiziniams ar juridiniams asmenims kitai veiklai vykdyti, todėl sodininkų bendrijų teritorijose kuriasi vaikų darželiai, automobilių remonto dirbtuvės, viešbučiai, degalinės ir kt. Be to, sodininkų bendrijų valdymo organai dažnais atvejais negauna informacijos apie turto pardavimą, sklypų formavimą, nekilnojamojo turto įkeitimą bankams ar antstoliams, todėl kyla įtampa tarp sodininkų bendrijų narių dėl įsiskolinimų nepadengimo“, – įstatymo pakeitimus grindžia Seimo narės.
Nuomonė keičiasi: darželiai sodų bendrijose galėtų būti
DELFI susisiekė su viena iš projekto iniciatorių Vida Ačiene. Pasak jos, projektą ji inicijavo nes kilo susirūpinimas iš pačių sodų bendrijų.
„Sodų bendrija parranda savo prasmę, dėl ko jos kuriasi. Labai yra didelė terpė atsiradusi, kad prasidėjo kurtis verslai. Tada drumsčiasi jų ramybė, gadinami keliai, kai tuo tarpu sodo paskirtis yra visai kitokia. Kad tai netaptų visiškai komercializuota galvojame, kad reikia pristabdyti, nes paskirtis yra visai kitokia. Tai sodo žemė, tai gali būti gyvenamosios paskirties, bet komercinės nelabai“, – sako ji.
Pastebėjus, kad yra žmonių, kurie keliasi į sodus gyventi nuolatos ir jiems reikalingi darželiai ar parduotuvėlės, Seimo narė patikino, kad tai netrukdytų sodų bendrijų infrastruktūrai.
„Tokie dalykai sodų bendrijos esmės nepakeistų. Tai gyvenimas, galėtų kurtis tai infrastruktūra, mes nieko prieš, aiškinamajame rašte parašyta, kad šitie dalykai ir tas verslas leidžiamas, tik to verslo paskirtis kitokia. Tas klausimas dar nebuvo svarstytas, bet nemanau, kad infrastruktūros plėtimas, darželiai ir mokyklėlės, jei ten atsiranda daugiau nuolat gyvenančių žmonių, tai viskas yra sveikintina. Įstatymo projektas buvo nukreiptas grynai į tokią labiau komercinę veiklą, į kitokią gamybą ir panašiai. Bet į infrastruktūros plėtimą jis nėra nukreiptas“, – tikino ji.
Paminėjus, kad aiškinamajame rašte prie komercinės veiklos priskirti ir darželiai, Seimo narė V. Ačienė patikino, kad diskutuojant Seime būtų galima numatyti leisti kurtis soduose darželiams, mokyklėlėms ar mažoms, nes tai patenka į bendrijos rėmus.
„Čia jau kitokiam verslui apribojimai taikomi: automobilių remontas, gamyba kokia nors ar panašiai. Vien dėlto, kad sodų bendrijos netaptų pramoniniais rajonais“, – DELFI sakė V. Ačienė.
Ž. Šilėnas: pirmiau reikėtų pagalvoti, tada siūlyti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tikina, kad pasiūlymas neproporcingas, neapgalvotas ir dvelkia sovietmečiu.
„Nesuprantamas draudimas siūlymas uždrausti ūkinė komercinę veiklą soduose, XXI amžiuje čia man sovietmečio dvelksmas. Aiškinamasis raštas, kuris sako kad kolektyviniai sodai buvo kuriami tam, kad žmonės teisingai praleistų laisvalaikį čia visiškas sovietizmas“, – DELFI sakė LLRI prezidentas.
Informavus, kad vis dėlto yra svarstoma leisti kurtis darželiams ir parduotuvėlėms soduose, Ž. Šilėnas priminė, kad visgi projektas pateiktas kitoks.
„Tada reiktų pirma pagalvoti, o tada rašyti, nes įstatymo projektas yra, cituoju iš atminties, sodų teritorijose tik su sodininkyste susijusi veikla gali būti, o bet kokia kita veikla, ūkinė komercinė veikla, draudžiama. Jeigu Seimo nariai pirma parašo, o tada pagalvoja parašę, tai labai negerai.
Antras dalykas, gąsdinimas, kad sodai pavirs pramoniniais rajonais, tai ką mes laikome pramone? Jeigu žmogus turi garažą kuriame taiso automobilius ar tai skaitoma pramone? Jeigu žmogus spaudžia sultis, tai pramonė ar ne? Reikia faktą pripažinti, kad dalis tų sodų jau seniai yra gyvenamieji kvartalai, ir dalyje jų, kaip ir bet kuriuose kituose gyvenamuosiuose kvartaluose, kuriasi tai, ko gyventojams reikia. Nesuprantu, kuo užkliuvo kažkokio žmogaus autoservisas, kuris keičia padangas turbūt tiems patiems gyvenantiems soduose. Nes cemento gamyklų soduose niekas nesiruošia statyti, žemė per brangi“, – komentavo Ž. Šilėnas.
