Viskas pagal planą, išskyrus elektrą
„Teltonikos technologijų centras“ – didžiausia investicija Molėtų istorijoje. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Pats „Teltonikos“ grupės prezidentas ir akcininkas Arvydas Paukštys kilęs iš Molėtų, tad verslininkas tikisi atgaivinti šį rajoną.
Kartu su juo Delfi aplankė kylančio 10,8 tūkst. kv. metrų ploto technologijų centro patalpas.
Pirmajame aukšte įsikurs gamybos linijos, laboratorijos, sandėliai ir restoranas, antrajame – administraciniai ir projektavimo biurai, poilsio erdvės ir techninės patalpos.
Grupės prezidentas pasakoja, kad statybos vyksta pagal planą, o situacija žaliavų rinkose nekelia problemų. Kartu su įranga investicijos į centrą sieks apie 34 mln. eurų.
„Viską užsisakėme iš anksto, nusipirkome ir susivežėme žaliavas, kad nieko netrūktų. Spėjome nusipirkti, kol jos dar taip nebrango, todėl statybų biudžetas neišaugo. Gamykla išdygs per devynis mėnesius. Viskas vyksta pagal planą, išskyrus reikalus su Energijos skirstymo operatoriumi (ESO). Per tiek laiko mums negali įvesti elektros ir pastatyti transformatorių“, – pasakoja A. Paukštys.
Molėtų technologijų centre bus gaminami maršrutizatoriai (apie milijoną vnt. per mėnesį), telemedicinos prietaisai – dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ir prieširdžių virpėjimus atpažįstančios išmaniosios apyrankės. Taip pat bus kuriama aukštosiomis technologijomis paremta tinklo įranga, sprendžianti svarbias problemas įvairiose industrijose: nuo energetikos ir išmaniojo miesto iki transporto ir prekybos sektorių. Planuojama gaminti ir elektromobilių įkrovimo stoteles.
Molėtuose pagaminta produkcija keliaus po visą pasaulį.
„Gaminių pavyzdžiai jau parduodami, po ketvirčio tikimės pradėti masinę gamybą, nes komponentų tiekimas sudėtingas. Pavyzdžiui, lustų trūkumas išlieka toks pat, tačiau turime didelę, 7 mėnesių, jų atsargą. Per tiek laiko sugebame vėl pasipildyti.
Kažkada turėjome tik 1–2 mėn. atsargų. Kai atėjo pandemija, supratome, kad reikia staigiai veikti, susivežėme atsargų, o mūsų konkurentai lustų neturėjo, pirko iš mūsų. Todėl mes ir klestėjome – pernai paaugome dvigubai“, – pažymi A. Paukštys.
Sukurs 500 darbo vietų
Šiuo metu „Teltonikoje“ dirba apie 2,5 tūkst. darbuotojų: 600 užsienyje ir 1800 – Lietuvoje.
„Problemų mes neturime, tik galimybes, nes detalių ir žmonių turime. Pernai įdarbinome 800, šiemet planuojame – 1000 darbuotojų. Iš viso turėsime 3000 žmonių: Lietuvoje – 2000, užsienyje – 1000. Turime planą iki 2030 m. išaugti iki 33 tūkst. darbuotojų, Lietuvoje norėtume turėti bent trečdalį jų – apie 8–10 tūkst.“, – tikslais dalijasi „Teltonikos“ prezidentas.
Molėtuose planuojama sukurti 500 darbo vietų – apie pusę jų gamyboje. Prie technologijų centro jau prisijungė daugiau nei 80 darbuotojų iš Molėtų, Utenos, Vilniaus, Ukmergės ir Švenčionėlių. Jiems šiuo metu Vilniuje organizuojami mokymai. Planuojama, kad iki metų pabaigos centre dirbs apie 150 specialistų.
„Jei nerasime darbuotojų Molėtuose, vešimės iš aplinkinių miestų. Bet jie ir patys čia kelsis gyventi arba patys važinės. Jau 11 mūsų darbuotojų priėmė sprendimą iš Vilniaus persikelti gyventi į Molėtus.
Jei žmogus važiuoja į Angliją, kad gautų 4000 eurų, kodėl jis negali atvažiuoti į Molėtus? Juk arčiau ir gyventi pigiau. Nemažai žmonių jau grįžo iš emigracijos ir įsidarbino.
Gamyboje nematau problemų rasti žmonių, juos apmokysime. Sunkiau su projektavimu, kūryba, programavimu – specialybėmis, kurioms reikia mokslų. Todėl reikia bandyti medžioti jaunus studentus ir molėtiškius, kurie grįžtų programuoti į Molėtus“, – kalba A. Paukštys.
Specialistus medžios universitetuose
Jo teigimu, Molėtuose reikiamų specialistų – vienetai. Tačiau verslininkas jau turi planą, kaip daugiau jaunuolių paskatinti rinktis inžinerines specialybes. Neseniai A. Paukštys tapo Kauno technologijų universiteto tarybos pirmininku, tad daugiau dėmesio jis skirs stipendijoms. Kasmet „Teltonika“ joms skiria apie 300 tūkst. eurų.
„Tokių specialistų Molėtuose nėra, čia niekada nebuvo tokios pramonės, o vaikai bijo, nedrąsiai renkasi inžineriją. Dalijame stipendijas, bet nedaug vietinių jomis pasinaudoja – pernai tik penkios stipendijos atiteko šio rajono mokiniams. Studentų labai trūksta ir jų mažėja“, – pažymi jis.
Grupės vadovui nėra būtina, kad stipendijas gavę studentai įsidarbintų būtent „Teltonikos“ įmonėse, esą svarbu, kad jie liktų Lietuvoje.
Siūlo didžiausius atlyginimus Lietuvoje
„Bet kodėl jie neis pas mus dirbti? Mūsų algos – didžiausios Lietuvoje, iš visų Lietuvos įmonių mūsų atlyginimai didžiausi. Nerasite antros tokios įmonės, kurioje dirba 2000 darbuotojų, o jų algų vidurkis – 4000 eurų“, – tikina A. Paukštys.
Pašnekovas tikina, kad Molėtų darbuotojams bus mokami tokie patys atlyginimai kaip sostinėje.
„Gamykla tikrai geresnė, nei turime Vilniuje, darbo vietos bus geresnės nei Vilniuje, o atlyginimai – tokie patys kaip Vilniuje. Tai kas ten geriau? Jeigu labai reikia, galima nuvažiuoti“, – akcentuoja jis.
„Teltonikos“ įkūrėjas mano, kad vietiniams darbdaviams teks pasitempti, kad šie neprarastų konkurencingumo darbuotojų atžvilgiu. Pašnekovas prisimena, kad tą patį prieš kelerius metus, kai į Lietuvą atėjo nemažai užsienio investuotojų, turėjo padaryti ir pati „Teltonika“.
„Kai atėjo užsienio kompanijos, jos iš mūsų pradėjo rinkti darbuotojus. Ką mes padarėme? Pakėlėme algas. Daugelis darbuotojų paliko arba vėliau sugrįžo. Viso labo Molėtų darbdaviams reikia truputį pasitempti: kad būtų, jei ne keturių, tai trijų tūkst. eurų algų vidurkis.
Ir mums teko tą patį daryti. Prieš penkerius metus mūsų algos siekė apie tūkstantį eurų. Per šešerius metus algas padidinome tris kartus. Kaip tą padarėme? Žmones išmokėme kurti vertę“, – pasakoja jis.
Liepkalnio projektas stringa
Šiuo metu „Teltonika“ Vilniuje, Kaune ir Molėtuose turi 14 projektų už 4 mlrd. eurų. Priešingai nei Molėtuose, Vilniuje įmonių grupė susiduria su daugybę problemų. Liepkalnyje turėsiančio iškilti „Teltonika High-Tech Hill“ projektas stringa, o biudžetas auga.
„Vilniuje turime 100 kartų daugiau problemų nei Molėtuose: gatvės, lietus, elektra, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Nors turime svarbų Europos projektą, dar dėl vieno pildysime, mums sakoma, kad Žaliasis koridorius negalioja, vis dar laukiame leidimų. Situacija neprognozuojama, leidimą turėjome gauti prieš porą mėnesių, tikimės sulaukti po mėnesio, o gal tik rudenį. Neturime galimybės startuoti, laukiame“, – pažymi A. Paukštys.
Jo vertinimu, dėl šios situacijos komplekso statybos gali užsitęsti mėnesiais, o gal net metais. Technologijų miestelio projektas apims 11 skirtingų projektų, jų statybos vyks trimis etapais. Planuose viską užbaigti iki 2030 m.
„Vienu metu vyks 4–5 projektai. Iki 2030 m. turime viską paleisti veikti. Pirmi etapai už milijardą eurų turi pradėti veikti per 4–5 metus. Visa laimė, kad tai ne vienas mūsų projektas“, – teigia verslininkas.
Kaune planuojamas toks pat centras kaip ir Vilniuje. Anksčiau skelbta, kad į Kauno „Teltonika High-Tech Hill“ projektą ketinama investuoti 90 mln. eurų ir sukurti 1000 darbo vietų.
Lustų gamyboje siekia bendradarbiavimo su Taivanu
„Teltonikos“ planuose ir trys lustų pramonės projektai Vilniuje ir Kaune: puslaidininkių lustų projektavimo laboratorija, puslaidininkių lustų surinkimo ir testavimo gamykla bei lustų gamykla. Iš viso į lustų pramonę Lietuvoje (4–5 projektus) planuojama investuoti iki 3 mlrd. eurų. Trys projektai kol kas yra parengiamajame etape – šiuo metu vyksta planavimo ir derybų procesas.
„Šie planai juda. Projektus deriname su Taivanu. Jei Taivanas prisidės, tai bus bendras projektas, jei ne, dirbsime su europiečiais. Kol kas taivaniečius samdome kaip ekspertus, perkame jų paslaugas, projektus. Galbūt taivaniečiai investuos, bet dar tokios garantijos iš jų pusės neturiu. Aš mėgstu nepriklausomybę. Priklausti nuo kažko, reiškia ore pakabinti projektą, gal jo ir nepadarysi. Kai pats darai, tikrai žinai, kad padarysi“, – pasakoja A. Paukštys.
„Norėtume greitai startuoti su šiais projektais, nes po metų reikėtų pradėti statybas. Nežinau, kaip bus su leidimais, reikia su ESO išsiaiškinti, reikės didelės galios – apie 50 megavatų, taip pat suderinti dėl saulės elektrinių“, – priduria pašnekovas.
Vienoje srityje – pasaulio lyderiai
„Teltonikos“ skaičiavimais, lustų pramonėje reikės apie 3000 specialistų.
„Dirbame su universitetais, kad programose atsirastų lustų pramonei reikalingos specialybės. Aišku, kviesime specialistų ir iš užsienio: Azijos, Europos, Amerikos. Daug ir lietuvių nori grįžti, kai išgirdo, kad Lietuva nori vystyti lustų pramonę. Jie tą patį daro pas didžiuosius lustų gamintojus, mielai tuo užsiimtų ir Lietuvoje. Mūsų algos tokios, kad galime tai pasiūlyti“, – tikina jis.
Vadovas pažymi, kad „Teltonika“ – unikali kompanija, vystanti daug skirtingų verslų. Jos specializacija yra telematikos, tinklo įrangos, telemedicinos, asmens ir turto sekimo įrangos kūrimas ir gamyba.
„Telematikos srityje visame pasaulyje esame patys pirmi, maršrutizatorių – penketuke. O lustų sityje turime turėti savo specifiką – turime kurti savo „know-how“, patentus, apsaugą. Dabar esame labai priklausomi nuo kitų kompanijų“, – sako grupės prezidentas.
