Dažniausiai būstui skolinosi 26-35 metų amžiaus gyventojai – jie sudarė daugiau negu pusę visų besiskolinančių būstui.

„Būsto paskolų rinkoje, kaip ir anksčiau, dominuoja didmiesčių pirkėjai. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pernai pirmą ketvirtį buvo suteikta beveik 83 proc. visų paskolų būstui, vien Vilniuje – 54 procentai. Palyginti su kauniečiais ar klaipėdiečiais, vilniečiai perka naujesnį būstą – trečdalis Vilniuje suteiktų paskolų buvo skirtos įsigyti būstui, kuris ne senesnis negu trejų metų. Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai penktadalis ir dešimtadalis. Tai sutampa ir su naujų statybų tendencijomis – pastaruoju metu daugiausiai jų vyksta Vilniuje“, - sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Anot jo, vidutinė suma, kurią gyventojai skolinasi būstui, padidėjo nežymiai, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad sutrumpėjo vidutinis paskolos laikotarpis. Jei bendra vidutinė paskolos trukmė sumažėjo vienais metais (iki 22 metų), tai tam tikruose miestuose pokyčiai didesni – Vilniuje vidutiniškai skolinamasi 2,5 metų trumpiau, Kaune – beveik dviem metais trumpiau negu prieš metus.
„Tam įtakos galėjo turėti ir pernai įsigalioję nauji Atsakingo skolinimo nuostatai, apriboję ilgiausią paskolos laikotarpį iki 30 metų. Šis pokytis buvo svarbiausias tiems būsto paskolų gavėjams, kurių tikėtinas darbingas amžius ilgesnis negu 30 metų“, - sako V. Doveika.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ duomenimis, 2016 metais pastebimas pirkėjų suaktyvėjimas visuose būsto rinkos segmentuose. Tiesa, butų, perkamų pirminėje rinkoje, sandorių augimas yra gerokai didesnis negu perkamų antrinėje rinkoje. Preliminariais Registrų centro duomenimis, Vilniuje 2016 metais per pirmą ketvirtį buvo parduoti 2227 butai antrinėje rinkoje bei 1086 butai pirminėje rinkoje, atitinkamai 15 proc. ir 48 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį 2015 metais.
„Praėjusių metų pabaigoje brangesnių butų paklausa Vilniuje viršijo pigesnio būsto pasiūlą. Praėjus ketvirčiui, tą pačią tendenciją rodo ir paklausa: šiuo metu Vilniuje vidutinės klasės butų parduodama daugiau negu ekonominės“, – teigia „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.

Anot jo, pastaruosius kelis mėnesius pastebima, kad vis labiau populiarėja didesnio ploto butai. Jei 2015 metais patys patraukliausi atrodė vieno kambario 35-40 kvadratinių metrų butai, nes jie geriausiai tiko kaip investicija nuomai, tai šiuo metu pastebimas didesnis jaunų šeimų kraustymasis iš dabartinio vieno–dviejų kambarių buto į šiek tiek didesnį dviejų–trijų kambarių būstą. „Kompaktiški trijų kambarių butai nuperkami taip pat greitai kaip ir vieno kambario butai“, – sako M. Žibūda.

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį paskolos lėšomis įsigyjamo buto plotas vidutiniškai siekė 63,5 kvadratinio metro.

SEB banke šių metų pirmą ketvirtį buvo sudaryta 1,6 tūkst. būsto paskolų sutarčių – 42 proc. daugiau negu atitinkamu laikotarpiu pernai. Bendra naujų būsto paskolų vertė 2016 metų pirmą ketvirtį buvo 67,2 mln.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)