aA
Sprendimas įsigyti būstą ar jį nuomotis turi būti grįstas finansiniais skaičiavimais, o ne emociniais argumentais. Tiesą sakant, priešingai nei renkantis tarp šokoladinių ir vanilinių ledų, asmeninis skonis ir požiūris į šias dvi alternatyvas turi turėti mažiausiai įtakos. Kaip paskaičiuoti, kuri alternatyva yra finansiškai patrauklesnė?
Nerijus Mačiulis

Lygindami nuomos ir įsigijimo alternatyvas, gyventojai dažnai naudoja klaidingą argumentą. Sumokama nuoma yra vadinama „pinigais į balą“, nes pasibaigus nuomos periodui žmogus nieko negauna, o būstą įsigijus net su būsto paskola, ją gražinus lieka nuosavybė – būstas. Toks palyginimas nėra teisingas – ir sumokėta nuoma, ir bankui mokamos palūkanos yra mokestis už stogą virš galvos. Taip, nuomininkas nuomos pabaigoje neturi turto, bet jis neturi ir prievolės būstą remontuoti, apstatyti baldais ir buitine įranga. Per maždaug 25 metų laikotarpį, kai gražinama būsto paskola, buto remontas ir apstatymas naujais baldais bei įranga gali kainuoti tiek pat, kiek kainavo butas. Todėl norint priimti sprendimą, kuri alternatyva yra patrauklesnė, užtenka palyginti, kuriuo atveju šis „mokestis“ – nuoma ar palūkanos – bus mažesnis.

Kaip tai padaryti? Tam užtenka žinoti du skaičius – kokios yra būsto paskolos palūkanos ir koks yra nuomos pajamingumas, arba kitaip tariant, nuomos grąža, parodanti, kokią būsto kainos dalį nuomininkas sumoka per metus. Pavyzdžiui, jei butas kainuoja 200 tūkst. litų, o per mėnesį jo nuoma kainuoja 1070 litų, tokio buto nuomos pajamingumas siekia 6,4 procento. Kitaip sakant, nuomininkas per metus sumokės 12840 litų arba 6,4 proc. buto kainos. Šie skaičiai kaip pavyzdys parinkti neatsitiktinai – „Swedbank“ skaičiavimu, būtent toks šiuo metu yra vidutinis nuomos pajamingumas Vilniuje. Vilniaus senamiestyje jis yra šiek tiek mažesnis – 5,9 proc., o Kaune ir Klaipėdoje didesnis ir siekia, atitinkamai, 9,1 ir 7,0 procento. Taisyklė iš tiesų paprasta – jei būsto paskolos palūkanos yra mažesnės nei nuomos pajamingumas, finansiškai įsigijimo alternatyva yra patrauklesnė nei nuoma.

Jei šie palyginimai atrodo komplikuoti ir neatskleidžia vienos alternatyvos privalumų prieš kitą, reikalo esmę galima iliustruoti dar paprasčiau. Tarkime, nagrinėjamo pavyzdžio atveju asmuo nusprendžia ne nuomotis, o pirkti būstą – sumokėti 30 tūkst. litų pradinį įnašą ir imti būsto paskolą 25 metams už dabar galiojančias palūkanas, kurios šiuo metu siekia 2,6 procento. Per mėnesį būsto paskolos įmokoms jis turėtų skirti 771 litą, tai yra, gerokai mažiau nei 1070 litų siekianti nuoma. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tik dalis iš tų per mėnesį sumokamų 771 litų yra palūkanos. Per visą paskolos grąžinimo laikotarpį butą įsigijęs asmuo sumokėtų 61,4 tūkst. litų palūkanų, o per tą patį laikotarpį nuomininkas sumokėtų 321 tūkst. litų. Tokiu atveju girtis, kad asmuo pasirinko nuomos, o ne įsigijimo alternatyvą yra tas pats, kas didžiuotis už keliasdešimt tūkstančių litų įsigytu vardiniu laikrodžiu – tai išskirtinumas ir prabanga, bet tikrai ne finansinė nauda.

Tiesa, šie skaičiavimai remiasi dviem nežinomaisiais. Pirma – neaišku, kaip ateityje keisis nuomos kainos. Kaip rodo 2009 metų patirtis, jos gali gana greitai sumažėti daugiau nei trečdaliu. Antra, būsto paskolos dažniausiai imamos už kintamas palūkanas, o jas prognozuoti daugiau nei dvejus metus į ateitį taip pat yra gana sudėtinga. Todėl, net jei būsto paskolos atrodo labai pigios ir įsigijimo alternatyva yra daug patrauklesnė nei nuomos, reikia neužmiršti, kad palūkanos anksčiau ar vėliau padidės. Jau daugiau nei metus būsto paskolų palūkanos Lietuvoje svyruoja apie 2,6 procento. Šiuo metu jos yra dvigubai mažesnės nei 2005-2008 metų laikotarpiu, kuomet jos vidutiniškai siekė 5,2 procento. Vis tik, net jei būsto paskolų palūkanos padvigubėtų, o nuomos ir butų kainos nepasikeistų, įsigijimo alternatyva vis dar išliktų patrauklesnė nei nuoma.

Žinoma, renkantis tarp nuomos ir įsigijimo yra ne tik finansiniai, bet ir „minkštieji“ kriterijai. Nuoma suteikia daugiau lankstumo nusprendus dirbti ir gyventi kitame mieste – pakeisti nuomojamą būstą yra lengviau nei parduoti vieną ir pirkti kitą. Deja, nėra tyrimų, vertinančių Lietuvos darbuotojų mobilumą, tačiau gana drąsiai būtų galima spėti, kad dauguma žmonių lieka gyventi tame pačiame mieste, kuriame baigia studijas arba susiranda pirmąjį darbą. Aktualus ir kito pobūdžio mobilumas – augant pajamoms sprendimas kraustytis į didesnį ar patogesnį būstą arba atvirkščiai, pablogėjus finansinei padėčiai, būtinybė ieškoti kuklesnio būsto. Šeimoms, kurių pajamos yra nenusistovėjusios ir dažnai svyruoja, nuoma yra finansiškai saugesnė alternatyva.

P.S. Sakote, bankininkas siūlo imti paskolą? Anaiptol. Ekonomistas siūlo ilgalaikius finansinius sprendimus priimti remiantis skaičiavimais, o ne emocijomis.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Teismas nusprendė, kad dalis saugotino pastato Gedimino prospekte Vilniuje įstiklinta neteisėtai (6)

Dalis saugomo pastato sostinės Gedimino prospekto ir A. Jakšto gatvių sankirtoje įstiklinta...

Vilniaus miesto apylinkės teismas gavo ieškinį dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos (9)

Vilniaus miesto apylinkės teismas gavo prevencinį ieškinį, kuriuo prašoma užkirsti kelią...

Registrų centras: šiemet būstų parduota už 440 mln. eurų, brango seni butai

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje būstui įsigyti buvo išleista apie 440 mln. eurų, arba...

Paveldosaugininkai „Lietuvos paštą“ ragina pasirūpinti nykstančiu pastatu (5)

Klaipėdos paveldosaugininkai „Lietuvos paštą“ ragina pasirūpinti XIX amžiuje statytais ir...

Vilniuje iškils „Girteka Campus“ miestelis: investicijos sieks 60 mln. eurų (122)

Transporto ir logistikos įmonė „ Girteka Logistics “ ėmėsi naujo projekto – 2021-aisiais...

Top naujienos

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (43)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (14)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1143)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (707)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (18)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (71)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (10)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...

Filipinus supurtė žemės drebėjimas, yra žuvusiųjų (1)

Filipinų šiaurinę dalį pirmadienio popietę supurčius 6,3 balo stiprumo žemės drebėjimui,...

Danų milijardierius Šri Lankoje neteko trijų iš keturių savo vaikų (172)

Danų milijardierius verslininkas, kuris yra pagrindinis internetinio mados verslo milžino ASOS...

Rimvydas Valatka. Blogas Gaidys, labai blogas (297)

Kokia didžiausia tragedija įvyko Didžiąją savaitę? Ne, tai ne Notre-Dame de Paris gaisras,...