Krekenavos seniūnijos Šventupių kaime viename iš čia esančių keturių senų daugiabučių savo gyvenimo saulėlydį pasitinkanti 84 metų Julija Stankevičienė kasdien baiminasi dėl savo gyvybės. Pro kiaurą stogą į jos butą, esantį viršutiniame namo aukšte, bėgantis vanduo sušlapino elektros laidus. Moteris skundžiasi, kad lyjant iš prieškambaryje įrengto elektros skaitiklio pasipila žiežirbos.
Dėl sugadintos elektros instaliacijos nebeveikiantis šaldytuvas, pūvančios sienos ir lubos jai neatrodo labai didelė bėda. Pasak buvusios tremtinės, šaldytuvą galima sutaisyti, sienas – perdažyti, jeigu stoge būtų užtaisytos skylės. Bet stogo remontas yra ne jos, ir ne gyventojų, kurių name likę vos šeši, kišenei.
Šio kaimo Šventupių gatvės 13-ąjį namą administruoja Panevėžio rajono savivaldybei priklausantis Velžio komunalinis ūkis. J. Stankevičienė sako jam kas mėnesį mokanti po 10–11 eurų, tačiau naudos esą iš to nėra.
Garbaus amžiaus senjorai padedanti panevėžietė Jolanta Budrienė kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę, kad atkreiptų dėmesį į pavojingomis gyvybei ir sveikatai sąlygomis gyvenančios buvusios tremtinės problemą. Kaip tvirtina moteris, ji gavo formalų atsakymą, kuriame aiškinama, kad daugiabučių namų savininkai gali patys pasirinkti valdymo formą.
„Supratome: jeigu nepatinka Velžio komunalinis ūkis, galime rinktis kitą administratorių. Kuris gi norės namo vaiduoklio?“– kalbėjo J. Budrienė.
Namai iš siaubo filmo
Šventupių gatvėje vienas šalia kito stovintys keturi daugiabučiai iš tiesų primena namus iš siaubo filmų. Vienas iš jų jau kuris laikas visiškai negyvenamas. Kituose dar yra po kelis žmones.
Prieš 30 metų į 13-ąjį namą atsikrausčiusi J. Stankevičienė mena, kad tarybiniais laikais ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžioje nei jos, nei kituose daugiabučiuose nebuvo laisvų būstų, o dabar belikę vos keliolika gyventojų.
„Kai neteko darbo, jaunesni išsikėlė į miestą, emigravo į užsienį, vyresni išvažiavo anapus. Iš likusiųjų gyventi dirba gal tik kokie du, daugiau visi iš pašalpų gyvena“, – „Sekundei“ pasakojo moteris.
13-asis daugiabutis nėra tipiškas sovietmečio statinys, kokių pilna mieste. Iš lauko jis atrodo dviejų aukštų, tačiau užėjus į vidų ir palypėjus laiptais suskaičiuoji keturias aikšteles. J. Stankevičienės dviejų kambarių 45 kvadratinių metrų ploto butas yra trečioje aikštelėje, tačiau virš jo daugiau butų nėra. Apskritai iš 8 čia esančių butų pusė negyvenami.
„Likau tik aš, dar vienas senukas ir dvi jaunos poros“, – vardijo gyvas „dūšias“ name vaiduoklyje šventupietė.
Šiame name, skirtingai nei tipiškuose daugiabučiuose, niekada nebuvo ir nėra vandentiekio, kanalizacijos ir centrinio šildymo. Gyventojai yra pasistatę krosnis, vandenį nešasi iš šulinio, o gamtinius reikalus atlieka lauko tualete.
Sunkiai vaikštančiai moteriai malkų, vandens atneša, maisto atveža Panevėžyje gyvenantis sūnus. Kartą per savaitę, šeštadieniais, atvažiuoja parduotuvė ant ratų.
Pasak J. Stankevičienės, seniau šio namo pirmame aukšte gyveno socialiniai remtinos šeimos, tačiau jau daug metų butai yra tušti. Ji savo būstą išsipirko, taigi yra jo savininkė.
„Mano brolis inžinierius patarė man ir kitiems gyventojams susidėti ir savo lėšomis pasikeisti arba bent jau paremontuoti stogą, tačiau niekas nesutiko. Kitiems čia gyvenantiems ant galvų nebėga, tai jie ir nenori“, – pasakojo senjorė.
Paklausta, ar namą administruojančio Velžio komunalinio ūkio darbuotojai taip ir numojo ranką į jos skundus, ji pripažino, kad dėmesio vis dėlto sulaukė.
J. Stankevičienė sako, kad atvažiavę komunalininkai nušlavę stogą, tačiau esą nuo to tapo tik blogiau, nes vanduo dar didesnėmis čiurkšlėmis ėmė tekėti į jos butą.
„Galbūt jie kokią nors duobę stoge tomis šluotomis dar pagilino“, – mano senjorė.
J. Stankevičienė nemėgino parduoti savo buto. Moteris įsitikinusi, kad tokiame nuošaliame kaime niekas nepirks nesuremontuoto ir be patogumų būsto tokiame baisiame name.
Planuoja renovuoti
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys irgi tos pačios nuomonės. Pasak jo, miestiečiai tose apylinkėse ieško sodybų ypač vaizdingose vietose ir į tokius daugiabučius, kaip Šventupių kaime, nežiūri.
V. Kaušakys negalėjo prisiminti, kiek metų niekas nebegyvena socialiniuose būstuose Šventupių g. 13. Kai prieš ketverius metus jis pradėjo vadovauti seniūnijai, šie būstai jau buvo tušti. Pasak seniūno, jų remontuoti, kai namas tokios prastos būklės, tiesiog neapsimoka, o ir suremontavus vargu ar atsirastų norinčiųjų apsigyventi atokiai nuo miesto esančiame kaime.
„Tokie kaimai tuštėja visoje Lietuvoje“, – kalbėjo seniūnas.
Tiesa, Šventupių vadinti nykstančiais lyg ir negalima. Čia yra ūkininkų, o iš viso jame gyvenamąją vietą šių metų pradžioje buvo deklaravę 76 žmonės. Panevėžio ir Kėdainių darbdaviai norinčius dirbti Krekenavos seniūnijos gyventojus vežioja į darbą ir iš jo.
Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas sakė, kad jie įsipareigojo atlikti tik smulkius remonto darbus, o tvarkyti stogą turėtų namo savininkai. Šiuo atveju – gyventojai ir Panevėžio rajono savivaldybė.
Namo administratoriaus duomenimis, Šventupio g. 13-ojo namo gyventojai yra sukaupę tik 270 Eur. Akivaizdu, kad turėdamas tokią sumą nieko nenuveiksi.
Pasak V. Virbalo, išeitis gyventojams – renovacija. Šis namas yra įtrauktas į Panevėžio rajono renovuojamų sąrašą. Jeigu norą atnaujinti namą išreiškę gyventojai nepersigalvos, renovacijos darbai galbūt galėtų būti pradėti kitais metais.
Dabar Velžio komunalinio ūkio darbuotojai nuvalė apkerpėjusį namo stogą, pasak direktoriaus, nupjovė medžius – taip smarkiai jis buvo užžėlęs. Skylių nelopė, nes esą beprasmiška lopyti rėtį.
