aA
Beveik 4 tūkst., – tiek žmonių 2018-aisiais patuštino pinigines mokėdami NT mokestį, nes bendra jų turimo NT vertė viršijo 220 tūkst. Eur. Nors tokias NT mokestines vertes Registrų centras įprastai atnaujina kas penkerius metus, ekonomistai sako, kad ši sistema yra apipinta legendomis ir yra įsitikinę, kad Lietuva turėtų svarstyti visuotinio NT apmokestinimą, mat tai kaip reikiant praskaidrintų sistemą bei rinkoje atneštų daugiau aiškumo.
Mokestis, kurio nedrįso imtis jokia valdžia: kiti rinkimai gali tapti lūžio tašku
© DELFI / Tomas Vinickas

Mokestinė vertė ir reali situacija – skirtingos

220 tūkst. Eur – riba, nuo kurios šiandien, kalbant apie turimą NT, priklauso gyventojų piniginės storis. Kaip nurodo įstatymas, jeigu bendra turimo NT mokestinė vertė perkopia šią sumą – privaloma mokėti NT mokestį, kuris yra skaičiuojamas nuo sumos, viršijusios šias „lubas“.

Ar teks piniginę paploninti mokant NT mokestį priklauso nuo Registrų centro, nes būtent jis masinio vertinimo būdu nustato jūsų mokestinę NT vertę. Institucija kasmet atlieka visos šalies masinį NT vertinimą ir taip sužino visų šalyje egzistuojančių būstų vidutines rinkos vertes, kurios vėliau naudojamos nustatyti ir mokestinėms vertėms.

DELFI trumpai
1. Jau kurį laiką kalbama apie visuotinį NT mokestį, tačiau politikai priimti sprendimą vengia.
2. Ekonomistai sutaria, kad šis mokestis būtų mažiausiai žalingas.
3. Jį turėtų mokėti ne kiekvienas, tačiau būtų taikoma neapmokestinamoji bazė.

Kaip pasakojo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus, suma, kuria gali būti įvertintas jūsų turimas NT, priklauso nuo netoliese sudarytų NT sandorių duomenų, taip pat vietos, kurioje yra statinys, jo naudojimo paskirties ir net kai kurių fizinių savybių, tačiau įtakos vertinimui jokiu būdu neturi NT vertės svyravimai rinkoje, valdymo forma, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimai, stilius, dizainas, vidaus apdaila ar panašūs dalykai.

Kaip pripažino pats Registrų centras, kadangi NT savininkai ne visada įregistruoja ir atnaujina duomenis apie pasibaigusius remontus ar įvykusias rekonstrukcijas, institucijai neturint oficialių išrašų objektų verčių sumos nuo realios situacijos dažnai gali ir skirtis, t.y. būti mažesnės, kas, ko gero, reiškia ir galimai mažiau surenkamo NT mokesčio tikimybę.

Štai jei Vilniaus Stiklių g. esančio 44 kv. m. ploto buto mokestinė vertė, kuri buvo nustatyta 2015 m. ir galioja nuo 2016 m. sausio, yra 118 tūkst. Eur, tai šio buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2018 m. ir galiojanti nuo šių metų sausio, yra 165 tūkst. Eur, pavyzdį pateikė Registrų centras.

Kalbant paprastai, tai reiškia, kad vertinant, ar gyventojas turėtų mokėti NT mokestį, yra žiūrima į 118, o ne į 165 tūkst. Eur vertę.

Mokestis, kurio nedrįso imtis jokia valdžia: kiti rinkimai gali tapti lūžio tašku
© DELFI / Tomas Vinickas

Dar vienas pavyzdys, kurį pateikė institucija – 50 kv.m. butas sostinės Gedimino pr. Jo Registrų centro nustatyta mokestinė vertė, galiojanti nuo 2016 m. sausio, yra 125 tūkst. eurų, o nuo šių metų sausio galiojanti šiam objektui perskaičiuota vidutinė rinkos vertė jau siekia 140 tūkst. eurų.

„Matome, kad NT objektų vertės kasmet reguliariai auga, tačiau mokesčiams aktuali vertė apskaičiuojama ne rečiau kaip kas penkerius metus, todėl neretai šiandieninė situacija ir vertės neatitinka tų skaičių, kuriais remiantis skaičiuojami mokesčiai“, – sakė Registrų centro atstovas.

Vertinti kasmet – neracionalu

Ar kiek pakeistas ir atnaujintas NT mokestinės vertės apskaičiavimas galėtų atnešti ir daugiau iš NT mokesčio surenkamų lėšų, pasak „Luminor“ ekonomisto Žygimantas Maurico, neaišku. Jis teigė, kad pirmiausia reikėtų paskaičiuoti, ar dažniau atnaujinti NT mokestinę vertę tikrai apsimoka įvertinant ir tam skiriamas administracines išlaidas.

„Reikėtų įvertinti, kiek kainuoja toks vertinimas. Kadangi suma, nuo kurios NT mokestis mokamas, yra pakankamai didelė, yra nemaža tikimybė, kad mokesčių administravimo išlaidos gali tapti didesnės negu nauda, gaunama iš to mokesčio.

Be abejonės, kasmetinis mokestinis vertinimas būtų tikslesnis, tačiau brangesnis. Manau, kad tokį vertinimą daryti kasmet iš ekonominės pusės nebūtų racionalu“, – komentavo ekonomistas, tačiau pripažino, kad dabartinė NT vertinimo sistema gali atnešti ir nemažai pasipiktinimo iš pačių gyventojų.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Jei, pavyzdžiui, mokestinis vertinimas būtų atliktas 2007 m., o pagal jį NT mokestį reikėtų mokėti iki 2012 m., tai, žinoma, sukeltų pasipiktinimą.

Tada žmonės turėtų samdyti individualius turto vertintojus ir mažinti mokestinę turto vertę, o tai sukeltų ir papildomų biurokratinių kaštų“, – sakė jis.

Nepaisant to, pasak ekonomisto, šiandien yra žmonių, kurie dėl šio mokesčio turi ir nepagrįstų baimių.

„Jie įvairiais būdais bando dirbtinai mažinti mokestinę savo turto vertę, nes mano, kad mokestį mokėti turės nuo visos jos sumos, tačiau mokama tik nuo to, kiek yra daugiau nei 220 tūkst. Eur, nuo viršaus“, – patikslino Ž. Mauricas.

Jis sakė, kad nereikėtų piktintis ir tuo, jog NT vertinamas masiniu būdu, pernelyg nesigilinant į individualus statinio bruožus.

„Mes apmokestiname infrastruktūrą, už kurią moka asmenys, gyvenantys tam tikrų vidutinio kainų lygio rajone. Jeigu prabangesnis rajonas – idealiu atveju visų būstų kv. m. vertinimas turėtų būti toks pat, nesvarbu, apleistas jis ar ne.

Teoriškai atrodo, kad kas turi naują indų servizą ar naują paveikslą, tas turėtų mokėti daugiau, bet taip nebūna. Žmonės vienaip ar kitaip nuo to vertinimo ar mokesčio išsisuka“, – komentavo jis.

VMI patikrinimuose – šimtatūkstantinė skylė

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, kalbant apie sumokamą NT mokestį, DELFI pateikė ir šiek tiek statistikos.

Pasak jos, 2017 metais VMI atliko 41 kompleksinį patikrinimą, kurio metu buvo tikrinamas NT mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo bei sumokėjimo teisingumas.

Jo metu VMI pavyko išsiaiškinti, kad nuo valstybės buvo nuslėpta 54 tūkst. Eur papildomai mokėtino mokesčio.

2018-aisiais situacija buvo dar įdomesnė. Kaip pasakojo R. Virvilienė, nors pernai patikrinimų buvo 39, nustatyta, kad gyventojai nesumokėjo 105,3 tūkst. Eur.

Iš viso 2018-aisias 4 tūkst. gyventojų sumokėjo beveik 2,2 mln. Eur NT mokesčio.

Siūlo visuotinį NT apmokestinimą

Užuot dažniau atnaujindami NT mokestinę vertę, anot Ž. Maurico, idealiu atveju Lietuvoje turėtume pamąstyti apie visuotinį NT mokestį, tiesa, su nustatytu atitinkamu neapmokestinamu dydžiu.

„Vis tiek tokį mokestį mokėtų ne visi, mokėtų tik maža dalis, nes būtų neapmokestinamas dydis, bet kasmet kiekvienam gyventojui turėtų būti teikiama informacija apie jo turto vertę, kiek trūksta tos vertės iki to, kad jau reikės mokėti mokestį ir panašiai.

Šis principas būtų geresnis, nes kitą kartą žmogus gali ir neturėti informacijos, kad jo turto vertė artėja prie tos ribos, o tai daugeliu atveju gali būti nemalonus siurprizas, kad jam jau reikia mokėti NT mokestį“, – kalbėjo jis.

Jo nuomone, visuotiniu NT apmokestinimo atveju sistema būtų daug skaidresnė, būtų skatinama informacijos sklaida, o Registrų centras patobulintų turto vertei nustatyti naudojamas metodikas.

„Tik klausimas, ar visuomenė jau yra pribrendusi tokiam visuotiniam NT mokesčiui“, – svarstė Ž. Mauricas.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ekonomisto Romo Lazutkos nuomone NT mokestis buvo renkamas dar viduramžiuose, tad Lietuvai tokio mokesčio atsiradimas tikrai nebūtų per ankstyvas.

„Tai – tipiškas mokestis. Jį būtų galima vadinti visuotiniu, bet jis turėtų turėti išimčių. Žinoma, reikia viską suderinti su kitais mokesčiais ir paderinti jo struktūrą“, – kalbėjo jis.

Ekonomistas teigė, kad tik pradėjus kalbėti apie visuotinį NT apmokestinimą dažnai pasigirsta įvairiausių argumentų, kodėl toks mokestis atsirasti neturėtų.

„Lietuvoje prieš šį mokestį iškart argumentuojama, kad tas turtas nusiperkamas iš jau apmokestinamų pajamų, tačiau taip būna ir kitais atvejais.

Tarkime, kai perkame prekes mes sumokame PVM, tačiau jas gi perkame iš jau taip pat apmokestintų pajamų. Nebūtų ir čia išimtis jokia“, – dėstė R. Lazutka.

Pasak jo, žmonės šiandien yra per daug gąsdinami, tačiau jis čia įžvelgia suinteresuotų asmenų indėlį.

„O interesas čia yra tų, kurie turi to NT ir tada jau mokėtų reikšmingesnę sumą.

Jų interesas yra išvengti to mokesčio ir jie negali pasakyti: „Kad aš turiu daug turto, esu pajėgus sumokėti mokestį, bet mano pelnas paskui bus mažesnis“, – teigė ekonomistas.

Tiesa, jo teigimu, visuotinis NT apmokestinimas turėtų įtakos ir NT kainoms. Jos, pasak R.Lazutkos, galimai kristų dėl pamažu didėjančios NT pasiūlos.

Vasiliauskas: reikia ieškoti bendro susitarimo

Apie visuotinį NT mokestį antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pasisakė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis naujienų agentūrai ELTA teigė, kad NT mokestis būtų mažiausiai žalingas, o dėl jo įvedimo turėtų būti rastas bendras sutarimas.

„Kalbant apie NT apmokestinimą, diskusijos visada labai svarbios. Tai yra seniai keliamas klausimas. Mes pasiūlymus dėl NT apmokestinimo sistemos esame pateikę dar praėjusiais metais, nuolat gauname rekomendacijas iš tarptautinių organizacijų, kasmet gauname rekomendacijas iš Europos Komisijos“, – sakė V. Vasiliauskas.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Jis aiškino, kad šiame politiniame ciklo etape būtų sunku kalbėti apie galutinį sprendimą, tačiau tai būtų mažiausiai žalingas mokestis.

„Tai – neutralus mokestis, mažiausiai žalingas, lengviausiai administruojamas, todėl tai yra papildomas pajamų šaltinis“, – sakė jis.

Nustatytas progresnis tarifas

DELFI primena, kad šiandien NT mokestį privalo mokėti tie asmenys, kurių bendra NT vertė yra didesnė nei 220 tūkst. Eur, o nuo 2018 m. yra nustatytas ir progresinis mokesčio tarifas: 0,5 proc., 1 proc., 2 proc.

Štai vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (220 tūkst. Eur), tačiau neviršijančiai 300 tūkst. Eur, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas, vertės daliai, viršijančiai 300 tūkst. Eur, tačiau neviršijančiai 500 tūkst. Eur, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas, o jei turto mokestinė vertė viršija 500 tūkst. Eur taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.

Svarbu, kad progresinis NT mokesčio tarifas yra taikomas visai bendrai gyventojo turimai NT objektų vertei, o ne atskiriems objektams.

Nuo 2015 m. NT mokestis skaičiuojamas kiekvienam gyventojui atskirai (neapmokestinamoji vertė skaičiuojama kiekvienam šeimos nariui/ sutuoktiniui atskirai).

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
3.0638

VMI: žemės mokesčio dar nesumokėjo 160 tūkst. savininkų

Dėl įvairių priežasčių žemės mokesčio, viršijančio penkis eurus, laiku nesumokėjo 160...

Per praėjusius metus valstybės valdomo NT sumažėjo 1,7 proc.

Finansų ministerija trečiadienį Vyriausybei pristatė 2021 metų valstybei nuosavybės teise...

Registrų centras: REGIA žemėlapyje – daugiau duomenų apie NT objektus

Registrų centro geoinformacinės aplinkos žemėlapyje REGIA nuo šios savaitės galima atrasi dar...

„InMedica“ įsigijo odontologijos kliniką „Danta“

Medicinos klinikų tinklas „ InMedica “ įsigijo Klaipėdoje veikiančią odontologijos kliniką...

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų negali įsigyti nuosavo būsto: problema – nebe pradinis įnašas (33)

Pinigų, gauti paskolą ir įsigyti būstą, trūksta kas antram Lietuvos gyventojui, rodo...

Top naujienos

Po skandalo suskaičiavo, kaip dėl Ukrainos balsuoja Uspaskichas: savo požiūrio net neslepia (2)

Rusijos teroristine valstybe nenorėjo pripažinti du Lietuvos europarlamentarai – Stasys...

URM pirkimas už daugiau nei 1,5 milijono baigėsi teisme: su švedų įmone kilo rimtas konfliktas (13)

Užsienio reikalų ministerijai iš užsienio įmonės nutarus įsigyti biometrinių duomenų...

Žiauri avarija Kauno r.: susidūrė vilkikas, mikroautobusas ir evakuatorius, žuvo žmogus, 3 sužaloti eismas ribojamas; patikslinta

Pirmadienį Kauno rajone įvyko kraupi avarija. Teigiama, kad žuvo vienas žmogus, dar 3 sužaloti.

Perspėjimas: tokio ginklų naudojimo nebuvo nuo II pasaulinio, 20 iš 30 NATO valstybių išnaudojo savo resursus (1)

Dėl nuolatinių Rusijos apšaudymų iš Chersono bėga gyventojai. Jie sako negalintys gyventi šiame...

Kyšininkavimu įtariamas VMVT vadovas neteko darbo

Trečiadienį Vyriausybė atleido korupciją įtariamą Mantą Staškevičių iš Valstybinės...

Roma Macijauskaitė

Vaida Kurpienė komentuoja, kaip pasikeis organizmas, jei visą mėnesį kasdien suvalgysite bent šiek tiek imbiero

Kad vaisiai ir daržovės – žmogui sveiki produktai, kartojama be galo, todėl mažai tikėtina,...

Sunkų periodą išgyvenę Vitulskiai pakeitė požiūrį ir prioritetus: gyventi reikia čia ir dabar (1)

Pastaraisiais metais Erika ir Merūnas Vitulskiai neslepia išgyvenę įvairiausių sunkumų....

Mokslininkai skelbia naujo tyrimo apie COVID-19 rezultatus: sirgę daugiau nei kartą – privalo suklusti (1)

Neseniai JAV mokslininkai atliko didelio masto tyrimą – aiškinosi, kaip pakartotiniai...

Siūlo apriboti baltarusiškų cigarečių įsivežimą: slepiančius baustų kaip kontrabandininkus (8)

Baltarusijai palengvinus procedūras Lietuvos gyventojams patekti į šią šalį, pastebime, kad...

Karas Ukrainoje. Karo analitikai įvardijo, kokius Ukrainos veiksmus Rusija dabar laiko didžiausia grėsme Zelenskis: nauja savaitė gali būti sunki, Rusija vėl rengia smūgius

Rusijos kariuomenė supranta, kad Ukrainos kariai gali kirsti Dnieprą ir pradėti kontrpuolimą...