aA
Vaizdingame ir netoli miesto esančiame, tačiau žemės ūkio paskirties sklype norite pasistatyti gyvenamąjį namą? Nebėda! Tereikia įsigyti ūkininko pažymėjimą ir galėsite statytis „sodybą“.
Namo statybos
Namo statybos
© Shutterstock

Tokiam piktnaudžiavimui kelią užkirsti nusprendė septyni Seimo nariai, tarp kurių – ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jie siūlo, kad statyboms reikėtų turėti ne mažiau nei 3 hektarų sklypą, t.y. šešis kartus daugiau, nei reikalaujama dabar.

Savo ruožtu Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacijos direktorius Rokas Mazuronis siūlo peržiūrėti visą panašių ribojimų tvarką.

Piktnaudžiauja lengvata

Ūkininko ūkio įstatyme šiuo metu yra lengvata, pagal kurią ūkininku užsiregistravęs asmuo gali pasistatyti sodybą nerengdamas detaliųjų planų. Vienintelis reikalavimas – kad sklypas būtų bent 0,5 ha (50 arų).

Liberalai Simonas Gentvilas, Juozas Baublys, konservatorius Kazys Starkevičius, socialdemokratas Algimantas Salamakinas ir valstiečiai Guoda Burokienė, Aurimas Gaidžiūnas bei K. Mažeika siūlo, kad reikalavimas būtų padidintas iki 3 ha.

Kaip rašoma jų projekto aiškinamajame rašte, nuo 2008 metų įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, atleidę ūkininkus nuo prievolės rengti detaliuosius planus kaimo teritorijoje ketinant statyti ūkininko sodybas, todėl minėta įstatyme nustatyta lengvata prarado aktualumą.

Rokas Mazuronis
Rokas Mazuronis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Priešingai, nei buvo tikėtasi, įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas sukūrė prielaidas masiniam piktnaudžiavimui – lengvata žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti ūkininko sodybą pradėjo naudotis ne tik tie ūkininkai, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla, bet ir gyvenamąjį namą ketinantys statyti asmenys, vaizdingose, rekreacijai tinkančiose ar nedideliu atstumu nuo miestų administracinių ribų esančiose kaimų teritorijose už santykinai nedidelę kainą įsigiję vos 0,5 ha ploto ribą siekiančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir turintys formalų ūkininko pažymėjimą“, – rašoma dokumente.

Kaip paaiškina R. Mazuronis, leidimas nerengti detaliojo plano naudingas tuo, kad leidžia gyvenamąjį namą pasistatyti ten, kur to padaryti kitaip būtų negalima.

„Per ūkininko sodybos statusą sprendžiami bendrojo plano klausimai, – DELFI sakė jis. – Yra apibrėžta, pavyzdžiui, Vilniaus rajone tai labai aktualu, kad didelės teritorijos yra žemės ūkio, be galimybės keisti į namų valdą – gyvenamąją. Toje vietoje vienintelė galimybė pasistatyti gyvenamąjį pastatą yra ūkininko sodyba.“

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
© DELFI / Domantas Pipas

Specialistas aiškino, kad ten, kur viską galima išspręsti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu, niekas nemato problemos ir visi daro detaliuosius planus.

„Bet yra vietų, kur negali to daryti, nes tai prieštarautų bendrajam planui, o jo taip lengvai nepakeisi“, – sakė R. Mazuronis.

Pašnekovas pridūrė, kad detaliojo plano parengimas kainuoja apie kelis tūkstančius eurų, todėl bendroje namo sumoje nesudaro labai daug.

Daugiausiai aplink Vilnių

Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2018 metų sausio 1 dieną Lietuvoje registruoti 122.539 ūkininkų ūkiai. Daugiausiai ūkių buvo Vilniaus apskrityje – 17.204, Kauno apskrityje – 16.553, Utenos apskrityje – 13.115. Šie ūkiai sudarė beveik 40 proc. visų užregistruotų ūkių.

Vidutinis ūkio dydis Lietuvoje 2018 metais buvo 9,37 ha. Palyginimui, Vilniaus apskrityje – tik 5,8 ha.

Apibendrinama, kad Lietuvoje vyrauja maži ūkiai: 30,05 proc. sudaro ūkiai, kurių plotas nuo 1 iki 3 ha, 21,05 proc. – ūkiai, kurių plotas yra nuo 5 iki 10 ha, 18,35 proc. – ūkiai, kurių plotas 3–5 ha.

„Neįtvirtinus įstatyme reikalavimų, užtikrinančių, kad lengvata galėtų pasinaudoti tik realiai žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys, pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, draudžiantis objektyviai nepateisinamas privilegijas teikti tam tikrai asmenų grupei, taip pat vyksta chaotiškas neurbanizuotų ir neurbanizuojamų, žemės ūkio veiklai ar rekreacijai tinkančių teritorijų užstatymas, prarandama galimybę užtikrinti urbanistinę kokybę ir tikėtis darnios plėtros“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Kartais užtenka ir 3 ha

Dokumente dar pažymima, kad nedidelių (iki 3 ha) žemės ūkio apskrities žemės sklypų plotų pakanka tik tam tikroms žemės ūkio veikloms.

„Pavyzdžiui, bitininkystei, žvėrelių ūkiams, specializuotoms žemės ūkio sritims (gėlių ir dekoratyvinių medelių, uogų, prieskoninių žolių, vaistažolių) putpelių, sraigių, sliekų, grybų ir pan. auginimui, ir joms vykdyti reikalingų pagalbinio ūkio statinių (paukštidžių, avidžių, šiltnamių, žemės ūkio produkcijos sandėlių ir kt.) statybai. Tokių statinių statybos galimybė reglamentuota Statybos ir Žemės įstatymuose, o ne keičiamame įstatyme“, – teigia pasiūlymo autoriai.

Namo statybos
Namo statybos
© Shutterstock

Savo ruožtu Seimo Teisės departamentas pastebi, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad ūkininko sodyba gali būti statoma žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 3 ha.

„Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ir iki 3 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotų pakanka vykdyti tam tikrai žemės ūkio paskirties veiklai.

Todėl kyla abejonių, ar ūkininkai, faktiškai užsiimantys žemės ūkio veikla mažesniuose kaip 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypuose nebūtų diskriminuojami lyginant su didesniuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose žemės ūkio veikla užsiimančiais ūkininkais, nes jie neturėtų teisės tokiomis pačiomis sąlygomis jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti ūkininko sodybos“, – svarsto parlamento teisininkai.

Tuo metu Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacijos direktorius R. Mazuronis dar pridūrė, kad padidinus reikalavimą sodybai iki 3 ha, gali būti pažeisti mažesnius sklypus turinčių asmenų teisėti lūkesčiai.

„Jei turi sklypą su 0,5 ha nusipirkęs prieš 10 metų. Ten nieko dar nepastatyta, kaimo plėtros projektas neparengtas, tai priėmus įstatymą, niekas jo nebepatvirtins“, – DELFI sakė jis.

Siūloma, kad įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo 2019 metų lapkričio 1 dienos. Projektams dėl kurių buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis ir pradėtoms statyboms jis negaliotų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(50 žmonių įvertino)
3.5800

Prie Palangos planuojamas viešbučių ir daugiabučių kompleksas (32)

Palangos savivaldybė pranešė, kad netoli kurorto planuojama statyti modernų daugiabučių ir...

Trys KAM pavaldžios institucijos kelsis į Vilniuje statomą „Cloud Offices“ biurų pastatą (7)

Trys Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavaldžios institucijos kelsis į sostinės Šnipiškių...

Planuojama atgaivinti „Akropolio“ projektą prie Vingio parko Vilniuje (45)

Nekilnojamojo turto projektų plėtros įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje valdanti...

Vilnius Tech 1,5 mln. eurų mažina pastatų kainą, rengia naują aukcioną (1)

Jau du kartus neįvykus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) skelbtiems pastatų...

LB: tarpusavio draudimo paslaugos didins konkurenciją draudimo rinkoje

Lietuvoje turėtų atsirasti bendruomeniškumu paremtos tarpusavio draudimo paslaugos, kurios būtų...

Top naujienos

Latvija užsidaro iki lapkričio 15-osios: įvedama komendanto valanda, uždaromos mokyklos ir parduotuvės premjeras: turiu atsiprašyti pasiskiepijusių žmonių (15)

Latvijoje COVID-19 naujų atvejų per savaitę padaugėjus net 49 proc., šalis vėl grįžta į...

Premjerė: COVID-19 plitimui nelėtėjant, iki pavasario persirgs visi nesiskiepijusieji

Jei COVID-19 plitimo tempas nelėtės, iki pavasario šia infekcine liga persirgs bene visi...

Kiek uždirba Lietuvos „1 proc.“: prasideda derybos dėl pokyčių mokesčių sistemoje (136)

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 1 proc. daugiausiai uždirbančių gyventojų pernai...

Lietuvoje – 2235 nauji koronaviruso atvejai, 16 mirčių

Pirmadienį Lietuvoje skelbiami 2235 nauji koronaviruso atvejai ir 16 mirčių.

Ant sienos su Baltarusija padėtis darosi įtempta: į Lietuvą bandė patekti rekordinis skaičius migrantų fiksuotas svetimos šalies pareigūnų sienos pažeidimas (51)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba ( VSAT ) praneša, kad pirmadienį gerokai padidėjo į Lietuvą...

Vienai ministrei Šimonytė nepagailėjo ypatingo epiteto: teisingumo ministrė yra unikali (145)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė interviu BNS teigia, jog teisingumo ministrė Evelina...

SAM: skiepytis sustiprinančiąja doze kviečiami visi pilnamečiai gyventojai

Nuo antradienio 18 metų ir vyresni gyventojai, kurie buvo paskiepyti nuo COVID-19 ligos anksčiau...

Šimonytė: kitų metų biudžetas rodo, kad dėl COVID-19 verslui ribojimų nebebus (44)

Vyriausybė kitų metų biudžetą suplanavo nebeketindama dėl koronaviruso plitimo įvesti ribojimų...

Migrantų kontrabandos užkulisiai: suvilioja svaiginančiais uždarbiais ir nutyli apie tikruosius pavojus (60)

Lengvų pinigų tikėjęsis gruzinas Nika Beselia sutiko vykdyti mįslingo darbdavio nurodymus. Toks...

Su svetimais galimybių pasais prasmukti bando ne tik lietuviai: įkliuvo ir atvykėlis iš kaimyninės šalies

Neteisėtas galimybių paso naudojimas užtraukia tūkstantines baudas ir gresia laisvė atėmimu...