VMI Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus (VEEPKS) vedėjas Rolandas Puncevičius DELFI komentuoja, kad atliekama nekilnojamojo turto (NT) skelbimų analizė yra tik dalis metodikos, kuria nustatomi Lietuvoje būstą nuomojantys, bet pajamų iš to nedeklaruojantys asmenys. O nuomos verslui persikėlus į elektroninę erdvę, pasirinkta analizuoti ir tokias paslaugas siūlančias platformas kaip„Airbnb“ ar „Booking.com“.
Prie šešėlio nuomos rinkoje mažinimo prisideda ir patys gyventojai, kurie vis aktyviau praneša apie apie nelegalią nuomą.
„Pernai gauti 479 pranešimai dėl galimų mokestinių pažeidimų nuomojant patalpas. Per 10 metų laikotarpį iš gyventojų viso gauta beveik 3,7 tūkst. pranešimų konkrečiai apie nelegalią nuomą. Ši informacija itin vertinga mokesčių administratoriui, kalbant apie ilgalaikės nuomos paslaugas siūlančių gyventojų priežiūrą. Ilgalaikės nuomos kontrolės veiksmai neretai susiję su gyventojų sąmoningumu – tiek nuomininkai, tiek nuomotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad būtų pasirašoma nuomos sutartis, nuomos mokestis atitiktų sutartyje numatytą sumą ir pan.
Nagrinėjant nuomos paslaugų skelbimus, atsižvelgiama į visą jame pateikiamą informaciją, įskaitant ir nurodytą telefono numerį, kuris kai kuriais atvejais padeda identifikuoti ir konkretų nuomos paslaugas teikiantį asmenį, kai kita asmeninė informacija viešojoje erdvėje nepateikiama. Tuo tarpu socialiniuose tinkluose, tokiuose, kaip „Facebook“, skelbiama NT nuomos informacija naudojama kaip papildomas duomenų šaltinis tinkamai atrinktų atvejų analizei atlikti“, – teigia R. Puncevičius.
VEEPKS vedėjo pasakojimu, oficialiose platformose būsto nuomos paslaugas siūlantys asmenys VMI pateikia duomenis, kurie ne visiškai sutampa su viešai skelbiama vykdomos veiklos informacija. Pavyzdžiui, asmuo nurodo gavęs pajamų iš laikinos būsto nuomos, tačiau suma neatitinka realių rinkos kainų arba galimų pajamų pagal viešai deklaruojamų nuomojamų butų kiekį ar nuomininkų skaičių.
„Tokiu atveju VMI pirmiausia susisiekia su gyventoju ir prašo duomenis patikslinti. Gyventojai į iš VMI gautą žinią reaguoja skirtingai: nemaža jų dalis skubiai atnaujina savo deklaracijas, tačiau vienu konkrečiu atveju 25 nekilnojamojo turto objektus nuomojusio asmens buvo paprašyta pateikti VMI papildomą informaciją, o jis lygiagrečiai pradėjo keisti savo viešo puslapio ir skelbimų duomenis. Pirmiausia sutrumpėjo puslapio pavadinimas, išduodantis kai kurių nuomojamų būstų vietovę, vėliau skelbiamas nuomojamų NT objektų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus – iki 10. Tuo tarpu to paties vartotojo „Facebook“ paskyroje duomenų asmuo neatnaujino – paliktas senas logotipas su pilnu teikiamų paslaugų pavadinimu, nuotraukų albume pateiktos visų 25 nuomojamų objektų nuotraukos“ – pasakoja R. Puncevičius.
Analitikė: svarbu suprasti, kodėl žmonės eina į šešėlį
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Ieva Valeškaitė pastebi, kad VMI imasi logiško žingsnio žengdama į elektroninę erdvę, nes ir patys gyventojai ten keliasi – vieni ten ieško paslaugų, kiti skelbia apie jų teikimą, tiesa, dalis ir nelegaliai.
„Žmonės norėdami išvengti mokesčių būna labai kūrybingi ir demonstruoja savo išmonę. Jie, deja, dažniausiai yra žingsniu priekyje prieš mokesčių administratorių. Dabar daugiausia nagrinėjant skelbimus su mobiliojo telefono numeriais sugretinama, bandoma atpažinti, ar jie moka, ar ne. Bet atsiranda tokie dalykai, kaip nuoma per tarpininką, arba pagrindinis kontaktas nurodomas ne numeris, o el. paštas, arba kokios skambučių programėlės prisijungimai. Tada reikia ir pinigų srautus sekti, ne vien bankinius pavedimus, bet ir kitokius finansų sektoriaus išradimus“, – sako ekspertė.
Jos teigimu, svarbu ne tik šviesti gyventojus apie sumokamų mokesčių svarbą, tačiau ir suprasti pačių gyventojų motyvaciją, kodėl jie pasirenka pasitraukti šešėlį.
„Čia veikia pakankamai daug kitų dalykų. Vienas dalykas – žmonėms paprasčiausiai gali būti sudėtinga išsiimti verslo liudijimą, nes dalis nuomos paslaugų teikimo vyksta būtent išsiėmus verslo liudijimą. Jeigu nėra paprasto įrankio ir gyventojai nesupranta, kaip ten gali deklaruoti pajamas metų bėgyje, susimokėti papildomus mokesčius, girdi kalbas apie visokiausius reguliavimus, pavyzdžiui, jeigu atsiras papildomi net ne mokestiniai reguliavimai, o higienos normų reikalavimai, tada faktas, kad jie bandytų kažkaip savo veiklą slėpti. Tai gyventojams turi būti paprasta tą veiklą teikti ir susimokėti.
Manau visada galima paprasčiau padaryti. Gyventojui verslo liudijimą reikia išsiimti, skaičiuoti pinigų srautus, vien toks nedidelis sutrukdymas gali paskatinti dalį gyventojų pabandyti veikti šešėlyje. Jei norima nuomoti būstą, informacija apie tai turi būti prieinama greitai, lengvai ir ji turi būti aiškiai išdėstyta. (...) Žmonės iš darbo santykių gauna pajamas, susimoka mokesčius, jiems lieka kažkokia suma pinigų ir, tarkime, jie investuoja į būstus, nes tai vertina kaip pakankamai saugią investiciją, galvoja, kad taip pasirūpins savo senatve. Tada iškyla dvigubo apmokestinimo klausimas – mokesčius mokėjau už gautas pajamas iš darbo, dabar įsigijau turtą ir vėl turiu mokėti mokesčius. Tokie dalykai veikia gyventojus. Veikia ir ta baimė, kad valdžia dažnai kalba apie visuotinį NT mokestį, kad ateityje nuo to būsto gali tekti mokesčius mokėti. Turbūt tokie dalykai labai neįkvepia mokesčių mokėtojų“, – komentuoja I. Valeškaitė.
Analitikės nuomone, dažnai administracinė našta verslui būna perteklinė, nesukuria naudos ir patiems klientams. Dėl to reikėtų vengti perteklinių reikalavimų, skatinti žmones pačius suskurti darbo vietas.
Įtakos šešėliui būsto nuomoje gali turėti ir patys gyventojai, kurie uždirba nedideles pajamas ir daug mieliau renkasi nuomotis būstą nelegaliai.
„Mūsų tyrime apie 8 proc. gyventojų praėjusiais metais nuomojosi būstą šešėlinėje rinkoje. Būsto nuomos išlaidos kai kuriems gyventojams yra labai svarbios. Pavyzdžiui, uždirbate vidutinį atlyginimą Vilniuje, gyvenate vienas, tai būsto nuomos išlaidos sudaro didelę dalį pajamų. Tada atsiranda didelė paskata tartis su nuomotoju, gal jis pats linkęs nemokėti mokesčių“, – mano analitikė.
Ji prideda, kad VMI savo patikrinimų rezultatus pateikia kaip itin gerus, tačiau tai iš ties yra smulkmė. Tik nedidelė dalis tų, kurie užsiima tokia veikla, yra sugaunami.
Daugiausia nedeklaravusių – Klaipėdoje
VMI informuoja, kad nagrinėdami NT skelbimus praeitais metais atrinko 143 mokesčių mokėtojus, kurie galimai gavo pajamas iš nuomos, tačiau to nedeklaravo. VMI su šiais gyventojais susisiekė, paprašė pateikti paaiškinimus. Visa to rezultatas – 36,5 tūkst. eurų. papildomai deklaruotų mokesčių.
Iš šių nustatytų 143 mokesčių mokėtojų, 49 būsto nuomos paslaugas siūlė per tarptautines platformas „Booking.com“ ir „Airbnb“. Daugiausia jų – Klaipėdoje. VMI informuoja, kad Vilniuje tokių mokesčių mokėtojų buvo 18, Kaune – 5, Panevėžyje – 2, o Klaipėdoje – 24. Kaip sako R. Puncevičius, gavę papildomą dėmesį iš VMI, jie papildomai deklaravo 30,5 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.
„Pamiršę mokesčių susimokėti gyventojai yra informuojami apie VMI kilusius klausimus, kviečiami pokalbiui, prašoma pateikti paaiškinimus dėl veiklos aplinkybių. Ir tik tuo atveju, jei gyventojas atsisako bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, yra taikomos kitos poveikio priemones – kontrolės veiksmai ar administracinė atsakomybė. Pastebima, jog tie mokesčių mokėtojai, kurie sulaukia VMI dėmesio ir pokalbių metu išsiaiškinama, jog būstas buvo nuomojamas, o mokesčiai pamiršti sumokėti, sutinka bendradarbiauti ir pateikia ar patikslina gyventojų pajamų deklaracijas.
Deja, bet dalis VMI dėmesio gavusių asmenų taip ir neįvykdė savo mokestinių pareigų, todėl antrąjį šių metų pusmetį, situacijai nepasikeitus, planuojama imtis ir kontrolės veiksmų“, - informuoja R. Puncevičius.
Jis taip pat primena, kad vis dar galioja galimybė visiems mokesčių mokėtojams deklaruoti praeityje pamirštas pajamas ir mokesčius sumokėti be jokių delspinigių ar baudų. Toks VMI pasiūlymas galioja iki šių metų liepos 1 dienos.
Gaunančių pajamas iš nuomos – vis daugiau
VMI nurodo, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti būstą kitiems gyventojams, tai gali padaryti keliais būdais. Vienas jų, įsigyti verslo liudijimą šioms veikloms: „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“, „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“.
Neįsigijus verslo liudijimo, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga taip pat gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims – tiesiog metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., reikia deklaruoti šias gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Tačiau NT nuoma su individualios veiklos pažyma negalima.
R. Puncevičius teigia, kad žvelgiant į bendrą NT nuomos rinkos situaciją, gyventojų, kurie įsigyja verslo liudijimus NT nuomos veiklai arba deklaruoja pajamas iš nuomos, skaičius kasmet didėja.
VMI pateikia duomenis, kad pernai „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ verslo liudijimus įsigijo kiek daugiau nei 10 tūkst. asmenų (2017 m. – 8,8 tūkst.), o gyventojų, deklaravusių pajamas iš nuomos, skaičius 2017 m. perkopė 7,6 tūkst. Auga ir iš NT nuomos veiklos deklaruojamų pajamų suma. Už 2017 metus deklaruodami pajamas, gautas iš įvairios paskirties NT nuomos, gyventojai deklaravo 70,5 mln. eurų pajamų – beveik 13,5 mln. eurų daugiau nei deklaravo už 2016 metus.
Vilniaus mieste NT nuomos veiklai skirtus verslo liudijimus pernai įsigijo kiek daugiau nei 4,5 tūkst. asmenų (2017 m. – apie 4 tūkst.), o 2017 m. pajamas iš nuomos deklaravusių Vilniaus gyventojų skaičius beveik pasiekė 3000. Bendrai už 2017 metus deklaruodami pajamas, gautas iš įvairios paskirties NT nuomos, Vilniaus miesto gyventojai deklaravo 31 mln. eurų pajamų.
