Vienbutį 470 kv. m ploto namą architektūros ir statybos studija „Prusta“ projektavo dviem vienos šeimos kartoms. Architektės Eglė Prunskienė ir Ieva Prunskaitė džiaugėsi, kad projektą pavyko visiškai įgyvendinti.
Vizija, gimusi projektuojant namą, buvo sėkmingai realizuota įrengiant jo vidų ir kuriant prašmatnią, tačiau jaukią atmosferą.
Namui skirtas sklypas buvo didelis, todėl jo plotas ir išdėstymas buvo neribojamas. Tiesa, sklypas buvo žemėjantis, tai byloja ne tik namo architektūra, bet ir tam tikros interjero detalės. Dėl nelygaus sklypo suformuotos žemesnės grindys, todėl pirmame namo aukšte įrengti nedideli laipteliai.
Šiam elegantiškam, šiltų tonų interjerui kurti naudota daug akmens ir natūralių medžiagų.
„Nemėgstame dirbtinių dalykų, norisi ilgaamžiškumo. Naudojant kokybiškas ir gražias medžiagas interjeras morališkai nesensta“, – interjero ilgaamžiškumo svarbą pabrėžė architektė E. Prunskienė.
Natūralaus ąžuolo grindys gražiai kontrastuoja su natūraliu itališku marmuru.
Plokštės buvo gamintos specialiai šiam namui, 6 kv. m dydžio gabalai pjaustyti į mažesnes dalis, kad būtų išsaugotas natūralus raštas. Židinys šiuose namuose – ne tik funkcinė detalė, bet ir dailus, spalvingomis onikso rievėmis akį traukiantis dekoro elementas.
Visus kietuosius baldus, išskyrus vokiečių gamybos virtuvę, projektavo architektės. Tarp valgomojo ir šviesios virtuvės iškilusi „sala“ taip pat projektuota „Prustos“.
Ji yra trapecijos formos, todėl tai praplėtė salos funkciją: iš vienos pusės ji naudojama kaip baras, kitoje pusėje patogu gaminti vakarienę svečiams. Balto dirbtinio akmens gaminys atrodo it ledo lytis, plaukianti slidžiu marmuro paviršiumi.
Didžiulis valgomojo stalas, išsiskiriantis mediniu stalviršiu ir masyviomis metalo kojomis, sufleruoja, kad šiuose namuose mėgsta burtis jaukios kompanijos. Masyvus odinis minkštasis baldas pritaikytas kompanijoms, mėgstančioms gurmaniškus eksperimentus virtuvėje ir elegantiškus pokalbius prie spragsinčio židinio.
Kurdamos šio erdvaus namo interjerą, architektės E. Prunskienė ir I. Prunskaitė siekė spalvų vienovės, todėl pasirinko šiltus tonus: gelsvą, rusvą, rudą ir smėlio. Nors medžiagos – skirtingos, jos dera. Blizgu ir matiška, šilta ir šalta, juoda ir balta – ši kontrastuojančių faktūrų ir spalvų dermė kuria gilumos įspūdį.
Pirmasis namo aukštas – itin erdvus, todėl buvo įrengtos dažyto metalo kolonos. Konstrukcijas laikantys elementai tapo interjero dalimi, nes jų spalva per daug neišsiskyrė.
Stiklinė pertvara tarp pirties ir didžiojo kambario gali būti stumdoma – taip erdvė dar labiau išplečiama.
Kad SPA zonoje būtų saugu, ji išklota neslidžiomis plytelėmis. Patalpoje randame pirtį, dušą ir persirengimo kambarį.
„Trilogijos“ kurti laiptai, dekoruoti metalo intarpais, sukuria prabangaus kilimo, vedančio į antrą namo aukštą, įspūdį. Užkilę randame tėvų, svečių ir vaikų miegamuosius. Suaugusiųjų poilsio zona kartoja pirmo aukšto spalvas, medžiagas ir kuriamą solidžią eleganciją. Vonia nuo miegamojo atskirta tik neaukšta daline pertvara, o viduryje kambario laisvai stovinti lova tyliai byloja apie nevaržomą šio kambario intymumą.
