Jeigu vertinti visą situaciją, šiuo metu yra suderinti 1341 investicijų projektai, 962 jų pritarė gyventojai, dar 542 – bankai pritarė dėl finansavimo. Atitinkamai statybos rangos darbų konkursai pradėti 388 namuose.
Iki pavasario planuojama perkopti 600 namus, svarstė V. Mazuronis, kalbėdamas, kiek namų renovavimo projektų galėtų pritarti tiek gyventojai, tiek bankai.
Nuo pernai spalio 2 d. iki šių metų sausio 23 d. nupirkta 220 namų – juose pradėti statybos rangos darbai.
„Manau, kad tai – geras rezultatas“, - sakė Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis
11 tiekėjų nupirko po 1 namą, nuo 2 iki 5 namų nupirko 15 bendrovių, nuo 5 iki 10 – 7-ios įmonės. Daugiau nei 10 namų nupirko 8 bendrovės.
Trūksta statybininkų, bet ne gyventojų klausimų
Renovacijos „veteranu“ dėl renovuotų namų kiekio vadinamas statybos įmonės „Dauniškis ir Ko“ vadovas Alvydas Rudokas pasakojo, jog jaučiamas darbuotojų stygius, todėl statybos bendrovė planuoja į praktiką priimti dar studijuojančius jaunuolius.
Paklaustas, su kokiais klausimais gyventojai kreipiasi į statybos bendrovę, jis vardijo, jog klausimų sulaukiama įvairiomis temomis.
"Matote, visi - speicialistai: krepšinio specialistai, visi žino, kaip koją jas dėlios, tai ir gyventolai lyg ir viską žino, bet kiek žino, kiek nežino. Stengiamės aiškinti“, - teigė A. Rudokas.
Pasak jo, reikia gyventojams paaiškinti, kodėl vienos ar kitos medžiagos naudojamos namui apšiltinti, nes jos gali būti įvairios.
„Reikia paaiškinti žmogui, kodėl jo balkoną tvirtiną, o kaimyno – netvirtina“, - sakė jis.
Vėdinimas – problema
Pasak aplinkos ministro, šiuo metu yra įvesta galimybė gyventojams užtikrinti papildomą renovuotų namų ventiliaciją.
Pastebėta problema, kad renovuojamuose namuose yra nepakankamai ventiliacijos angų: tik virtuvėje ir sanitariniuose mazguose.
Tačiau papildoma mechaninė ventiliacija žymiai padidina renovacijos projekto kainą, todėl nereikalaujama gyvenamuose namuose diegti papildomas ventiliacijos angas. Gyventojai dėl to gali apsispręsti savarankiškai.
„Kol kas tai sprendžiama per langus, orlaides“, - sakė V. Mazuronis.
Kai pristatomi investiciniai projektai, gyventojams yra pasiūlomi keli investiciniai projektai, pavyzdžiui, su ventiliuojamu fasadu, su neventiliuojamu fasadu, su rekuperacine sistema ir kitokie.
Atitinkamai, žmonės pasirenka, ar nori mokėti mažiausią kainą, o tai reiškia ir mažiau papildomų darbų, ar gali sumokėti ir už papildomus darbus, norėdami didesnės kokybės.
V.Mazuronis namų renovaciją palygino su automobiliu: visi norėtų mokėti už "Škodą", o važinėti su BMW, tačiau tai - neįmanoma.
"Kokybė yra susieta su kaina. Automobiliui tarsi mes visi suprantame, jeigu norime kokybės, perkame „Lamborghini“, BMW, bet žinome, kiek jų kaina skiriasi nuo „Škodos“. Tada pasirenkame variantą pagal kokybės lygmenį ir mūsų galimybes. Lygiai tas pats ir su namais. Kokybę gali nusistatyti per specifikacijas: kokie darbai turi būti padaryti, juos gyventojai turi išsirinkti ir tuos darbus statybininkai daro mažiausia kaina. Jeigu jūs darysite su mechanine ventiliacija, perdarysite pagal A klasės aukščiausią lygmenį, tai jūs ir mokėsite tiek, kiek už BMW. Bet visi gyventojai ir aš noriu mokėti už „Škodą“, o važinėti su BMW“, - sakė ministras.
Ministras pridūrė, jog pats važinėja su "Škoda" ir yra tuo patenkintas.
Renovuotinų namų - tūkstančiai
Daugiau kaip 34 tūkst. daugiabučių namų Lietuvoje, t.y. apie 96 proc., pastatyti arba gavę statybos leidimus iki 1993 m. Būtent šių pastatų savininkai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą.
2005–2008 m. programoje dalyvavo 720 namų arba 2,1 proc. visų, turinčių tokią galimybę.
Statistinis atnaujintas ar atnaujinamas namas yra penkiaaukštis, 51 buto, statytas 1974 m. mūrinis arba stambiaplokštis daugiabutis, kurio šildomas plotas siekia 2797 kvadratinius metrus.
Populiariausios atnaujinimo priemonės yra išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas.
Apklausus atnaujintų daugiabučių gyventojus paaiškėjo, kad po įvykdyto daugiabučio namo atnaujinimo jų turto vertė padidėjo 15-20 proc.
